Kūdikio auginimas - tai nuolatinis mokymosi procesas, kupinas iššūkių ir džiaugsmo. Vienas iš svarbių aspektų, kuriuos turi išmokti kiekvienas tėvas, yra kūdikio atrūginimas. Atrūginimas - tai natūralus procesas, padedantis pašalinti orą, susikaupusį kūdikio skrandyje maitinimo metu. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu atrūginti kūdikius, kaip tai daryti teisingai ir ką daryti, jei kyla problemų.

Kodėl svarbu atrūginti kūdikį?

Visi kūdikiai - tiek žindomi, tiek ir maitinami iš buteliuko - kiekvieno maitinimo metu įtraukia truputį oro. Netaisyklingai žindant, kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryti oro, kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo. Dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso kūdikiai dažnai atpila.

Atrūginimas leidžia pasišalinti orui, kurį vaikutis pririjo bevalgydamas. Jeigu jo susikaupia skrandyje, kūdikis per greitai pasijunta sotus. Susikaupęs oras gali sukelti spaudimą kūdikio skrandžiui ir žarnynui, sukeldamas diskomfortą, pilvo pūtimą ir net dieglius.

Atrūginimas yra ypač svarbus naujagimiams, nes jų virškinimo sistema dar tik vystosi. Atrūginimas padeda sumažinti pilvo pūtimą ir diskomfortą, užtikrinant, kad kūdikis jaustųsi patogiai ir ramiai. Tai ypač svarbu, jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, nes šiuo atveju oro praryjama daugiau nei žindant.

Kūdikio atsirūgimas - natūralus procesas, kuris padeda kūdikiui išmesti orą, kuris dažnai patenka į skrandį maitinant. Atsirūgimas taip pat gali palengvinti virškinimą ir užkirsti kelią nemaloniems pojūčiams, tokiems kaip pilvo pūtimas ar skausmas.

Kūdikiai dažnai praryja orą, kai maitinami, ypač jei jie greitai žinda arba maitinami buteliuku. Šis oras kaupiasi jų skrandžiuose ir gali sukelti diskomfortą. Atsirūgimas padeda kūdikiui atsikratyti oro ir sumažinti pilvo pūtimą, todėl kūdikis gali jaustis geriau ir miegoti ramiau.

Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila. Taigi tam, kad dalis ar ir visas skrandžio turinys neišsilietų, naujagimius ir kūdikius reikia atrūginti. Atsirūgimas yra natūralus procesas, būdingas daugeliui mažylių, ypač iki 6 mėn. Atrūginimas - tam tikras veiksmas, kuris atliekamas kaskart pamaitinus kūdikį skystu maistu - pienu ar pieno mišiniu. Kūdikis nešiojamas vertikalioje padėtyje, dažniausia priglaudus prie peties.

Visi kūdikiai - tiek žindomi, tiek ir maitinami iš buteliuko - kiekvieno maitinimo metu įtraukia truputį oro. Netaisyklingai žindant, t. y. kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro.

Jeigu pamaitintą laikote kelias minutes, kad atsirūgtų ir neatsirūgsta, vadinasi, kūdikis valgė ramiai ir į jo skrandį nepateko oro.

Kūdikių maisto atpylimo atvejai dieną daug dažnesni negu naktį.

Kūdikių atpylimas yra būdingas daugumai mažylių - 50-60% kūdikių iki 6 mėn. amžiaus atpila bent kartą per parą. Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t.y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas yra normalus, t.y. Jeigu kūdikis atpila apvirškintą, gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo pieną arba mišinuką, galima įtarti patologiją. Sunerimti reikėtų ir jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis.

Kūdikiai dėl silpno apatinės stemplės rauko tonuso dažnai atpila.

Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai. Jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia. Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti.

Negausus atpylimas - kai po maitinimo kūdikis švelniai atpila šiek tiek pieno - yra dažnas reiškinys, nes naujagimio skrandžio viršuje esantis raumuo nėra visiškai subrendęs. Tai reiškia, kad tai, kas nugula, gali lengvai pakilti. Atpylimas dažnai nutinka, kai kūdikio skrandis yra labai pilnas, spaudžiamas arba jis paguldomas.

