Nėštumas - tai magiškas ir tuo pačiu ne vieną iššūkį keliantis laikotarpis. Vienas iš jų gali būti pilvo kietėjimas. Jausmas nėra pats maloniausias ir dažnai nėštukei iškyla klausimas - ar viskas gerai, ar tai nėra kokio nors sutrikimo ar pavojaus ženklas? Gal reikėtų susirūpinti?

Antrasis nėštumo trimestras trunka nuo 13 iki 28 savaitės. Šiuo laikotarpiu dažniausiai sumažėja pirmojo trimestro nemalonūs pojūčiai, atsiranda daugiau energijos, o taip pat galite pirmą kartą pajusti kūdikio judesius. Daugeliui moterų tai yra maloniausias nėštumo etapas. Tačiau kartu su malonumais atsiranda ir nauji pojūčiai, tokie kaip pilvo kietėjimas.

Kas laikoma „kietu pilvu“ nėštumo metu?

Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime. Kartais pilvo sukietėjimas pasireiškia kaip epizodinis pojūtis, kartais - pasikartojantis ir lydimas kitų pojūčių, pavyzdžiui, spaudimo į apačią ar nedidelio skausmo nugaros srityje.

Ar tai visada yra nerimą keliantis ženklas?

Ne, kietas pilvas nėštumo metu ne visada reiškia pavojų. Daugeliu atvejų tai - natūrali reakcija į gimdos raumenų tempimą ar nedidelį susitraukimą. Pavyzdžiui, Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių susitraukimai) būdingi antrajame ir trečiajame trimestre ir dažniausiai yra visiškai normalūs. Visgi, jei kietumas kartojasi dažnai, tampa skausmingas arba pasireiškia kartu su kitais simptomais (kraujavimu, skysčio netekimu, spaudimu dubens srityje), tai gali būti ženklas, kad reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Dažniausios priežastys, kodėl nėštumo metu pilvas sukietėja

Pilvo kietėjimas nėštumo metu gali būti susijęs tiek su visiškai normaliais fiziologiniais procesais, tiek su tam tikromis organizmo reakcijomis, kurios reikalauja daugiau dėmesio. Žemiau pateikiame pagrindines priežastis, kodėl pilvas gali tapti kietas - nuo visiškai nekenksmingų iki potencialiai pavojingų situacijų.

Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių sąrėmiai)

Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nėščiosios jaučia, kad jų pilvas tampa kietas. Braxton-Hicks sąrėmiai dar vadinami „netikrais“ arba „treniruotės“ sąrėmiais - tai gimdos raumenų susitraukimai, kuriuos organizmas naudoja pasiruošti artėjančiam gimdymui. Jie gali prasidėti jau nuo antrojo trimestro, bet dažniau jaučiami trečiame trimestre. Braxton-Hicks sąrėmiai paprastai būna:

• Nereguliarūs
• Neskausmingi arba lengvai nemalonūs
• Trunkantys trumpai (iki minutės)
• Pranykstantys keičiant kūno padėtį ar pailsėjus

Nors jie gali sukelti nerimą, šie susitraukimai nėra pavojingi ir dažniausiai nekelia rizikos nei mamai, nei kūdikiui.

Gimdos augimas ir įtampa pilvo sienoje

Kai gimda auga ir tempia aplinkinius audinius bei raiščius, moteris gali jausti spaudimą ir įtampą pilve. Šis tempimas ypač pastebimas antrojo trimestro pradžioje, kai kūnas greitai keičiasi. Dėl gimdos plėtimosi (augančio vaikelio) įsitempia apvalusis raištis, kuris atsakingas už gimdos padėtį, jam susitraukus patiriate nemalonumą. Kartais šis spaudimas pasireiškia kietumu ar veržimo pojūčiu, ypač judant, stovint ilgą laiką ar greitai atsistojus iš sėdimos padėties. Tokio pobūdžio kietumas nėra susijęs su sąrėmiais ir dažniausiai praeina savaime - jis atsiranda dėl mechaninių pokyčių, o ne dėl gimdos susitraukimų.

