Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas džiaugsmo ir nekantrumo laukiant kūdikio. Tačiau kartu tai ir metas, kai kyla daugybė klausimų, susijusių su sveikata, mityba ir pasiruošimu gimdymui. Vienas iš dažnai pasitaikančių klausimų - ar reikalingas organizmo valymas prieš gimdymą ir kaip tai padaryti saugiai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, susijusius su organizmo valymu prieš gimdymą, remiantis medikų rekomendacijomis ir moksliniais tyrimais.

Nėštumo metu moterys susiduria su daugybe pokyčių, o artėjant gimdymui kyla vis daugiau klausimų. Vienas iš tokių, dažnai aptariamas būsimų mamų tarpe, yra susijęs su pasirengimu gimdymui ir galimomis procedūromis, tokiomis kaip klizma. Nors klizma yra senas ir plačiai žinomas metodas, jos poreikis ir nauda prieš gimdymą kelia diskusijų.

Klizmų istorija ir paskirtis

Klizma - ypač senas gydymo metodas. Manoma, kad pirmieji šią procedūrą atliko senovės egiptiečiai. Klizmos minimos Eberso (XIV a. pr. Kr.) ir Edvino Smito (1700 m. pr. Kr.) papirusuose. Istorikai spėja, kad pirmiesiems mintis apie žarnyno valymą vandeniu kilo egiptiečiams. Balzamuodami mirusiuosius jie pastebėjo, kad greičiausiai pradeda irti žmogaus skrandis ir viduriai. Todėl vietos gyventojai manė, kad visų ligų šaltinis glūdi žarnyne. Piramidžių statytojai parašė net kelis papirusus apie įvairius medicininius sutrikimus. Vienas jų buvo apie išeinamąją angą. Senuose įrašuose minima, kad egiptiečiai organizmo valymo procedūras atlikdavo tris kartus per mėnesį. Kilmingieji ir faraonai netgi turėdavo tarnus, kurie darydavo jiems klizmas. Taip bandė išsaugoti jaunystę ir gerą sveikatą.

Klizmas savo veikaluose minėjo Herodotas ir Diodaras, gyvenę antikinės Graikijos laikais. Amerikos indėnai tuo pačiu tikslu naudojo gyvūnų tulžies pūslę, sujungtą su tuščiaviduriu kojos kaulu. Būtų sunku rasti vietą pasaulyje, kur nežinoma klizma. Ji minima net nemirtinguose Aristofano bei Šekspyro kūriniuose.

Europoje šis gydymo metodas šlovės apogėjų pasiekė viduramžiais, pirmiausia Prancūzijoje. Metraščiuose rašoma, kad Liudvikui XIV buvo daryta daugiau kaip 20 tūkstančių klizmų ne tik siekiant išvengti ligų, bet ir tikintis išsaugoti jėgas ir jaunystę.

Senovės Egipte ir viduramžiais klizmos darytos naudojant jaučio pūslę, storąsias kiaulės arba avies žarnas su galuose pritvirtintais plonais vamzdeliais. Pastarieji gaminti iš kaulų, ragų ir kitų medžiagų. Nors klizma buvo veiksminga priemonė gydant įvairius negalavimus, neretai pasitaikydavo rimtų sužeidimų. Dažniausiai dėl to kaltos nesterilios ir netinkamos priemonės. Šiais laikais sukurti specialūs medicininiai įrankiai - esmarcho indas, tam tikro skersmens žarnelė ir plonas antgalis - kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Šios priemonės kur kas saugesnės, padeda išvengti gleivinės sužeidimų ir reguliuoti į žarnyną tekantį skystį.

Klizma - saugus ir efektyvus metodas norint pašalinti nereikalingas medžiagas iš storosios žarnos. Tai vienas iš dažnai taikomų vidurių užkietėjimo gydymo metodų. Nurodoma, kad šis gydymo būdas tinka esant vidurių užkietėjimui, viduriavimui, sergant kai kuriomis odos ligomis, alergija, esant galvos skausmui, meteorizmui, parazitinėms žarnų ligoms ir net reguliuojant kūno svorį. Atitinkamos temperatūros ir sudėties klizmos padeda pasišalinti dujoms, slopina žarnų spazmus, palengvina daugelį nugaros skausmų, pašalina iš storžarnės toksinus.