Kūdikiams augant, šis reiškinys mažėja. Trys ketvirtadaliai vieno mėnesio kūdikių atpila po maitinimo bent kartą per dieną. Tik pusė kūdikių vis dar atpila sulaukę penkių mėnesių ir beveik visi (96 %) sustoja sulaukę pirmojo gimtadienio.

Kūdikiui augant atpylimų turėtų mažėti, o jam pradėjus dažniau sėdėti ir valgyti kietesnį maistą, t.y. Po maitinimo kūdikį 5-30 min.

Prievarčio spazmas. Dėl nevalingo prievarčio (skrandžio, pereinančio į dvylikapirštę žarną, dalies) raumenų susitraukimo maistas iš skrandžio patenka į stemplę. Dažniau pasireiškia berniukams iki 6 mėn. amžiaus, išnyksta savaime. Prievarčio stenozė. Tai įgimtas prievarčio susiaurėjimas, kuris gydomas chirurginiu būdu. Dažniausiai iš pradžių atpilama truputį, o tuomet - fontanu, kūdikio svoris krenta. Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Dėl silpno stemplės rauko į stemplę, ryklę, burną, gerklas patekęs rūgštus skrandžio turinys nudegina jautrią gleivinę. Maisto netoleravimas ar alergija maistui. Kartais atpylimui gali turėtų įtakos į mamos pieną per maistą patekusios medžiagos, kurių netoleruoja kūdikio organizmas. Tokiu atveju žindyvei reikėtų 1-2 savaitėms atsisakyti alergizuojančių produktų ir stebėti kūdikio savijautą.

Taip pat žr- Jeigu naujagimis neatsirūgsta, iš karto po maitinimo neguldykite ant nugaros, geriau panešiokite ant rankų. Kai užmigs, guldykite ant šono.

Kūdikiai yra kaip laikrodžiai, negalima jų vien prisukti, jiems reikia leisti eiti.

Pasaulis apvalus, ir tai, kas mums atrodo pabaiga, gali tapti pradžia.

Net ir mažas liutukas turi galimybę tapti Liutu.

Kada reikia atrūginti kūdikį?

Konkrečių taisyklių, kaip tinkamai atrūginti kūdikį, nėra. Maitinimo metu: Nesvarbu, maitinate krūtimi ar buteliuku, reikia padaryti trumpą pertraukėlę, kad mažylis atsirūgtų. Jei maitinate kūdikį iš buteliuko, atrūginkite jį kas 60-90 ml. Jei maitinate krūtimi, atrūginkite pakeitus krūtį.

Po maitinimo: Kaskart pamaitinę kūdikį palaikykite, kad atsirūgtų. Visada atrūginkite kūdikį po maitinimo, net jei jis neužmigo. Kartais tam prireikia kelių sekundžių. Neatsirūgusiam gali pūsti pilvą arba mažiukas gali būti neramus.

Jei kūdikis neramus: Jei kūdikis maitinimo metu ar po jo tampa neramus, atpylinėja ar rodo kitus diskomforto požymius, pabandykite jį atrūginti. Jeigu panešiotas neatsirūgsta, maitinkite toliau.

Jeigu ramiai miega, nieko daryti ir nereikia. Kai pradeda verkti, galima panešioti vertikaliai, jeigu tai oras - tai išeis.

Mano maziui beveik 4 menesiai ir jis diena visada gerai(bet ne taip greit)atsirugsta..net po kelis kartus ir labai garsiai(maitinu buteliuku). Bet va problema nakti.. bemaitinant jis uzmiega ir jei pakeliu..issibudina visam ir tada jau kokia 1,5 val. miego prarasta tad paskutiniu laiku as ji palieku ir nebekeliu.. ir taip 2-3 katus per nakti..bet tada nuo kokiu 5 ryto jis pradeda steneti,verkti ir jauciu, kad jam pilvuka skauda.. cia turbut tas oras pilve jam miegot neleidzia bandziau ir ant pilvuko apverst nakti po maitinimo, kad neissizadinant atsirugtu(retkarciais tai padedavo), bet dabar jau nebe.. jam kokiu 5 min. nesiojimo ant peties reikia..

