Ar kada nors susimąstėte, kaip jūsų aplinka formuoja tai, kas esate? Uri Bronfenbrennerio ekologinių sistemų teorija atskleidžia sudėtingus sluoksnius, darančius įtaką vaikystės raidai. Viena iš pagrindinių ekologinės sisteminės teorijos autorių Bronfenbrenner (1986) žmogų vertina kaip „ypatingai sudėtingą sistemą, kurioje itin glaudžiai susipynę biologiniai, pažintiniai, emociniai ir socialiniai elementai“. Bronfenbrennerio ekologinių sistemų teorija pabrėžia, kad vaiko raida vyksta sudėtingoje ir tarpusavyje susijusioje aplinkoje. Ši teorija apima kelis lygius, kurie daro įtaką vaiko raidai.

Ekologinės sistemos teorijos komponentai

Bronfenbrennerio teorija apima kelis lygius, kurie daro įtaką vaiko raidai:

• Mikrosistema: Tai artimiausia aplinka, kurioje vaikas tiesiogiai sąveikauja, pavyzdžiui, šeima, mokykla ir bendraamžiai.
• Mezosistema: Tai mikrosistemų tarpusavio ryšiai, pavyzdžiui, tėvų bendravimas su mokytojais.
• Egzosistema: Tai aplinka, kurioje vaikas tiesiogiai nedalyvauja, bet kuri daro įtaką jo raidai, pavyzdžiui, tėvų darbo vieta.
• Makrosistema: Tai kultūrinės vertybės, įstatymai ir papročiai, kurie veikia visas kitas sistemas.
• Chronosistema: Tai laiko dimensija, apimanti įvykus ir pokyčius, kurie vyksta per vaiko gyvenimą.

Bronfenbrennerio ekologinių sistemų teorija atskleidžia, kaip tarpusavyje susiję mūsų gyvenimai.

Mikrosistema ir jos įtaka

Mikrosistema yra ta vieta, nuo kurios viskas prasideda - tai artimiausia aplinka, kuri kasdien daro įtaką vaiko raidai. Pagalvokite apie savo šeimą, mokyklą ir artimus draugus. Pavyzdžiui, vaikas, užaugęs rūpestingoje šeimoje, kurioje tėvai skatina mokytis, greičiausiai gerai mokysis. Ir atvirkščiai, vaikui iš neramių namų, kuriuose nuolat ginčijamasi, gali būti sunku susikaupti klasėje. Kaip pažymėjo Bronfenbrenneris, sutrikusi mikrosistema gali sukelti domino efektą, dėl kurio vaikams bus sunkiau pasiekti sėkmę.

Šeima yra pagrindinė neįgalaus vaiko mikrosistema. Tėvų požiūris, lūkesčiai ir parama daro didelę įtaką vaiko savigarbai, socialiniams įgūdžiams ir gebėjimui prisitaikyti prie aplinkos. Svarbu, kad tėvai suteiktų vaikui meilę, supratimą ir skatintų jo nepriklausomybę.

Mezosistemos svarba

Toliau yra mezosistema, kuri apima įvairių vaiko mikrosistemos elementų sąveiką. Pavyzdžiui, tai, kaip gerai tėvai palaiko ryšius su mokytojais, gali turėti tiesioginės įtakos jūsų mokymosi patirčiai. Jei tėvas jaučiasi nesuprastas mokytojo, tai gali lemti mažiau palankią aplinką vaikui. Pagalvokite apie tai kaip apie komandinį sportą: jei treneris (mokytojas) ir tėvai (palaikymo komanda) nesutaria, žaidėjui (vaikui) gali būti sunku pasiekti rezultatų.

Neįgalaus vaiko raida priklauso nuo ryšių tarp šeimos ir kitų mikrosistemų, pavyzdžiui, mokyklos. Efektyvus bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokytojų gali padėti užtikrinti, kad vaikas gautų tinkamą ugdymą ir paramą. Svarbu, kad mokykla būtų pritaikyta vaiko poreikiams ir skatintų jo integraciją į bendruomenę.