Virškinimo sistemos pokyčiai ir vidurių pūtimas

Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimo sistema. Progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir žarnyną, todėl dažniau kaupiasi dujos, atsiranda pilvo pūtimas ir net spazmai. Tai gali sukelti trumpalaikį pilvo sukietėjimą, ypač po valgio ar esant vidurių užkietėjimui. Skirtingai nuo gimdos sukietėjimo, šio tipo kietumas dažnai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje arba šonuose, ir gali būti lydimas „gurgimo“, tempimo ar spaudimo pojūčio. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai.

Įtempti raumenys ir laikysenos pokyčiai

Kai pilvas didėja, pasikeičia laikysena, o tai sukelia papildomą apkrovą raumenims - ypač pilvo sienai ir nugarai. Jei ilgai stovima ar vaikščiojama, pilvo raumenys gali pertempti ir sukelti kietumo pojūtį. Tai labiau būdinga antram ir trečiam trimestre. Raumens reakcija į stresą (emocinį, fizinį).

Priešlaikinio gimdymo rizika

Svarbiausia priežastis, dėl kurios būtina atkreipti dėmesį į kietą pilvą - tai galimas priešlaikinio gimdymo požymis. Jei sukietėjimai pasireiškia dažnai, tampa reguliarūs, stiprėja, lydimi skausmo ar kitų simptomų (kraujo, vandens netekimo, spaudimo į apačią) - tai gali būti ženklas, kad prasideda gimdymas, nors nėštumo terminas dar nėra pasiektas. Kai spazmai yra ne tik nemalonūs, bet ir skausmingi ar su pakraujavimu - tai gali rodyti įvairius vaisiaus ar gimdos sutrikimus.

Kada dėl sukietėjusio pilvo reikėtų sunerimti?

Nors dauguma pilvo sukietėjimo atvejų nėštumo metu yra nekenksmingi, kartais tai gali būti pirmasis signalas apie galimas komplikacijas. Labai svarbu atpažinti, kada situacija nebekeliauja į „normalios nėštumo eigos“ sritį ir reikia skubiai reaguoti. Kuo anksčiau pastebimi įtartini simptomai, tuo greičiau galima imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių pasekmių.

Nerimą keliantys simptomai

Jei pilvas sukietėja dažnai ir tai lydi tam tikri simptomai, tai gali būti priešlaikinio gimdymo, infekcijos ar kitų sveikatos sutrikimų požymis. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pasireiškia:

• Reguliarūs, dažnėjantys ir stiprėjantys pilvo sukietėjimai
• Pilvo kietumas, kuris nepraeina po poilsio ar pozos pakeitimo
• Skausmingas susitraukimas, jaučiamas ne tik pilve, bet ir nugaroje ar kryžkaulio srityje
• Kraujavimas iš makšties ar rudos/rožinės išskyros
• Vandeningų išskyrų pasirodymas (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas)
• Spaudimo jausmas į dubens sritį, tarsi vaisius stumtųsi žemyn
• Silpnumas, galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas

Jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų - tai signalas, kad reikia nedelsti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju arba kreiptis į nėščiųjų priėmimą, jei:

• Pilvas kietėja daugiau kaip 4-6 kartus per valandą prieš 37 nėštumo savaitę
• Sukietėjimas trunka daugiau kaip 1 minutę ir yra skausmingas
• Poilsis ir vandens vartojimas nesumažina sukietėjimų
• Pajuntamas neįprastas spaudimas į dubenį ar skausmas gimdos srityje
• Nėštumo judesiai sulėtėja ar tampa neįprasti

Jei krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Jeigu nėra požymių dėl, kurių verta sunerimti (jau minėti skausmai pilvo apačioje, vaisiaus judesių dingimas ir kt.) sportą galite tęsti toliau. Tikrai taip. Rinkitės fizinį krūvį atsakingai, mylėkite save, tausokite.