Aš sūnelį naktį po maitinimo palikdavau ramybėje, nes jis dažniausiai užmigdavo. Buvo gaila žadinti ir nešioti, o ir nera tai labai būtina.Aš jį pamaitindavau ir miegodavom toliau. Tiesa, dar laikydavau jį virš puoduko, tai dažnai tuo metu ir atsirūgdavo.

As savo po naktinio maitinimo nekeliu atsirugti. Miegodamas jis man kazkaip neatsirugsta, o ir laikyti ji nakti nera jegu . Jis bevalgydamas uzmiega ir miegam toliau. Kartais buna, kad as pati bemaitindama uzmiegu , tai koks jau ten tada atsirugimas. Nors paryciais pradeda miegoti neramiai ir pirdauti , bet mums kol kas taip gerai.

Maniškis naktį irgi ne visada atsirūgsta iš karto, tai aš jo nejudinu labai ir padedu į lovytę, jei jau kažkas ne taip, tai jis praneša kuisdamasis labai garsiai toje lovytėje arba garsiai grauždamas rankytę...

Kursuose mokė, kad nereikia atrauginti naktimis, o dukrytė ir neatpildavo.

Kaskart pamaitinę kūdikį palaikykite, kad atsirūgtų. Kartais tam prireikia kelių sekundžių. Neatsirūgusiam gali pūsti pilvą arba mažiukas gali būti neramus.

Jeigu pamaitintą laikote kelias minutes, kad atsirūgtų ir neatsirūgsta, vadinasi, kūdikis valgė ramiai ir į jo skrandį nepateko oro.

Jeigu pavalgęs naujagimis zirzia (priežasčių gali būti daug: per daug pavalgė, o gal kamuoja pilvo diegliai), išmaudykite - šiltas vanduo puikiai atpalaiduoja ir ramina.

Efektyvūs atrūginimo būdai

Yra keletas būdų, kaip efektyviai atrūginti kūdikį. Svarbu išbandyti skirtingus būdus ir rasti tą, kuris geriausiai tinka jums ir jūsų kūdikiui.

Laikymas ant peties

Tai vienas populiariausių ir patikrintų būdų:

• Atsisėskite patogiai ant kėdės ar sofos.
• Prisiglauskite prie savęs kūdikį taip, kad jo pilvas būtų jums ant peties.
• Viena ranka kūdikį prilaikykite už užpakaliuko. Kūdikio kojos turėtų būti sulenktos per kelius.
• Kita ranka prilaikykite galvą. Jei mažylis dar nelaiko galvytės, svarbu jai suteikti atramą.
• Švelniai paglostykite ar patrinkite mažylio nugarą, kad padėtumėte orui pasišalinti. Patapšnokite nugarą nuo apačios į viršų, švelniai, bet tvirtai.
• Jei kūdikis neatrūgsta per kelias minutes, pabandykite švelniai pajudinti jį aukštyn ir žemyn.

Svarbu: Nespauskite kaklo ir netapšnokite per nugarą. Tai nepadeda atsirūgti ir gali paskatinti atpilti pieno. Nereikėtų spausti kūdikio pilvo - jis gali atpilti dar nespėjęs atsirūgti.

Vienas iš geriausių būdų padėti kūdikiui atsirūgti - laikyti jį vertikaliai po maitinimo. Tokia laikysena leidžia lengviau išsiskirti orui, kuris pateko į skrandį. Štai keli būdai, kaip laikyti kūdikį:

• Ant peties: paimkite kūdikį ir uždėkite jo pilvą ant savo peties. Laikykite kūdikį taip, kad jo galva būtų šiek tiek aukščiau nei kūnas. Pasirūpinkite, kad kūdikio smakras būtų atremtas į jūsų petį ir kad jis būtų patogiai prispaustas. Lėtai paminkykite kūdikį arba pasivaikščiokite su juo - švelnus judėjimas gali padėti orui išeiti.

