Kūdikių pirštukų lavinimas: kodėl tai svarbu ir kaip tai daryti
Kūdikių pirštukų lavinimas: kodėl tai svarbu ir kaip tai daryti
Tikrai ne kartą teko girdėti teiginį - vaiko protas slypi jo pirštų galiukuose. Na, sutikite, neatrodo labai logiška. Tačiau paaiškinimas labai paprastas: zonos, atsakingos už rankų judesius ir už kalbą, mūsų smegenyse gyvena kaimynystėje, viena šalia kitos. Tad mankštindami ir miklindami pirštukus, skatiname vystytis kalbinius įgūdžius ir ruošiame vaiko rankutes rašymui. Kuo pirštukai labiau ima paklusti jų mažajam savininkui, tuo suprantamesnė darosi ir jo kalba. Beliko išsiaiškinti, kaip kryptingai ir, žinoma, linksmai tuos pirštus treniruoti.
Kodėl tai svarbu?
Pirmieji penkeri gyvenimo metai - svarbiausias ir jautriausias laikotarpis, per kurį intensyviausiai formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys. Prigimtinis smalsumas ragina vaiką pačiupinėti viską, kas pasitaiko jo kelyje, ir tuo metu iš pirštų galiukų nerviniai impulsai keliauja į galvos smegenis gabendami daugybę nervinių signalų - jų įvairovė labai svarbi kalbos motorinio centro formavimuisi. Tą įvairovę galima pasiekti kryptingai lavinant vaiko smulkiąją motoriką, o tam tikrai nereikia nei specialių priemonių, nei specialių žinių. Pakaks tik kūrybiško namie esančių daiktų išnaudojimo ir tėvų paskatinimo atlikti įvarius koordinuotus veiksmus: pradžioje siūlymo sugriebti žaisliuką, vėliau paraginimo piešti ir lipdyti, dar vėliau - konstruoti iš smulkių detalių ir pan. Beje, smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja ne tik kalbos raidą, bet ir gerina pirštų, plaštakos, riešo, rankų-akių koordinaciją, ugdo dėmesį, atmintį, susikaupimą, kantrybę, padeda atpalaiduoti rankas, sumažina protinį nuovargį.
Efektyviausi pirštų lavintojai
Pirmam smuiku čia groja lytėjimas, tad skatinkite vaikus pirštais liesti kuo skirtingesnes medžiagas, faktūras, čiupinėti įvairių formų daiktus. Vaikui augant tas paskatinimas bei smulkiosios motorikos užduotys turėtų sudėtingėti: jei kūdikiui pakanka švelnaus delniukų ir pirštukų masažo, vyresniems reikėtų sugalvoti įtraukiančių užduočių, taip pat ir daiktai, kuriais vaikams siūloma manipuliuoti, turi smulkėti, būti sunkiau suspaudžiami, ištraukiami.
O dabar prie konkretesnių patarimų… Jei sukate galvą, kuo užimti vaikų rankeles, visų pirma, pasiūlykite joms piešti. Atsisakykite išankstinių nuostatų apie piešimą, teigdami, kad iš jūsų vaiko tikrai neišaugs net pusėtinas menininkas. Vaikystėje piešimas yra geriausias pirštukų ir riešo (čia gi vyksta rimtas pasiruošimas rašymui) treneris. Piešti vaikui reikia siūlyti pačiais įvairiausiais įrankiais ir labai rekomenduotina - tiesiog pirštais. Nedrauskite susitepti, leiskite liesti dažus, pajusti jų konsistenciją, drėgmę, malonumą tepti ant popieriaus ar kitų paviršių. Piešimui išbandykite pačius įvairiausius objektus: kempinėlę, audinio gabalėlį, dantų šepetėlį, plunksną, kaštoną, šaukštą… Taip ne tik lavinsite kūrybiškumą, skatinsite būti išradingais, bet ir treniruosite sensomotoriką. Smulkiosios motorikos lavinimui nebūtina pirkti brangių žaislų, galima naudoti tai, ką rasite namuose.
