Kūdikių ir vaikų prakaitavimo veido srityje priežastys
Kūdikių ir vaikų prakaitavimo veido srityje priežastys
Prakaitavimas - tai natūralus ir būtinas fiziologinis procesas, padedantis organizmui reguliuoti kūno temperatūrą ir pašalinti nereikalingas medžiagas. Prakaito liaukos aktyvuojasi, kai kūno temperatūra pakyla dėl fizinio aktyvumo, aukštos aplinkos temperatūros ar streso, gamindamos prakaitą. Prakaitas, daugiausia sudarytas iš vandens, taip pat gali turėti druskų, šlapalo ir kitų medžiagų. Normalus prakaitavimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant fizinį aktyvumą, oro temperatūrą, aprangą ir individualias savybes. Tačiau gausus ar netikėtas prakaitavimas gali sukelti diskomfortą ir signalizuoti apie įvairias sveikatos problemas. Ypač dažnai tėvams nerimą kelia kūdikių ir vaikų prakaitavimas, įskaitant prakaitavimą veido srityje.
Suaugusio žmogaus kūno paviršiuje yra apie 2 mln. paprastųjų ir specifinių (pažastyse ir kirkšnyse) liaukų, kurios gamina prakaitą. Garuodamas prakaitas vėsina kūną, atsikrato nuodingųjų medžiagų ir taip palengvina inkstų veiklą. Prakaito organizmas išskiria daugiau, kai vaikas aktyviai juda, stipriai susijaudina, jam karšta, yra per šiltai aprengtas ar turi temperatūros. Tai nieko bloga. Tačiau kai išsiskiria daug prakaito vaikui miegant ar ramiai gulint, sėdint, tai gali būti ligos požymis.
Kūdikių ir vaikų prakaitavimas: kada tai normalu?
Prakaitavimas - įprastas reiškinys, kuris padeda kūnui apsiginti nuo šilumos pertekliaus. Normalu, kad mažylis suprakaituoja, jeigu lauke aukšta temperatūra, tarkim, + 22 ar daugiau laipsnių. Tačiau esant tokiai temperatūrai geriau pasaugoti vaiką ir neleisti jam dūkti tol, kol sušlaps marškinėliai, ypač jeigu jis linkęs labiau prakaituoti. Vis dėlto jeigu lauke temperatūra iki 20 laipsnių, net ir daug bėgiodamas vaikas neturėtų labai smarkiai suprakaituoti - taip, kad būtų šlapia galva ar marškinėliai. Gausus prakaitavimas gali būti paveldimas - vieni žmonės prakaituoja daugiau, kiti - mažiau. Tačiau visų mūsų organizmas prakaitą gamina nuolatos - skiriasi tik jo kiekis. Vaikai daugiau prakaituoja bėgiodami, judėdami, šiltuoju metų laiku. Sveiko žmogaus prakaitas gaminasi nuolat ir išsiskiria prakaitavimo metu. Nėra nustatyto mato, kiek žmogus per parą turi išprakaituoti. Padidėjusi aplinkos temperatūra, fizinis krūvis, judrūs žaidimai, stresas, baimė, jaudinimasis, skausmas, teigiamos ir neigiamos emocijos sustiprina prakaitavimą. Tokio prakaitavimo pagrindinės vietos būna padai, delnai, pažastys, rečiau - veidas, kakta, krūtinė, tarpumenčio sritys.
Kūdikių prakaito liaukos dar nėra visiškai išsivysčiusios, todėl jie gali greitai perkaisti ir suprakaituoti. Jei kūdikiui per šilta, gali iššusti odos raukšlės, ypač sprando, kojų, rankų ir užpakaliuko srityse. Todėl svarbu tinkamai rengti kūdikį, vėdinti patalpas ir kruopščiai prausti odos raukšles, kad ant odos nepatekusios bakterijos nesukeltų iššutimų. Karštą vasaros dieną ypač svarbu kūdikio ir mažo vaiko neperkaitinti, nes suprakaitavęs jis gali peršalti ir susirgti.
Kodėl kūdikis prakaituoja veidą?