Galva ant peties: Prisiglauskite prie savęs kūdikį taip, kad rankos būtų jums ant peties. Viena ranka kūdikį prilaikykite už užpakaliuko. Kūdikio kojos turėtų būti sulenktos per kelius. Kita ranka prilaikykite galvą. Nespauskite kaklo ir netapšnokite per nugarą. Tai nepadeda atsirūgti ir gali paskatinti atpilti pieno.

Laikymas ant kelių pilvu į apačią ("tigras ant šakos")

Tai geras būdas, jei kūdikis atrodo neramus ar jo pilvukas yra išsipūtęs:

• Atsisėskite ir pasiguldykite kūdikį pilvu ant kojų, kad pečiai ir krūtinė būtų šiek tiek pakelti, o rankos kristų žemyn.
• Mažylio užpakaliuką prilaikykite ranka.
• Švelniai paglostykite ar patrinkite jo nugarą.

Pilvu į apačią: Atsisėskite ir pasiguldykite kūdikį pilvu ant kojų, kad pečiai ir krūtinė būtų šiek tiek pakelti, o rankos kristų žemyn. Pakelkite aukštyn savo koją. Mažylio užpakaliuką prilaikykite ranka. Švelniai patapšnokite per užpakaliuką - mažyliui tai labai patinka, jis džiaugiasi, krykštauja, o kartu išeina oras.

Atsisėdus

Pasisodinkite kūdikį ant vienos kojos, o kita - šiek tiek pakelta prilaikykite nugarą (kad sėdėtų pusiau gulomis). Vienu delnu prilaikykite galvą, kitu trumpai pamasažuokite pilvą švelniais stumiamaisiais judesiais nuo savęs ir savęs link. Kita ranka švelniai patapšnokite jo nugarą.

Kartais tiesiog laikymas ir ramus judėjimas gali padėti kūdikiui atsirūgti. Jei kūdikis nesirūgsta iš karto, pabandykite švelniai pasivaikščioti po kambarį arba švelniai paminkykite kūdikį. Kai kuriems kūdikiams reikia šiek tiek daugiau laiko, kad atsirūgtų, todėl nepanikuokite, jei tai neįvyksta iškart.

Masažuokite kūdikį švelniais judesiais.

Vertikalus laikymas ant rankos: kita dažnai naudojama pozicija yra laikyti kūdikį vertikaliai ant savo rankos, o galvą atsiremiant į alkūnę. Ši pozicija taip pat leidžia orui lengviau išsiskirti, nes kūdikio kūnas yra tiesus ir šiek tiek pasviręs į priekį.

Atsirūgimas gulint ant pilvo: Kai kuriems kūdikiams gali padėti atsirūgti, jei juos padėsite ant pilvo. Uždėkite kūdikį ant jūsų kelių arba ant tvirtos, lygaus paviršiaus (pirmiausia ant lovos), švelniai pakelkite jo galvą, kad ji būtų aukščiau nei kūnas, ir padėkite rankas ant nugaros. Ši pozicija gali skatinti oro išsiskyrimą iš skrandžio.

Ką daryti, jei kūdikis neatsirūgsta?

Kartais kūdikiai neatsirūgsta ir gerai jaučiasi. Jei kūdikis neatsirūgsta, gali būti, kad:

• Jis tiesiog neprarijo daug oro.
• Jis jaučiasi patogiai ir nėra diskomforto.
• Jūsų pasirinkta atrūginimo poza jam netinka - išbandykite kitą būdą.

Jei kūdikis atrodo neramus, bet neatsirūgsta, galite pabandyti:

• Pakeisti atrūginimo pozą.
• Duoti šiek tiek laiko ir vėl pabandyti po kelių minučių.
• Pašildyti pilvuką švelniai glostant arba lengvai sūpuojant.

Jeigu pamaitintą laikote kelias minutes, kad atsirūgtų ir neatsirūgsta, vadinasi, kūdikis valgė ramiai ir į jo skrandį nepateko oro.

Kartais kūdikiai neatsirūgsta ir gerai jaučiasi. Viskas priklauso nuo to, kaip mažylis valgo - godžiai ar ne.

