Atpylimas: Kai Kūdikis Atpila Maistą – Priežastys, Patarimai ir Kada Nerimauti
Atpylimas: Kai Kūdikis Atpila Maistą – Priežastys, Patarimai ir Kada Nerimauti
Atpylimas yra dažnas reiškinys tarp naujagimių ir kūdikių. Daugelis mamų susiduria su situacija, kai jų mažylis atpila gleivėmis ar tąsiomis seilėmis. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl taip gali nutikti, kokios yra atpylimo priežastys, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, bei pateiksime patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti kūdikį ir užtikrinti jam gerą sveikatą.
Kodėl Naujagimis Atpila Gleivėmis?
Kai kurios mamos pastebi, kad jų kūdikiai atpila gleivėtomis, tąsiomis seilėmis, o prieš atpylant girdisi gargaliavimas gerklytėje. Dažniausiai tai yra normalus reiškinys, susijęs su tuo, kad nurytos seilės skrandyje pasidaro gličios. Tai neturėtų kelti didelio nerimo, jei kūdikis jaučiasi gerai ir normaliai auga.
Naujagimiai ir kūdikiai dažnai atsirūgsta, atpila. Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno. Kai mes valgome, maistas iš burnos į skrandį patenka per stemplę. Ji panaši į vamzdelį, sudarytą iš audinių ir raumenų sluoksnių, kurie jai padeda praplatėti arba susiaurėti, stumdami maistą į skrandį (šis banguojantis judėjimas vadinamas peristaltika). Stemplės apatinėje dalyje, kuri sujungta su skrandžiu, yra žiedo pavidalo raumuo, vadinamas apatiniu stemplės sfinkteriu. Tačiau apatinis stemplės sfinkteris dėl raumenų silpnumo gali pilnai neužsiverti leisdamas skrandžio turiniui patekti į stemplę.
Daugiau nei pusė visų kūdikių iki pusės metų amžiaus atpila bent kartą per dieną. Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. sutrinka tik funkcija.
Fiziologinis ir Patologinis Atpylimas
Beveik visi naujagimiai ir kūdikiai daugiau ar mažiau atpylinėja. Dažniausiai ir daugiausiai atpila kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Vėliau atpylimų vėl gali padaugėti, kuomet vaikas paauga, tampa judresnis, t.y. apie 8-9 mėn.
Fiziologinis Atpylimas
Fiziologinis atpylimas yra normalus, praeinantis kūdikio simptomas, kuris pasireiškia nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėja ir praeina iki 1 metų. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Fiziologinis atpylinėjimas yra negausus, todėl dėl jo papildomai kūdikio maitinti nereikia.
Dažniausiai atpylinėjimas - tai laikinas sutrikimas, vadinamas funkciniu ir susijęs su virškinimo sistemos nebranda. Kitaip tariant, vaikučio skrandis ir žarnynas yra praktiškai sveikas, bet nepakankamai subrendęs arba tiesiog blogai veikia dėl nepakankamos kitų organų veiklos. Jeigu kūdikių, kurie dažnai atpila, apetitas yra geras ir jų svoris normaliai auga, taip pat nepasireiškia kiti simptomai, paprastai tai laikoma fiziologiniu refliuksu (pasireiškiančiu atpylimu).
Patologinis Atpylimas
Nerimą turėtų kelti labai dažni atpylimai, kuomet kūdikis atpila bene viską, ką suvalgo, atpila labai stipria srove (fontanu), atpildamas verkia, pyksta, jaučia skausmą, jam blogai auga arba net krenta svoris, atpylimų nemažėja kūdikiui augant. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis. Tokiais atvejais, galima įtarti patologinį, t.y. Vėmimas - tai diafragmos, pilvo ir krūtinės ląstos raumenų susitraukimas, dėl kurio skrandžio turinys pašalinamas į aplinką. Vėmimui būdinga tai, kad jis būna susijęs su vegetaciniais simptomais. Vėmimas - tai simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis lengvesnėmis ir sunkesnėmis ligomis.
Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
Jei pamaitinate ir po pusvalandžio ant marškinėlių ar seilinuko išsilieja pusė arba net visas pienas, nedidėja arba net sumažėja vaiko svoris, tada reikia atlikti tyrimus dėl virškinimo sistemos ligos. Gal serga virškinimo sistemos liga ir reikia skubios pagalbos? Jei vaikas nuolat atpila fontanu, nusilpsta, galima įtarti organinius virškinimo sistemos pakitimus - skrandžio pilorinės dalies (pereinančios į dvylikapirštę žarną) spazmą ar susiaurėjimą. Antrasis atvejis sunkesnis, nes visiškai sutrinka maisto patekimas iš skrandžio toliau į dvylikapirštę žarną ir į plonąjį žarnyną. Kūdikis nuolat gausiai atpila ir netenka svorio, skysčių, sutrinka elektrolitų balansas, vystosi organizmo intoksikacija. Vaikutis tampa vangus, išblyškęs. Tai pastebėjusi mama turi nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Galimos Atpylimo Priežastys
Atpylimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant:
- Stemplės anatomija: Silpnas apatinio stemplės rauko (atskiriančio stemplę ir skrandį) tonusas.
- Dujų kaupimasis žarnyne.
- Skrandžio dydis: Kūdikiai auga labai sparčiai, todėl valgo jie noriai ir daug, ir kartais tas „daug“ virsta „per daug“.
- Dantų dygimas.
- Judrumas.
- Prievarčio spazmas: Tai būklė, kai dėl padidėjusio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos jungties raumeninio žiedo tonuso skrandžio turinys nekeliauja virškinamuoju traktu žemyn dvylikapirštės žarnos link, o yra išstumiamas atgal į stemplę, burną.
- Prievarčio stenozė: Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta.
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL): Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę.
- Maisto netoleravimas ar alergija maistui: Kartais atpylimui gali turėtų įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas.
Kūdikiai auga labai skirtingai: vienas pieno apylinėja tik pirmą gyvenimo mėnesį, kitas - ilgai, dažnai ir labai daug. Kodėl? Blogai apžioja spenelį. Pasistenkite rasti žindymo padėtį, kuri leistų kūdikiui lūpomis gerai apimti spenelį ir rudąjį laukelį apie jį. Jei tai nepadeda, į burnytę įkiškite savo pirštą, lėtai ištraukite spenelį ir vėl duokite krūtį iš naujo. Galite pabandyti ir tokį būdą: kelis lašus pieno nuvarvinkite į kūdikio burnytę ir tada žindykite. Taip pat pavalgiusį kūdikį palaikykite stačią, kol atsirūgs. O gal vertėtų jį žindyti dažniau, bet po mažiau? Maitinant kūdikį mišinuku gali būti per didelė žinduko skylutė. Vaikas labai skuba nuryti ir į skrandį patenka oro.
Permaitintas kūdikis. Dažna mama stengiasi kūdikį kuo sočiau pamaitinti. O jo skrandis dar labai mažas, todėl pieno perteklių atpila. Tad jei gydytojas pasako, kad vaikas priaugo pakankamai svorio, nesijaudinkite ir nebrukite pieno per prievartą. Ne visi kūdikiai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama vadovėliuose.
Pasikeitusi mamos mityba. Vaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti. Todėl nevalgykite labai aštraus, kvapaus maisto. Jei sergate ir reikia vaistų, pasitarkite su gydytoju, kad skirtų tinkamų žindyvei ir patartų, kaip ir kada juos vartoti. Jei atpylinėja mišinuku maitinamas kūdikis, gali būti, kad neįtiko jo skonis. Pabandykite pakeisti kitu mišinuku, tinkamu jūsų vaiko amžiui.
Aktyvus kūdikis. Toks vaikas juda, mataruoja kojomis ir rankomis ar keičia kūno padėtį, todėl pavalgęs atpila. Pamaitintą aktyvuolį 10-20 minučių palaikykite priglaudusi prie savęs. Iš karto po valgio nekeiskite sauskelnių. Atidėkite tai keliolikai minučių, vaiko nekilnokite ir nevartykite, nes gali atpilti.
Dirglus kūdikis. Neramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti. Gal jis jaučia nerimą, nori mamos švelnumo arba atsibosta gulėti vienam? Kai mama jį priglaudžia prie krūties, pašnekina, gyvenimas iškart pašviesėja, nes jaučia jos kūno kvapą, girdi švelnų balsą. Todėl verkdamas prašo dėmesio, o mama pamano, kad nori valgyti, ir pamaitina. Kūdikis persivalgo, pienas nebetelpa į skrandį ir atpila. Skirkite kūdikiui daugiau dėmesio: pabendraukite su juo, panešiokite, leiskite paklausyti švelnios, melodingos muzikos. Tačiau gali būti, kad kūdikis dažnai verkia, o pavalgęs atpila, nes serga neurologine liga. Pasitarkite su jo raidą prižiūrinčiu gydytoju.