Nors prakaitavimas yra normalus reiškinys, gausus ar neįprastas prakaitavimas, ypač veido srityje, gali signalizuoti apie tam tikras problemas. Kūdikio prakaitavimas, ypač naktį, gali rodyti kelias galimas priežastis:
Vitamino D trūkumas
Kūdikiui iki metų gali trūkti vitamino D. Tada naktį suprakaituoja jo galvytė, o mažylis jausdamasis nepatogiai dėl šlapių plaukučių ją sukioja į visas puses ir išplinka pakaušio plaukučiai. Taip pat trūkstant vitamino D suprakaituoja kūdikio delniukai ir padukai. Šis vitaminas yra būtinas kaulų ir nervų sistemos vystymuisi. Jei vaikas labai prakaituoja, ypač naktį ar būdamas ramybės būsenoje, verta pasitarti su gydytoju dėl vitamino D papildų. Vitamino D stoka dažniau pasireiškia neišnešiotiems, gimusiems didelio svorio (>4 kg), iš daugiavaisio nėštumo, gimusiems žiemos pradžioje, taip pat tiems, kurie pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais sparčiai priauga svorio, anksti pradedant dirbtinį maitinimą mišinukais, mažai būnantiems gryname ore, nemankštinamiems, nemasažuojamiems, gydomiems nuo traukulių, sergantiems odos, kepenų, inkstų, virškinamojo trakto ligomis, celiakija.
Jautri nervų sistema
Jeigu jūsų kūdikis ar vaikas yra dirglus, jautresnės nervų sistemos, gali labiau prakaituoti. Gausiau prakaituoti gali tiek dėl teigiamų, tiek dėl neigiamų emocijų. Tokį kūdikį vertėtų parodyti gydytojui neurologui. Jautrų vaiką, kuris labai susijaudina (supyksta, išsigąsta), išmuša prakaitas. Suprakaituoti gali net ir užplūdus stiprioms teigiamoms emocijoms.
Aplinkos sąlygos ir apranga
Kartais kūdikiai smarkiau prakaituoja, nes namuose jiems per karšta, o jeigu dar per šiltai aprengti ir perpučia vėjelis - suserga. Todėl namus reikia dažnai vėdinti, kad juose nebūtų karšta, o kol vėdinate, kad neperpūstų vėjas, kūdikį iš patalpos išneškite. Drabužiai taip pat gali skatinti prakaituoti, tad vaiko nereikėtų rengti tokiais, kurie nėra laidūs orui. Geriau rinktis natūralaus pluošto, kurie sugeria prakaitą, ir dažniau mažylį perrengti, jeigu jis būdamas lauke suprakaituoja. Eidama pasivaikščioti su vaiku pasiimkite dar vienus marškinėlius, kad galėtumėte perrengti, jeigu bėgiodamas suprakaituos. Vasarą būtinai pasiimkite vandens, nes kartu su prakaitu vaikai praranda skysčių.
Ligos ir vaistai
Vaikas serga. Ligonėlis prakaituoja gausiau, todėl jeigu mažylis geria vaistukų nuo temperatūros, kurie skatina prakaitavimą, nereikėtų jo užkloti stora antklode ir paskui pulti keisti drabužėlių, kad nemiegotų su permirkusiais prakaitu. Taip pat žr. Vartojami antibiotikai. Prakaitavimą gali sukelti antibiotikai. Jeigu mažylis sirgo ir jų gėrė, net ir baigęs gerti dar kurį laiką gali gausiau prakaituoti. Tai normalu. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozė ar kitos lėtinės ligos, gali sukelti naktinį prakaitavimą, karščiavimą ar svorio mažėjimą. Jei vaikas prakaituoja kartu su temperatūros pakilimu ar kitais simptomais, svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją. Prakaitavimas yra kai kurių lėtinių ligų požymis, tačiau pagal vieną simptomą liga nėra diagnozuojama.
Gausiai prakaituojantį vaiką kas vakarą išmaudykite vonioje arba po dušu, stenkitės, kad kambario, kuriame jis miega, temperatūra nebūtų aukštesnė nei 20 laipsnių, ir neapklokite per šiltai. Vasarą suprakaitavusiam, sušilusiam vaikui neleiskite bristi į vėsų jūros, upės ar ežero vandenį - tegul palaukia, kol atvės.
Hiperhidrozė ir jos tipai
Hiperhidrozė - tai pernelyg didelis prakaitavimas, kuris dažniausiai pasireiškia kaip tam tikrų patologinių būklių simptomas. Toks gausus prakaitavimas yra norma tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, brendimo, nėštumo ir menopauzės metu. Hiperhidrozė gali būti nuolatinė arba priepuolinė, viso kūno arba tik tam tikrų kūno sričių, miegant, būdraujant ar visą parą trunkantis išreikštas, gausus prakaitavimas. Hiperhidrozė gali būti įgimta arba įgyta. Pastaruoju metu hiperhidrozės atvejų pastebima vis daugiau. Apie 70 proc. žmonių, kuriuos vargina hiperhidrozė, į gydytojus nesikreipia, todėl didžioji dalis šios patologijos lieka nediagnozuota ir negydoma, ypač kūdikių ir mažų vaikų.