Jeigu kūdikis neatsirūgsta, gali būti, kad:

• Jis tiesiog neprarijo daug oro.
• Jis jaučiasi patogiai ir nėra diskomforto.
• Jūsų pasirinkta atrūginimo poza jam netinka - išbandykite kitą būdą.

Jeigu panešiotas neatsirūgsta, maitinkite toliau.

Jeigu pavalgęs naujagimis zirzia (priežasčių gali būti daug: per daug pavalgė, o gal kamuoja pilvo diegliai), išmaudykite - šiltas vanduo puikiai atpalaiduoja ir ramina.

Kiek laiko trunka atrūginimas?

Kiekvienas kūdikis yra skirtingas, tačiau vidutiniškai atrūginti kūdikį užtrunka nuo 1 iki 5 minučių.

Kaip sumažinti oro prarijimą maitinimo metu?

Norint sumažinti oro prarijimą maitinimo metu, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:

• Taisyklinga žindymo technika: Įsitikinkite, kad kūdikis tinkamai apžioja krūtį, apimdamas ne tik spenelį, bet ir didesnę dalį areolės.
• Tinkamas buteliuko žindukas: Renkantis buteliukus reikėtų atkreipti dėmesį į žindukus. Žindukų forma gali nulemti, kiek oro pateks į virškinimo sistemą. Be to, kuo didesnė žinduko skylutė (skylutės), tuo greičiau pienas ar pieno mišinys tekės: kūdikis springs ir „prisigaudys“ daugiau oro.
• Rami aplinka: Maitinkite kūdikį ramioje aplinkoje, kad jis nesijaudintų ir nevalgytų per greitai.

Ne tik laikysena po maitinimo, bet ir maitinimo būdas gali turėti įtakos, kaip gerai kūdikis atsirūgs. Norėdami sumažinti oro prarijimą, pabandykite šiuos patarimus: leiskite kūdikiui maitintis lėtai, kad jis nekauptų per daug oro. Pertrauka tarp žindymo sesijų taip pat gali padėti kūdikiui ramiai suvirškinti ir atsirūgti.

Jeigu kūdikis maitinamas mišinėliu, rinkitės buteliukus su vožtuvėliu (angl. anti-colic bottle).

Maitinimas

Skirtingos pozicijos: Ne visi kūdikiai atsirūgsta vienoje pozicijoje, todėl kartais gali tekti išbandyti kelias skirtingas. Jei viena pozicija nepadeda, pabandykite kitą. Svarbu nesijaudinti, jei pirmą kartą nesėkmingai bandote kūdikį priversti atsirūgti - kiekvienas kūdikis yra skirtingas.

Laikykite kūdikį ramiai po maitinimo: Kai kūdikis jau atsirūgo, svarbu, kad jis po maitinimo būtų ramus. Stenkitės vengti didelių fizinių krūvių, nes tai gali trukdyti virškinimui ir sukelti nemalonių pojūčių.

Atpylinėjimas: kas tai ir kada nerimauti?

Atpylimas yra dalies skrandžio turinio pasišalinimas iš skrandžio per burną. Atpylimas yra vėmimo atitikmuo kūdikiams, bet jis vyksta be pastangų, būdingų vėmimui: neįsitempia pilvo presas, nes jungtis tarp skrandžio ir stemplės kūdikystėje yra šiek tiek pravira, o privalgius labai daug pieno, dalis jo gali lengvai ištekėti.

Tačiau, jei atpylinėjimas tampa dažnas, gausus arba jį lydi kiti simptomai, tokie kaip:

• Vaikas atsisako valgyti.
• Kūdikio svoris auga labai lėtai, dėl gausaus atpylinėjimo.
• Po maitinimo atsiranda kosulys.
• Atpylinėjama su krauju.
• Didelis pilvo pūtimas ar stiprus neramumas po kiekvieno valgymo.
• Kūdikis atsisako valgyti ar atrodo vangus.
• Dažnas kosulys ar užspringimas maitinimo metu, kuris gali rodyti gastroezofaginį refliuksą.