Egzosistemos įtaka

Egzosistema apima socialines aplinkas, kurios daro netiesioginę įtaką vaikui, nors ir nėra tiesiogiai susijusios. Pavyzdžiui, tėvams netekus darbo, šeimoje gali kilti įtampa, kuri paveikia vaiko emocinę gerovę. Įsivaizduokite mamą, kuri praranda darbą; dabar namuose kyla finansinė įtampa ir ginčai. Tokia atmosfera vaikui gali kelti nerimą, todėl mokykla tampa dar didesniu iššūkiu. Tai priminimas, kad net ir tai, kas vyksta už vaiko tiesioginės patirties ribų, gali turėti gilių pasekmių.

Tėvų darbo aplinka ir socialinė parama gali daryti įtaką neįgalaus vaiko raidai. Jei tėvai patiria stresą darbe arba neturi pakankamai socialinės paramos, tai gali neigiamai paveikti jų gebėjimą rūpintis vaiku. Svarbu, kad tėvai turėtų galimybę gauti pagalbą ir paramą iš bendruomenės.

Makrosistemos vaidmuo

Dabar gilinamės į makrosistemą, kuri apima bendrą kultūrinę, socialinę ir ekonominę įtaką vystymuisi. Galvokite apie tai kaip apie savo gyvenimo istorijos foną - savo kultūrą, etninę priklausomybę ir net vietos geografiją. Pavyzdžiui, protingi asmenys iš nepalankių vietovių gali atsidurti skurdo spąstuose, o persikėlę į kitą vietą - sunkiai prisitaikyti turtingesnėje aplinkoje. Ši sistema formuoja požiūrius, galimybes ir lūkesčius.

Kultūrinės vertybės ir įstatymai daro įtaką neįgalių vaikų integracijai į visuomenę. Svarbu, kad visuomenė būtų tolerantiška ir priimanti neįgaliuosius. Įstatymai turėtų užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų galimybę gauti tinkamą ugdymą, sveikatos priežiūrą ir socialinę paramą.

Chronosistemos poveikis

Galiausiai, chronosistemoje kalbama apie laiką ir apie tai, kaip aplinkos ar vaiko pokyčiai daro įtaką raidai. Tokie įvykiai kaip skyrybos, šeimos dinamikos pokyčiai ar net socialinių normų pokyčiai gali iš esmės pakeisti vaiko raidos trajektoriją. Pavyzdžiui, aštuonerių metų berniukui, susiduriančiam su tėvų išsiskyrimu, gali būti sunku orientuotis savo emocijose šių pokyčių fone. Labai svarbu laiku imtis intervencijos ar paramos; vienas momentas gali iš esmės pakeisti gyvenimo kelią.

Laiko dimensija apima įvykius ir pokyčius, kurie vyksta per vaiko gyvenimą, pavyzdžiui, diagnozės nustatymą, gydymo pradžią ar šeimos persikėlimą. Šie įvykiai gali daryti didelę įtaką vaiko raidai ir adaptacijai.

Neigiamas vaiko ir šeimos santykis: teorinis požiūris

Karen Horney, analizuodama žmogaus asmenybės formavimąsi, pabrėžė ankstyvųjų vaikystės metų svarbą, tačiau manė, kad žmogaus vystymąsi lemia socialinės, o ne biologinės jėgos. Pagrindinis faktorius žmogaus formavimuisi yra santykis tarp vaiko ir tėvų. Horney manė, kad vaikystei būdingi dviejų tipų poreikiai - saugumo (safety) ir pasitenkinimo (needs for satisfaction). Saugumo poreikis yra ypač svarbus asmenybės vystymuisi.