Klizmos prieš gimdymą: ar verta?

Seniau buvo įprasta, jog kol dar sąrėmiai nėra per dažni, moteriai būdavo pasiūloma vadinamoji klizma. T. y., dar prieš prasidedant stūmimo momentui gimdyvės organizmas būdavo išvalomas nuo išmatų, atliekant specialią procedūrą ir po to leidžiant moteriai atlikti gamtinius reikalus tualete. Visgi, akušeriai siūlo taip nesielgti.

Tuštinimasis per gimdymą yra visiškai natūralus procesas, prie kurio įpratę tiek akušeriai-ginekologai, tiek ir jiems asistuojantis medicininis personalas. Tad nesukite galvos dėl tokių dalykų, o gimdymo metu irgi vargu, ar apie tai dar mąstysite. Tuštinimosi gimdymo metu išvengia tik tos moterys, kurių žarnynas būna visiškai tuščias.

Daugelis moterų mano, jog prieš gimdymą svarbu nusiskusti bikinio zoną. Gydytojai rekomenduoja prieš gimdymą neliesti bikinio zonos skutimosi peiliukais ar kitomis plaukelių šalinimo priemonėmis, nes gerai nematant, kas vyksta, gali likti įpjovimų, jautrių vietų. Akušeriai yra matę visko ir jiems visiškai nerūpi, kokio ilgumo plaukeliai slepiasi po kelnaitėmis. Tad geriausia neeikvoti energijos mąstant, kaip atrodo bikinio zona.

Besistanginant drauge ir pasituštinama, nes bekeliaudamas į mūsų pasaulį kūdikis spaudžia tiesąją žarną. Tuštinimasis gimdymo metu yra visiškai natūralus ir dažnai pasitaikantis reiškinys. Iš visų gimdyvių, kurios bando pagimdyti natūraliai, maždaug 50-75 procentai pasituština stanginimosi metu.

Viena iš profilaktikos priemonių, taikomų gimdymo metu, yra klizma. Ji atliekama siekiant apsaugoti naujagimį nuo užkrėtimo gimdymo metu. Tačiau akušeriai siūlo taip nesielgti. Tuštinimasis per gimdymą yra visiškai natūralus procesas, prie kurio įpratę tiek akušeriai-ginekologai, tiek ir jiems asistuojantis medicininis personalas.

Klizmų tipai ir jų naudojimas

Yra įvairių klizmų tipų, kiekvienas jų turi savo paskirtį ir naudojimo ypatumus:

• Valomosios klizmos: Naudojamos esant vidurių užkietėjimui, apsinuodijus maistu, prieš rentgenologinius tyrimus, proktologo apžiūrą, operacijas, gimdymą bei prieš atliekant maitinamųjų ir vaistinių klizmų procedūras. Jų tikslas yra pašalinti iš storosios žarnos susikaupusias išmatas ir dujas. Valomosios klizmos veikia mechaniškai ir termiškai, skystina storajame žarnyne esančias išmatas, sudirgina žarnų gleivinę, todėl sustiprėja peristaltika, palengvėja išsituštinimas. Klizmos tūris turėtų būti apie 1.0 - 1,5 litro, vanduo 25-35°C. Kai kada, siekiant labiau sudirginti žarnyną, gali būti vartojamas šaltesnis 20-15°C vanduo.
• Hipertoninė klizma: Suleidžiama 50-100 ml hipertoninio tirpalo (dažniausiai vartojamas 10 proc. natrio chlorido arba 20-30 proc. magnio sulfato tirpalas). Ypač efektyviai skatina tuštinimosi refleksą. Bet jos negalima naudoti esant uždegiminiam procesui tiesiojoje žarnoje. Patartina prieš naudojant tokią klizmą pasitarti su gydančiu gydytoju ar slaugytoja. Ligoniui rekomenduojama nesituštinti 20-30 min.
• Aliejinė klizma: Naudojamos esant sunkiam vidurių užkietėjimui, prieš atliekant valomąją klizmą, kai dėl susidariusio išmatų kamščio negalima supilti vandens į tiesiąją žarną. Aliejiniai klizmai galima naudoti skystą vazeliną, augalinius aliejus (saulėgrąžų, alyvų, kanapių). Vienai klizmai reikia pašildyti (iki 37-40°C) 50-100 ml aliejaus. Klizmos turinys supilamas švirkštu, per kateterį, kurio galas yra įkištas į tiesiąją žarną. Aliejus suminkština išmatas, pasiskirsto ant žarnos sienelės ir atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl tuštintis būna lengviau. Po pirmojo pasituštinimo galima toliau atlikti ir įprastinę valomąją klizmą.
• Krakmolo klizma: Naudojamos siekiant nuslopinti žarnų peristaltiką ir kaip minkštinamoji medžiaga sergant ūminiu kolitu.
• Sifoninė klizma: Žarnyno valymas vyksta susisiekiančių indų arba sifono principu ir atliekamas 10 ir daugiau kartų, kaskart keičiant vandenį, kol iš žarnyno ištekėjęs vanduo būna skaidrus. Atliekama dažniausiai gydytojo nurodymu ir jo kontrolėje.
• Vaistinės klizmos: Tai klizmos, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, besirezorbuojančių į kraują, tačiau nepatenkančių į kepenis. Rekomenduojama naudoti mikroklizmas (tūris iki 100ml).
• Maitinamosios klizmos: Tai vienas iš dirbtinio maitinimo būdų. Storajame žarnyne rezorbuojamas skystis, baltymai, aminorūgštys, vitaminai, alkoholis. Maitinamosioms klizmoms dažniausiai vartojami izotoninis natrio chlorido, 5 proc. gliukozės, aminorūgščių tirpalai.