Spalvinimo knygelės - taip pat ne tuščias laiko švaistymas, o puiki treniruotė, reikalaujanti dar daugiau koncentracijos, koordinacijos ir tikslumo nei piešimas, nes tenka stengtis spalvinant neperžengti nurodytų ribų. Šias piešimo bei spalvinimo praktikas galima paįvairinti plastilinu - ne tik lipdykite, bet ir pieškite juo. Piešimui ar spalvinimui plastilinu prireiks didesnės pirštų judesių įvairovės - spalvas teks įtrinti, įspausti popieriun.
Kokia dar veikla lavina smulkiąją motoriką? Klijavimas, vėrimas, kalimas, taupyklėje gulinčių monetų skaičiavimas bei rūšiavimas, karpymas, virto kiaušinio lupimas, žaidimas konstruktorių detalėmis, rišinėjimas, varstymas, smulkių objektų rūšiavimas, vandens sėmimas šaukštu ir pan. Stebėkite, kad vaikas jų neimtų į burną, nes tai kelią riziką užspringti!
Žaidimai ir užduotys smulkiosios motorikos lavinimui
Pateikiame užduočių, kurias puikiai galima pritaikyti namuose:
- Supakuok-išpakuok: Duokite vaikui saują įvairaus dydžio sagų ir lakštą maistinės aliuminio folijos. Lai vaikas kiekvieną sagutę supakuoja į gabalėlį folijos, o kai supakuos - tegul išpakuoja. Jei žaidžia du vaikai - tegul kiekvienas supakavęs savo sagutes, išpakuoti duoda kitam, bus daugiau netikėtumo.
- Spygliai ežiui: Ar turite namie skalbinių segtukų? Traukite juos čia - jų suspaudimas ir atleidimas puikiai treniruoja mažus pirštelius. Iš kartono arba kietesnio popieriaus iškirpkite ežį be spyglių, o juos atstos skalbinių segtukai, prisegti mažylio pirštų. Segioti segtukus galima prie bet ko, kietesnio popieriaus lapo, pagalvėlių, servetėlių ir pan. Jei skalbinių segtukų neturite, galima pasiūlyti sąvaržėlių, jų sagstymas taip pat reikalauja įgūdžių.
- Pamaitink pelę: Prie tuščio (1,5 l) plastikinio vandens butelio priklijuokite virvelę-uodegą ir iš popieriaus iškirptas pelės ausis, nupieškite akis ir ūsus - štai ir pelė. Paruoškite maisto pelei - įvairių nedidelių daiktų, kuriuos galima būtų sumesti per butelio kaklelį į vidų (akmenukai, riešutai, giliukai…). O dabar tegul vaikas maitina „pelę” - imdamas ir vidun mesdamas po vieną daiktą.
- Rudens gėrybės: Į dėžutę (patogiausia apie 25×25 cm) priberkite ryžių arba skaldytų žirnių, ten pat suberkite rinkinuką „rudens gėrybių”: giliukų, kaštonų, pupų ir pupelių (pavyzdžiui, po 10 vnt.). Dabar metas gėrybes surinkti, t. y. pirštukais išžvejoti iš ryžių ar žirnių jūros. Liečiant skirtingų tekstūrų objektus lavėja sensomotorika.
- Atrask skirtumus: Į indelį suberkite skirtingų dydžių bei spalvų pupeles arba skirtingų formų makaronus ir paprašykite vaiko juos išrūšiuoti. Lavės ne tik pirštukai, bet ir gebėjimas atskirti skirtingas formas ir spalvas.
- Uždengk plastilinu: Ant storesnio popieriaus ar kartono lapo nupieškite skirtingų dydžių apskritimų. Užduotis - uždengti juos plastilinu. Vaikas turės atsignybti tam tikrą kiekį plastilino ir jį kruopščiai priklijuoti. Užduotį galima paįvairinti, nurodant tam tikrą kiekį apskritimų nuspalvinti tam tikra spalva (pvz., 6 geltoni, 10 raudonų ir t.t.) - taip ir skaičiuoti mokysite.
