Vaiko globa pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą
Vaiko globa pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą
Vaiko globa (rūpyba) yra sudėtingas ir atsakingas procesas, kurio tikslas - užtikrinti vaiko, likusio be tėvų globos, saugumą, gerovę ir visapusišką vystymąsi. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - Civilinis kodeksas) reglamentuoja vaiko globos (rūpybos) tvarką, nustatydamas pagrindinius principus ir procedūras.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba)
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) apibrėžiama kaip laikinoji be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas. Ši globa gali būti teikiama šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Pagrindinis laikinosios globos (rūpybos) tikslas - kuo greičiau grąžinti vaiką į jo šeimą.
Laikinosios globos (rūpybos) trukmė paprastai neviršija dvylikos mėnesių. Tačiau, jei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nustato, kad tėvai, kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba egzistuoja kitos priežastys, leidžiančios pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, gali būti priimtas sprendimas tęsti laikinąją globą (rūpybą). Toks pratęsimas gali trukti ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių.
Skyrimas globėjo (rūpintojo)
Nustačius vaiko laikinąją globą (rūpybą), globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės mero sprendimu. Šiame sprendime nurodoma institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, paskirtas globėjas (rūpintojas) ar budintis globotojas (jei globa nustatoma globos centre), globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, bei kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui.
Siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, fizinio asmens, skiriamo globėju (rūpintoju) arba budinčiu globotoju, duomenys, jo rašytiniu prašymu ir (ar) vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu, gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos vaikas neteko.
Teisinės nuostatos dėl maksimalaus vaikų skaičiaus
Civilinio kodekso 3.259 ir 3.260 straipsniuose nustatomos nuostatos dėl maksimalaus vaikų skaičiaus, kuriuos gali globon priimti šeima ar šeimyna. Tačiau svarbu pažymėti, kad šios nuostatos netaikomos iki 2018 m. liepos 1 d. (įstatymo Nr. XIII-645 įsigaliojimo datos) įsteigtoms šeimynoms ir šeimoms, kuriose globojami (rūpinami) vaikai. Šioms šeimoms taikomas pereinamasis laikotarpis, kol globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius dėl jų pilnametystės, grąžinimo tėvams, emancipacijos, santuokos, įvaikinimo ar mirties sumažės iki Civilinio kodekso 3.259 str. 1 d. ir 3.260 str. 1 ir 2 d. nustatytų ribų.
Šios pataisos užtikrina tęstinumą ir stabilumą šeimoms, kurios jau prisiėmė atsakomybę už vaikų globą, tuo pačiu metu siekiant palaipsniui įgyvendinti naujus reikalavimus.