Yra naudojamos ir paruoštos, vienkartinės klizmos: vienkartinis klizmavimo rinkinys, klizmutės Mikrolax. Jų atlikimo technika yra aprašyta gamintojo pateiktoje instrukcijoje.

Klizmavimo metodika ir atsargumo priemonės

Klizmavimas yra saugus ir efektyvus būdas, padedantis sureguliuoti storosios žarnos funkciją, išvengti vidurių užkietėjimo, padedantis esant meteorizmui, pašalinantis dujas iš organizmo. Klizmavimas - gana paprasta ir saugi procedūra. Šią procedūrą lengva atlikti.

Klizmai atlikti reikalingas Esmarcho indas - stiklinis, plastmasinis ar guminis 1,5-2 l talpos rezervuaras (geriau skaidrus). Prie jo dugno tvirtinama gana stangri, apie 1.5 - 2.0 cm skersmens guminė ar silikoninė (taip pat geriau skaidri) apie 1.5m ilgio žarnelė. Žarnelės gale yra lengvai pakeičiamas antgalis, kurio gale yra viena ar kelios skylutės. Antgalis turėtų būti plastmasinis, juos lengva keisti. Geriausiai naudoti vienkartinius. Antgalio pradžioje ar ant šlangutės turėtų būti kraniukas ar spaustukas, kurio pagalba galima dozuoti skysčio supylimą. Praktikoje yra naudojami skrandžio turinio evakuacijai skirti zondai.

Procedūra su CLISMA-LAX turi būti atliekama kambario temperatūroje. Jei pageidaujamas šiltas tirpalas, pašildykite vandeniu (pamerkdami buteliuką į šiltą vandenį ar pakišdami po čiaupu). Naudodami CLISMA-LAX geriausių rezultatų pasieksite gulėdami ant kairiojo šono. Geresniam išvalymo efektui pasiekti, iškart po klizmos įvedimo, kelias minutes pagulėkite priglaudę kelius prie krūtinės.

Patiesiama vienkartinė neperšlampanti paklodė, pacientas guldomas ant kairio šono, kojos kiek sulenktos per kelius. Klizmos antgalis įkišamas apie 10cm į tiesiąją žarną. Labai svarbu, kad įkišimo metu nebūtų pasipriešinimo, pacientas nejaustų jokio skausmo. Grubiai ar naudojant jėgą kišant antgalį, galima sužaloti tiesiosios žarnos gleivinę.

Įkišus antgalį, klizmos rezervuaras pakeliamas į 1 metro aukštį, atidaromas kraniukas ar atpalaiduojamas spaustukas ir lėtai suleidžiamas skystis, esantis rezervuare. Suleidimo greitis neturėtų būti didelis, nes gali atsirasti tiesiosios žarnos spazmas, pacientas neišlaikys supilamo skysčio. Jei pacientas blogai sulaiko skystį, (taip būna vyresnio amžiaus pacientams), galima paguldyti pacientą apie 15-20 laipsnių nuleidžiant viršutinę liemens dalį žemiau.