Jei nėra požymių dėl, kurių verta sunerimti (jau minėti skausmai pilvo apačioje, vaisiaus judesių dingimas ir kt.) sportą galite tęsti toliau. Tikrai taip. Rinkitės fizinį krūvį atsakingai, mylėkite save, tausokite.

Ką daryti, jei pilvas nėštumo metu dažnai sukietėja?

Sukietėjęs pilvas gali būti tiek laikinas nepatogumas, tiek rimtesnio proceso ženklas. Svarbiausia - mokėti reaguoti į savo kūno signalus ir imtis tinkamų veiksmų. Kartais pakanka tiesiog pailsėti, o kartais reikia iš karto kreiptis į gydytoją.

Namų priemonės ir savipagalba

Kai pilvo kietėjimas pasireiškia retai, neskausmingai ir nėra lydimas nerimą keliančių simptomų, galima pabandyti savarankiškai palengvinti būklę. Štai keletas dažniausiai veiksmingų priemonių:

• Pakeiskite kūno padėtį. Jei stovite - atsisėskite arba atsigulkite ant šono. Jei gulite - atsikelkite ir pasivaikščiokite. Kartais gimda tiesiog reaguoja į vienodą padėtį. Gulėti šonu, pilvą padejus ant pagalvės, kad jis visiškai atsipalaiduotų.
• Gerkite daugiau vandens. Dehidratacija - dažna treniruočių sąrėmių priežastis. Išgerkite stiklinę ar dvi vandens ir stebėkite, ar situacija pagerėja. Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti.
• Atlikite gilaus kvėpavimo pratimus. Lėtas, gilus kvėpavimas gali sumažinti raumenų įtampą ir padėti nusiraminti.
• Šilta vonia ar dušas (ne karšta!) dažnai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti gimdos tonusą.
• Išvenkite pervargimo ir streso. Ilgalaikis fizinis ar emocinis stresas gali sukelti raumenų įtampą, įskaitant gimdą.
• Reguliarus lengvas judėjimas - pavyzdžiui, trumpi pasivaikščiojimai - padeda virškinimui ir mažina pilvo pūtimą, kuris taip pat gali sukelti kietumo pojūtį.

Visada stebėkite, ar šios priemonės padeda. Jei poilsis ar pozos keitimas sušvelnina pojūtį - greičiausiai tai fiziologinis kietėjimas.

Medicininės pagalbos svarba

Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais (skausmas, kraujavimas, spaudimas į apačią, vaisiaus judesių pakitimai), nereikia eksperimentuoti namuose. Tokiu atveju:

• Kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą arba šeimos gydytoją
• Jei tai nutiko savaitgalį ar vakarais - važiuokite į nėščiųjų priėmimą
• Geriau pasitikrinti profilaktiškai ir būti nuramintai, nei rizikuoti savo ir kūdikio sveikata

Gydytojas gali atlikti gimdos tonuso vertinimą, vaisiaus širdies tonusų stebėjimą ar gimdos kaklelio ilgio matavimą, kad būtų aišku, ar nėra grėsmės priešlaikiniam gimdymui.

Kitos nėštumo metu patiriamos permainos

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.

Pykinimas ir vėmimas

Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.

Patarimas. Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Atkreipti dėmesį. Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Patarimas. Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Kojų tinimas ir mėšlungis

Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.

Patarimas. Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.

Patarimas. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Odos pokyčiai

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.

Patarimas. Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.

Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.

Kiti dažni pokyčiai

Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug nuo ketvirtojo mėnesio) pajusite lengvus pirmuosius vaisiaus judesius, primenančius plazdėjimą. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę. Nėštumo metu pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu.

Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.

Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.

Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.

Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.

Šie nėštumo sukelti nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.

tags: #kietas #pilvas #antras #trimestras

• Kaip išsirinkti vaikiškus drabužius
• Šventės vaikų darželyje organizavimas
• Vertinimo metodika ikimokyklinio ugdymo srityje
• Pokyčiai vaikų globos namuose
• Cube dviračiai 24 colių vaikams