Hiperhidrozė skirstoma į:
- Pirminė hiperhidrozė: be aiškios nustatomos priežasties, dažniausiai pasireiškia tam tikrose kūno srityse (prakaituoja delnai, pažastys, pėdos, veidas). Dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje, pasitaiko vienodai tiek berniukams, tiek mergaitėms, pasireiškia apie 1-3 proc. Esant pirminei hiperhidrozei, vargina nuolatinis atskirų kūno vietų prakaitavimas, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros ir emocinės būklės. Dažniausiai prakaituoja daugiau nei viena kūno sritis (delnai, padai ir kt.).
- Antrinė hiperhidrozė: atsiranda dėl kitų sveikatos problemų, tokių kaip infekcijos, endokrininės ligos ar nervų sistemos sutrikimai.
Delnų hiperhidrozė gali būti susijusi su nerimo sutrikimu.
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas labai prakaituoja, bet kitaip jaučiasi gerai, nėra priežasties nerimauti. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Prakaitavimas yra itin gausus ir nuolatinis, ypač jei tai vyksta net ir vėsioje aplinkoje.
- Vaikas prakaituoja kartu su silpnumu, nuovargiu ar svorio kritimu.
- Prakaitavimas atsirado staiga ir nepaaiškinamai padidėjo.
- Yra kitų įtartinų simptomų, tokių kaip dusulys, širdies permušimai ar mėlynavimas aplink burną.
Taip pat, jei stiprų prakaito kvapą užuodžiate ikimokyklinio amžiaus vaikui ar pradinukui, galima įtarti rimtą ligą - priešlaikinį lytinį brendimą. Specifinis acetono kvapas gali išduoti ir kitas ilgas: cukrinį diabetą, lėtines inkstų ir kepenų ligas.
Jei pastebėjote, kad vaikas „be priežasties“ pradėjo gausiau prakaituoti, pasikonsultuokite su gydytoju. Jei vaikas nuolat gausiai prakaituoja, pravartu padaryti kraujo tyrimą, patikrinti, ar nėra mažakraujystės, ypač jei vaikas išrankus valgytojas. Jei aptikote minėtų vietų prakaitavimą ir prakaito kvapas rūgštokas, kreipkitės į gydytoją, nes toks prakaitavimas gali būti vienas iš rachito požymių.
Rachitas ir prakaitavimas
Vitamino D trūkumas gali sukelti rachitą - ligą, kuri dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams. Vitaminas D yra būtinas, kad organizmas galėtų pasisavinti kalcį ir fosforą, kurie yra pagrindinės kaulų statybinės medžiagos. Trūkstant vitamino D, kaulai tampa minkštesni, silpnesni ir gali deformuotis. Kad vaikučio organizmui pradeda trūkti šio vitamino, gali rodyti pagausėjęs prakaitavimas aktyviau judant, stenant ar miegant. Suprakaituoti gali net gerdamas pienuką iš krūties ar buteliuko, ant nosytės ir kaktytės mama pastebi smulkius lašelius. Nuo vaikučio gali sklisti rūgštokas kvapas. Prakaitas erzina kūdikio odą, jam niežti, todėl gulėdamas sukinėja galvytę ir ilgainiui pakaušyje nusitrina plaukučiai - vaikutis praplinka. Prakaituoja ir delniukai bei padukai. Kūdikis gali būti dirglesnis, blogiau miegoti. Mama turėtų kreiptis į kūdikio raidą stebintį gydytoją ir pasitarti, ar nereikia daugiau vitamino D.
Pagrindiniai vitamino D šaltiniai yra saulės šviesa, maistas (riebi žuvis, žuvų taukai, kiaušinio trynys, jautienos kepenys) ir papildai. Lietuvoje, ypač tamsiuoju metų laiku, vitamino D papildai yra pagrindinis būdas užtikrinti reikiamą jo kiekį, ypač kūdikiams ir vaikams.