Nors klizma laikoma saugia procedūra, svarbu laikytis atsargumo priemonių. Per dažnai naudojant valomąsias klizmas, pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, dėl to gali imti trūkti organizmui būtinų medžiagų.

Kaip ir visų išsituštinimui skirtų klizmų, CLISMA-LAX negalima naudoti: dializę atliekantiems pacientams; visiems pacientams su padidėjusia gaubtine žarna, esant žarnyno nepraeinamumui ar vidurių stenozei; pacientams, sergantiems fekaloma ir hemorojumi. Nenaudokite CLISMA-LAX paruoštos naudoti klizmos ilgą laiką, nebent taip nurodė gydytojas. Nenaudokite esant pykinimui, vėmimui ar patiriant pilvo skausmus, esant žarnyno nepraeinamumui ar vidurių stenozei, kraujavimui iš tiesiosios žarnos. Pasitarkite su gydytoju prieš pradedant naudoti CLISMA-LAX vaikams, jaunesniems nei 12 metų, senyvo amžiaus ar nusilpusiems pacientams.

Teisingas ir trumpalaikis CLISMA-LAX naudojimas sumažina šalutinio poveikio riziką. Vis dėlto, ypač didelėmis dozėmis, CLISMA-LAX gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą su tokiais simptomais: tachikardija, sumažėjęs kraujospūdis, troškulys, galvos svaigimas, vėmimas, retesnis nei įprastai šlapinimasis, nemiga, niežulys, raumenų skausmas ir sustingusių rankų pojūtis.

Plyšimai gimdymo metu ir epiziotomija

Dar vienas ganėtinai dažnas reiškinys gimdant natūraliu būdu - plyšimas. Kai kurios moterys įsitikinusios, jog epiziotomija (tarpvietės kirpimas) yra daug geresnis pasirinkimas. Tačiau tai - mitas. Specialistai kaip tik dažnai kartoja, jog plyšimai gyja greičiau ir dažniausiai netgi nėra tokie gilūs kaip specialiai atlikti kirpimai. Žinoma, būna įvairių atvejų ir negalima sakyti, jog visi plyšimai būna lengvi. Be to, plyšimų tikimybę mažina Kėgelio pratimai ir specialus tarpvietės bei makšties masažas. Reguliariai treniruojant intymią vietą, galima tikėtis labai nežymaus sužeidimo arba išvis išvengti plyšimo gimdymo metu.

Gimdymo pasirinkimai: natūralus gimdymas ar cezario pjūvis

Daugelis mamų, pasiskaičiusios įvairių knygų ir lankydamos užsiėmimus nėščiosioms, nusprendžia, kad nori būtinai gimdyti natūraliai. Tačiau kartais susiklosto nenumatytos aplinkybės, kai tenka suvokti, kad Cezario pjūvis yra geresnė išeitis. Cezario pjūvis ar kita skubi pagalba gali būti atliekama, kai moteris pradeda gausiai kraujuoti ar pastebima, jog kūdikio būklė labai bloga. Tačiau svarbu suvokti, jog gimdant tam pritaikytoje ligoninėje, šalia yra profesionalūs medikai ir visa reikalinga įranga.

Per pastarąjį dešimtmetį cezario pjūvio operacijų skaičius padvigubėjo. Didelė dalis šių operacijų atliekama dėl įvairių vaisiaus ir nėščiosios patologijų. Tačiau nemažai prie jos populiarėjimo prisidėjo skausmo baimė, klaidingas įsitikinimas, jog „Cezario operacija“ yra mažiau pavojinga bei madinga.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad cezario operacija patogesnė ir lengvesnė, tačiau realybė visai kitokia. Tai yra intervencija, dėl kurios padidėja kraujavimo, gimdos uždegimo, žaizdos ir šlapimo takų infekcijos rizika. Kad būtų išvengta šių komplikacijų, pooperaciniu laikotarpiu skiriami antibakteriniai, gimdą sutraukiantys, kraujo krešumą koreguojantys preparatai. Tačiau visiškai išvengti komplikacijų nepavyksta. Retesniais atvejais įvyksta šlapimo takų bei žarnyno pažeidimai ar tromboembolijos (užsikemša kraujagyslės), dėl kurių moteris gali tapti neįgali visam likusiam gyvenimui. Nereikėtų pamiršti ir anestezijos keliamo pavojaus.