Padidėjusi raumenų įtampa. Dažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą. Pasitarkite su gydytoju, ar nereikėtų masažų, baseino. Kai kurie kūdikiai pieno atpila, nes plečiasi galvos smegenų skilveliai ir prisikaupia skysčių, serga meningitu arba kita rimta liga. Kai pasveiksta, neatpylinėja.
Pilvo bėdos. Jei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiamąja arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno. Kai vaikas sustiprės, ši bėda išnyks. Svarbu, kad reikiamai priaugtų svorio.
Prievarčio susiaurėjimas (stenozė). Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Būtina kreiptis į specialistą, jei:
- Atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei.
- Kūdikio svoris neauga arba pastebimas sulėtėjęs vystymasis.
- Kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis.
- Kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu.
- Jam krenta svoris.
- Atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.
Jei po valgio praėjo daugiau nei valanda, galima įtarti, kad kūdikis ne atpila, o vemia. Jei kūdikis gausiai atpila po kiekvieno ar beveik po kiekvieno maitinimo, blogai priauga svorio, dažnai užspringsta, atsirūgęs ir atpylęs tampa neramus, raitosi, keičiasi jo veiduko mimika, verkia ir akivaizdu, kad jam skauda.
Ką Daryti, Jei Kūdikis Atpila?
Jei kūdikis atpila, galima imtis šių priemonių:
- Padėkite pasišalinti dujoms: Tinkamai žindykite kūdikį ir pasirinkite tinkamą buteliuką.
- Taisyklingai žindykite kūdikį.
- Pasirinkite tinkamą buteliuką.
- Pasirinkite tinkamą mišinį.
- Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti.
- Maitinkite dažniau ir po nedaug.
- Maitindami darykite pertrauką.
- Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį.
- Po maitinimo kūdikį 5-30 min. palaikykite stačią.
- Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic).
- Atpylinėjantį kūdikį, tiek maitinant iš krūties, tiek ir iš buteliuko, reikia laikyti vertikaliau.
- Jei 9-10 mėnesių kūdikis vis dar atpylinėja, bandykite po truputį tirštinti maistą.
- Neleiskite kūdikiui persivalgyti bei nešiokite jį vaiknešėlyje ant pilvo, nugaros ar prie šono - statmenoje padėtyje kūdikiai mažiau atpylinėja nei gulinėdami.
- Pienui sutirštinti galite naudoti specialius „Nutrilon“ miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu „Pepti“ arba „HA“ ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant.
- Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys (magnio alginatas ir ksantano guma) sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Preparato pagalba iš skysto maisto formuojasi gumulėlis, kuris sunkiau pakyla į stemplę.
- Jei manote, kad atpylimas gali būti susijęs su alergija maistui (ar jo netoleravimu), pasistenkite nustatyti, kokie maisto produktai, ar jų sudėtinės dalys, galėtų būti refliukso (atpylimo) priežastis. Viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijos ar maisto netoleravimo priežasčių yra pieno produktai, kuriuos vartoja motina.
- Atpilantiems nežindomiems kūdikiams gydytojas gali patarti vartoti specialius adaptuotus pieno mišinius (šie mišinėliai pažymėti raidėmis AR), kurie yra tirštesni nei įprasti pieno mišiniai. Maitinant sutirštintu pieno mišiniu, čiulptuko skylutė turi būti šiek tiek didesnė, bet ne tokia didelė, kad mišinys tekėtų srove.
Pakeiskite maitinimo dažnį - maitinkite kūdikį dažniau, kas 2 - 3 valandas. Matindami kūdikį pasistenkite laikyti jį labiau vertikalioje padėtyje. Sumaitinus 30 - 60 ml pieno, leiskite kūdikiui atsirūgti ir vėl tęskite maitinimą. Po maitinimo, apie pusę valandos, palaikykite ar ramiai panešiokite savo kūdikį vertikalioje padėtyje, kad susikaupęs oras galėtų ramiai išeiti. Neskubėkite sodinti kūdikį į kėdutę iškart po valgio.
Motinos Pienas
Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.
Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.
Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.
Motinos pienas yra lengviau virškinamas ir kūdikio skrandis dvigubai greičiau ištuštėja, nei geriant adaptuotus pieno mišinius.
Vitaminas D
Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų.
Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus.
Skysčiai Kūdikiui
Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po trupučiui reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia.
Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams.
Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
Papildomas Maitinimas
Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę). Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.
Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.
Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
PATARIMAS! Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti.
Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui. Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė.
Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą. Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų. Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją.