Prakaitinis bėrimas
Vasaros karščiai, aktyvus judėjimas ar per šilta apranga - tai tik keli iš veiksnių, galinčių sukelti nemalonų odos reiškinį, vadinamą prakaitiniu bėrimu. Ši būklė dažnai pasireiškia kaip smulkūs rausvi spuogeliai, niežtintys mazgeliai ar net vandeningi burbuliukai, atsirandantys tose vietose, kur oda prakaituoja labiausiai - ant kaklo, nugaros, krūtinės, pažastyse ar kirkšnyse. Prakaitinis bėrimas, dar vadinamas miliaria, yra dažna odos būklė, pasireiškianti tada, kai prakaitas negali laisvai išgaruoti nuo odos paviršiaus ir “įstringa” po oda. Kai oda perkaista, organizmas pradeda aktyviai prakaituoti, kad atvėstų. Tačiau jei prakaito liaukos užsikemša (dėl dulkių, riebalų, kremų ar per aukštos temperatūros), jei žmogus dėvi sintetinę ar orui nepralaidžią aprangą, arba jei oda ilgai lieka drėgna ir įkaista (pavyzdžiui, kūdikiams vystykluose ar suaugusiems po sporto), tada prakaitas nebeišgaruoja ir kaupiasi odos paviršiuje arba po epidermiu. Rezultatas - lokalus uždegimas ir bėrimo požymiai.
Kūdikių prakaito liaukos dar nėra visiškai išsivysčiusios, todėl jų odelė greitai reaguoja į karštį, drėgmę ir nepakankamą oro cirkuliaciją. Net per šiltas rūbelis ar ilgas gulėjimas ant nugaros gali sukelti prakaitinį bėrimą. Dažniausios bėrimo atsiradimo vietos - kaklas, nugara, pažastys, vystyklų sritis.
Kaip gydyti prakaitinį bėrimą?
Prakaitinio bėrimo gydymas kūdikiams yra paprastas, bet reikalauja jautraus požiūrio. Kadangi kūdikių oda yra itin gležna, svarbiausia - švelnumas, vėsinimas ir drėgmės mažinimas. Teisingai prižiūrint, bėrimas dažniausiai praeina per 1-3 dienas. Oda turi kvėpuoti: vėsinimas ir sausumo palaikymas. Pirmas ir svarbiausias žingsnis - sumažinti karštį ir drėgmę. Perkaitusi kūdikio oda greitai sudirgsta, todėl būtina vengti situacijų, kai ji lieka šlapia ar karšta. Švelnūs, vėsūs kompresai, trumpas vėsus dušelis ar tiesiog drabužių pakeitimas į lengvesnius gali pagerinti būklę per kelias minutes. Svarbu nenaudoti šaltų kompresų tiesiogiai iš šaldytuvo - kūdikiui tai per staigus temperatūros kontrastas. Taip pat būtina vengti per didelio drabužių sluoksniavimo - tai viena dažniausių prakaitinio bėrimo priežasčių.
Drabužiai, kurie liečia kūdikio odą, turi būti lengvi, pralaidūs orui ir natūralūs. Geriausiai tinka medvilnė, bambuko pluoštas ar kiti minkšti, odai draugiški audiniai. Sintetika, aptemptos kojytės, storos pižamos ar megztukai gali pabloginti būklę per kelias valandas. Kūdikiams taip pat svarbu reguliariai keisti drėgnus drabužius, ypač seilėtus seilinukus ar drabužėlius, kurie sudrėksta nuo maitinimo.
Prakaitinio bėrimo metu tikslas - ne drėkinti, o nuraminti odą. Čia padeda lengvos, neužkemšančios priemonės: panthenolis (B5) - ramina dirginimą, alavijo gelis - vėsina ir mažina paraudimą, cinko tepalas - ypač tinka, jei oda šiek tiek šlapiuoja, termalkinis vanduo - sumažina šiluminį sudirgimą. Reikėtų vengti riebių kremų, vazelininių tepalų, stipriai kvepiančių priemonių ir bet ko, kas galėtų dar labiau užkimšti poras.
Kūdikį rekomenduojama prausti trumpu vėsiu vandeniu, naudojant švelnų, bekvapį prausiklį. Po prausimo odą reikia nusausinti labai švelniai, tik lengvai prispaudžiant rankšluostį - jokio trynimo. Maudynys karštame vandenyje arba ilgas buvimas garų vonioje dažniausiai pablogina situaciją.
Daugeliu atvejų prakaitinis bėrimas visiškai nepavojingas. Tačiau gydytojo konsultacija būtina, jei bėrimas nepraeina per 3-5 dienas, atsiranda pūlinukų ar gelsvų šašų, kūdikis atrodo labai neramus, dirglus, pakyla temperatūra, bėrimas apima didelius plotus ir progresuoja. Tokiais atvejais gali būti prisijungusi antrinė infekcija, todėl gydymas gali būti kitoks.
tags: #kudikiai #prakaituoja #per #veida