Vaiko saugumas visiškai priklauso nuo to, kaip su juo elgiasi tėvai. Tėvai gali neleisti vaikui saugiai jaustis rodydami jam meilės ir šilumos trūkumą. Horney manė, kad vaikai gali pakelti tokius patyrimus, kokie paprastai laikomi trauminiais, tol, kol jie jaučiasi pageidaujami ir mylimi, taigi, ir saugūs. Tačiau tėvai gali elgtis įvairiais būdais, kurie neleidžia vaikui pasijusti saugiai ir sukelia vaiko priešiškumą - jie gali aiškiai vertinti kitą vaiką daugiau, neteisingai bausti, nenuosekliai ir ūmiai elgtis su juo, netesėti savo pažadų, tyčiotis iš vaiko, žeminti jį, izoliuoti jį nuo kitų vaikų ir pan.

Bejėgiškumas, baimė ir netikra meilė - tai veiksniai, kurie skatina vaiką išstumti savo priešiškumą, kad išvengtų santykių su tėvais pablogėjimo. Tokia situacija gali lemti bazinio nerimo atsiradimą - viską apimantį, visur prasiskverbiantį ir stiprėjantį vienišumo ir bejėgiškumo priešiškame pasaulyje jausmą.

Gynybiniai mechanizmai

Kad apsisaugotų nuo stiprių nerimo jausmų, vaikas gali naudoti įvairius gynybinius mechanizmus:

• Meilės gavimas: Bandymas išsaugoti kitų žmonių meilę ir šilumą, tikintis, kad mylintys žmonės neįskaudins.
• Paklusimas: Visiškas paklusimas kito ar visų žmonių norams, vengiant bet ko, kas galėtų supriešinti kitus.
• Jėgos pasiekimas: Kompensuojant bejėgiškumo jausmą siekiama saugumo per sėkmę ar pranašumo prieš kitus jausmą.
• Atsitraukimas (izoliacija): Psichologinis atsitraukimas nuo kitų žmonių, siekiant tapti visiškai nepriklausomu.

Šie mechanizmai, nors ir mažina nerimą, gali lemti nuskurdintą asmenybę ir konfliktą su aplinka. Neurotikas dažnai naudoja kelis tokius mechanizmus, tačiau jų nesuderinamumas sukelia vidinį konfliktą.

Neurotiniai poreikiai

Horney manė, kad bet kuris gynybinių mechanizmų gali tapti pastovia asmenybės dalimi, įgydamas motyvo ar poreikio savybes. Nors šie poreikiai (judėjimas link žmonių, prieš žmones ir nuo žmonių) būdingi visiems, jie tampa neurotiniais, kai tampa itin intensyvūs ir priverčia siekti jų patenkinimo kaip vienintelės priemonės nuo bazinio nerimo.

Neurotinės tendencijos

Neurotinės tendencijos atsiranda iš gynybinių mechanizmų ir yra į asmenybę įsišaknijusios, ją apėmusios. Jos yra kompulsyvios ir priverčia žmogų elgtis pagal vieną iš trijų pagrindinių tendencijų:

• Judėjimas link žmonių (nuolanki asmenybė): Stiprus meilės ir pritarimo poreikis, priklausomybė nuo kitų, siekis būti patraukliu, vengimas konfliktų.
• Judėjimas prieš žmones (agresyvi asmenybė): Gyvenimas pasaulyje, kuriame kiekvienas yra priešas, vertinamas tik stiprumas ir žiaurumas, siekis įgyti pranašumą ir kontrolę.
• Judėjimas nuo žmonių (izoliuota asmenybė): Emocinis atstumas su visais, siekis tapti savipakankamu, didelis privatumo poreikis, vengimas bet kokių santykių.

Nors neurotikas turi vieną dominuojančią tendenciją, jam būdingos ir kitos dvi, tačiau jos yra aktyviai slopinamos. Tai sukelia vidinį konfliktą, kurio patiria ir normalūs žmonės, tačiau jie gali lanksčiai taikyti visas tris tendencijas pagal situaciją.

tags: #bronfenbrener #teorija #neigalus #vaikas #seima

• Ko reikia naujagimiui žiemą
• Mįslės lietuvių kultūroje
• Kombinezonų nauda kūdikiams
• Suprasti kūdikio pasyvumą
• Sužinokite daugiau: Kaip paskatinti vaiką klausyti ir bendrauti.