Vitaminų ir mineralų svarba nėštumo metu

Besilaukianti mama turėtų nepamiršti, kad ji yra vienintelis visų vaisiaus vystymuisi būtinų medžiagų šaltinis savo vaikui. Geležis - vienas tokių mineralų. Ji itin svarbi tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Geležis būtina kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Geležies poreikis itin išauga antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja. Svarbu žinoti, kad jei geležies trūks mamai, jos trūks ir vaisiui.

Kalcis nėštumo metu svarbus ir pačiai mamai. Jeigu nėščioji kalcio gauna per mažai, vaisius jo atsargas ima iš mamos. Besilaukianti moteris tai greitai pajaus - atsiras problemų su dantimis. Dauguma nėščiųjų susiduria su dar viena problema - kojų mėšlungiu, kai kurios junta ir susitraukimus gimdoje. Visa tai gali būti magnio ir cinko trūkumo požymiai. Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl, pajutus šiuos simptomus, magnio rekomenduojama vartoti papildomai.

Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti dar planuojant nėštumą. Jeigu iki pastojimo jos nevartojote, tuomet reikėtų pradėti vartoti kuo anksčiau pastojus. Folio rūgštis apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Centrinė nervų sistema ir smegenys yra pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Nėštumo metu būsimai mamai reikėtų gauti ir dvigubai didesnį kiekį vitamino D. Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - nuo osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų.

Stresas nėštumo metu

Atminkite, jog stresas nėštumo metu neigiamai veikia jūsų atžalą, tad padarykite viską, ką tik galite, jog nepasiduotumėte didelei baimei ir nestresuotumėte dėl artėjančio gimdymo. Medituokite, klausykite ramios muzikos, neleiskite sau pernelyg ilgai mąstyti apie įvairias galimas gimdymo komplikacijas.

Jeigu vis tiek itin nerimaujate, ar kritiniu atveju medikai turės visą reikiamą įrangą, galite apsilankyti gimdyklose. Dažnu atveju, bent jau didmiesčiuose, yra rengiamos gimdyklų ekskursijos nėščiosioms. Lietuva gali pasigirti pakankamai gerai išvystytu ligoninių tinklu su visa reikiama įranga.

Alternatyvūs būdai palengvinti vidurių užkietėjimą

Jei jaučiate vidurių užkietėjimą, yra ir kitų būdų, kaip palengvinti simptomus:

• Skaidulinių medžiagų papildai: Padidina išmatų tūrį, kad padėtų jas išstumti per žarnyną ir iš organizmo.
• Daug skaidulų turintys maisto produktai: Avižos, pilno grūdo duona, vaisiai, daržovės, rudieji ryžiai, pupelės, lęšiai, riešutai.
• Pakankamas skysčių vartojimas: Mažiausiai 1,8 litro arba maždaug septynių ar aštuonių stiklinių skaidraus skysčio kasdien.
• Vidurių laisvinimą skatinantys vaistai: Stimuliatoriai, osmotiniai vidurius laisvinantys vaistai, lubrikantiniai vidurius laisvinantys vaistai, išmatų minkštikliai.
• Mankšta: Lengvi pratimai, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar joga.
• Storosios žarnos masažas: Gali padėti paskatinti tuštinimąsi.
• Natūralios priemonės: Probiotikai.

Vidurių užkietėjimas taip pat dažnai pasitaiko nėštumo metu, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą. Tokiais atvejais rekomenduojama padidinti su maistu gaunamų skaidulų kiekį ir gerti daugiau vandens. Išmatų minkštikliai gali būti saugūs nėštumo metu, jei vartojami trumpą laiką.

Jei vidurių užkietėjimas trunka ilgiau nei savaitę ir nereaguoja į gydymą, gydytojas gali paneigti rimtas priežastis ir rasti veiksmingą gydymą.

tags: #klizmos #statymas #pries #gimdyma

• Nėštumo metu krūtinės ir spenelių pasikeitimai
• Kalėdiniai sveikinimai darželiui
• Kaip išsirinkti tinkamiausias vaikiškas basutes?
• Vaikų kryžiažodžiai
• Ar sojų pienas tinka maitinančiai mamai?