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) gali būti siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama.

Dauguma verkimo ir atpylinėjimo atvejų yra normalūs. Tačiau toks elgesys nėra normalus, jei:

• vaikas atsisako valgyti;
• kūdikio svoris auga labai lėtai, dėl gausaus atpylinėjimo;
• po maitinimo atsiranda kosulys;
• atpylinėjama su krauju.

Jei jūsų kūdikiui pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, kreipkitės į gydytoją.

Taip pat normalu, kad kūdikiai gana daug verkia ir nerimsta. Verkti dvi valandas per dieną, maždaug pirmąsias šešias gyvenimo savaites yra norma. Paprastai tai sumažėja iki maždaug vienos valandos per dieną, kai jiems sukanka trys mėnesiai. Jei verkia daugiau, tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Intensyvų, nepaguodžiamą verksmą patiria iki ketvirtadalio mažų kūdikių, tačiau laikui bėgant jis praeina savaime.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei turite kokių nors abejonių ar nerimaujate dėl kūdikio atrūginimo, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač kreipkitės į gydytoją, jei pastebite šiuos požymius:

• Labai dažnas ir gausus atpylinėjimas po kiekvieno maitinimo.
• Didelis pilvo pūtimas ar stiprus neramumas po kiekvieno valgymo.
• Kūdikis atsisako valgyti ar atrodo vangus.
• Dažnas kosulys ar užspringimas maitinimo metu, kuris gali rodyti gastroezofaginį refliuksą.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie kūdikių atrūginimą

Mitai:

• Atrūginimas padeda sumažinti pilvo dieglius. Tyrimai rodo, kad atrūginimas nesumažina pilvo dieglių simptomų.
• Kūdikį reikia atrūginti po kiekvieno maitinimo. Jei kūdikis atrodo patenkintas ir ramiai miega, atrūginimas nebūtinas.
• Jei kūdikis neatrūgsta, jis jaučia diskomfortą. Tėvams dažnai patariama, pamaitinus kūdikį, jį atrūginti. Kai kurie žmonės mano, kad raugėjimas po maitinimo yra svarbus siekiant sumažinti vaiko jaučiamą diskomfortą arba sumažinti kūdikio pieno atpylimą.

Tiesa, kūdikiai, kaip ir suaugusieji, valgydami praryja oro. Raugėjimas išskiria šį orą iš viršutinės mūsų virškinamojo trakto dalies. Taigi, kai kūdikis verkia po maitinimo, daugelis mano, kad taip yra todėl, kad vaiką reikia atrūginti. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa.

Kodėl kūdikiai verkia po maitinimo?

Kūdikiai verkia dėl daugybės priežasčių, kurios kartais neturi nieko bendro su „įstrigusiu oru“. Jie verkia, kai yra alkani, jiems per šalta arba per karštą, yra išsigandę, pavargę, jaučiasi vieniši, priblokšti, jiems reikia suaugusiojo pagalbos, kad nusiramintų ir t. t.

Ar atrūginimas padeda sumažinti atpylinėjimą?

Nepaisant to, kad tėvams patariama atrūginti savo kūdikius, šia tema nėra pakankamai tyrimų.

Vienas Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas paskatino 35 naujagimių tėvus atrūginti savo kūdikius, o 36 naujagimių tėvams nebuvo suteikta jokios informacijos apie atrūginimą. Kitus tris mėnesius tėvai fiksavo, ar jų kūdikis po maitinimo atpila ir ar buvo pastebimas stiprus verkimas po maitinimo, dėl jaučiamo diskomforto. Šis tyrimas parodė, kad atrūginimas nesumažino verksmo, o iš tikrųjų padidino atpylinėjimą.

tags: #kudikio #atsirugimas #nakti

• Pereinant nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenės paslaugų
• Vadovas: Nesėkmė ir globa Lietuvoje
• Apie Justiną Jarutį: šeima, kūryba ir kelionės
• Aktualijos dėl vaiko globos nuostatų
• Pereinant prie bendruomeninių paslaugų Pabradėje