- Makaronų karoliai: Vėrimas, dar vienas kruopštumo ir susikaupimo reikalaujantis darbas. Ilgas storesnis siūlas ir vamzdelio formos makaronai - idealus duetas karoliams verti.
Mamyčių klubo narė, pedagogė Romutė Petkūnaitė yra pateikusi ne vieną pirštukų žaidimą. Jau su kelių mėnesių kūdikiais galima žaisti sūpavimus, mylavimus. Galima žaisti žaidimukus su kūdikio delniukais (pavyzdžiui, „Katutes ladutes, keps mamytė bandutes. Dideles ir skanutes“ arba „Katutes ladutes, keps mergytė bandutes. Tokie žaidimai ne tik suteikia vaikučiui labai daug teigiamų emocijų, bet ir lavina smulkiąją motoriką (t.y. smulkiųjų raumenų, esančių rankoje ir pirštuose, judesių koordinaciją). Kairiojoje kaktos skiltyje yra už kalbą „atsakinga“ Broca sritis. Ji tiesiogiai susijusi su smulkiąja (rankų ir kalbos padargų) motorika. Kuo aktyviau juda pirštukai, tuo daugiau impulsų gauna Broca sritis. Taigi, tuo daugiau stimulų pradėti kalbėti. Specialistų įrodyta ir tai, jog nuolat mankštinantys rankeles vaikai geriau koordinuoja pirštų judesius. Jie greičiau išmoksta taisyklingai laikyti pieštuką, tušinuką. Eiliuotos pirštų istorijos lavina atmintį, skatina kalbos ritmo pojūtį, plečia žodyną.
Žaidimas „Katino nuotykiai“
Kūdikių pirštukų nagų spalvos pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas, tokias kaip kvėpavimo sutrikimai ar kraujotakos problemos. Tačiau svarbu suprasti, kad ne visada pamėlynavę pirštukai ar nagai yra rimtos ligos požymis. Periferinė cianozė, kai pirštų galai ir nagai yra švelniai melsvos spalvos, gali būti dėl nebrandžios kraujotakos kontrolės sistemos ir paprastai nėra problema. Kita vertus, melsva spalva aplink burną, liežuvis, lūpos ar visos odos spalva, vadinama „sutemų“, gali rodyti rimtesnę centrinę cianozę. Jei abejojate, visada pasitarkite su gydytoju.
Dėl šių priežasčių ir siekiant skatinti naujagimio lytėjimo pojūtį bei smulkiosios motorikos raidą, medikai ir specialistai vis dažniau nerekomenduoja mauti pirštinukų naujagimiams. Tinkamai prižiūrint ir kerpant kūdikio nagus, jie neturėtų kelti problemų. Jei kūdikis įsipaižytų veiduką, laikantis higienos taisyklių, įbrėžimai greitai ir be pasekmių užgis savaime. Pirštinės gali būti naudojamos tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, šaltuoju metų laiku, kai namuose vėsu, siekiant apsaugoti nuo peršalimo ar jei vaikas kasosi odą ir taip dar labiau ją dirgina. Taip pat, kai kurie tėvai jas naudoja, kad atpratintų kūdikį nuo piršto čiulpimo ar dažno lietimosi prie veido. Vis dėlto, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas laisviems pirštukų judesiams ir jų lavinimui.
Naujagimio kraitelyje, pirmųjų drabužėlių sąraše ilgą laiką buvo ir pirštinytės, kurias tėvai užmaudavo netrukus po gimimo. Pagrindinės priežastys - kad vaikelis aštriais nagais nesusibraižytų veido ir nešaltų jo rankos. Tačiau pastaraisiais metais rekomendacijos pakito. Dabar pirštinių mauti jau neberekomenduojama dėl to, kad iškart tobulėtų naujagimio lytėjimas ir būtų galima nedelsiant pastebėti pirštukų, nagų spalvos pokyčius.