Motinystės ir tėvystės atostogos Lietuvoje: teisės, išmokos ir naujovės
Motinystės ir tėvystės atostogos Lietuvoje: teisės, išmokos ir naujovės
Motinystės atostogos - svarbi socialinė garantija, leidžianti tėvams skirti laiko naujagimiui, užtikrinti jo priežiūrą ir adaptaciją naujomis sąlygomis. Lietuvoje motinystės atostogos reglamentuojamos įstatymais, kurie nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti geriausias sąlygas šeimoms.
Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Darbo kodekso 132 straipsnis numato nėštumo ir gimdymo atostogas, kurios suteikiamos darbuotojoms: 70 kalendorinių dienų iki gimdymo; 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų).
Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Už šį laikotarpį mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.
Pavyzdys:
| Numatoma gimdymo data | Anksčiausias išėjimo į NGA laikas | Atostogų pabaiga |
| 2026 03 28 | 2026 01 17 | 2026 05 23 |
Atostogos naujagimių globėjams
Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos iki kūdikiui sukanka 70 dienų. Už šį laikotarpį taip pat mokama atitinkama išmoka.
Vaiko priežiūros atostogos
Pagal Darbo kodekso 134 straipsnį, motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui ar kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai.
Svarbu pažymėti, kad atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu darbuotojui yra paliekama darbo vieta ir pareigos, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.
Šis atostogų laikotarpis yra įskaičiuojamas į darbuotojo darbo stažą (atostogų laikotarpis patenka ir į valstybinio socialinio draudimo stažą).
Vadovaujantis Darbo kodekso 170 straipsniu, laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, nėra įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Vaiko priežiūros išmokos
Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Išmoka gali būti mokama iki vaikui sukaks metai arba dveji, nepaisant to, kuris iš tėvų nusprendžia išeiti vaiko priežiūros atostogų. Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo, reikia nurodyti, kiek laiko norėsite ją gauti, t. y. vienerius ar dvejus metus.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:
- Iki vaikui sukaks 1 metai, išmokos dydis lygus 100 proc. gauto darbo užmokesčio.
- Iki vaikui sukaks 2 metai, pirmaisiais metais išmokos dydis 70 proc., antraisiais - 40 proc.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais buvo įteisinta, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) išmoką, jos dydis nebus mažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turės pajamų iš savarankiškos veiklos.
Naujausi pakeitimai ir tendencijos
Nuo 2023 m. sausio mėnesio įsigaliojo kelios naujovės dėl vaikų priežiūros atostogų, įskaitant neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas. Du mėnesiai skirti mamai ir du mėnesiai skirti tėvui.
Neperleidžiamų atostogų išmokos dydis yra didesnis tam, kad naudotųsi žmonės jomis, bet gali, žinoma, ir nesinaudoti. Jeigu jomis yra nesinaudojama, tai jos tiesiog išnyksta, negali kitas iš tėvų perimti tų 2 mėnesių ir tais 2 mėnesiais mažinamas išmokos dydis kitam iš tėvų, t. y. jeigu mes turime pasirinkę 18 mėn.
Kitas svarbus pokytis - galimybė vaiko priežiūros atostogų išeiti 18 arba 24 mėnesiams. Jeigu renkiesi 18 mėnesius, tai išmokos dydis yra 60 proc. nuo tavo vidutinių buvusių pajamų iki priežiūros atostogų. Jeigu 24 mėnesius, tai metus yra 45 proc., vėliau 30 proc. Bet čia irgi reikėtų išskirti tas neperleidžiamas atostogas, tuos 2 mėnesius, kurių metu mokama 78 proc. - tai dar didesnis dydis.
Nuo 2024-ųjų metų sausio mėnesio plečiama riba, leidžiama žmonėms įgyti daugiau papildomų pajamų, kas iki šiol buvo pakankamai ribojama.
Darbo vietos ir sąlygų išsaugojimas
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
Keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Darbo, pamainų grafiko pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo.
Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.
Darbas nuotoliu
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
J. Juškaitės atvejis: vienalytės šeimos ir motinystės atostogos
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės Jūratės Juškaitės atvejis atkreipė dėmesį į motinystės atostogų problematiką vienalytėse šeimose. Teismų istorija prasidėjo dar praėjusių metų gruodį, kai Vilniaus apylinkės teismas pripažino J. Juškaitę oficialia dukros mama. Tačiau net ir šio pripažinimo metu „Sodrai“ kilo sunkumų suteikiant J. Juškaitei tėvystės atostogas, nes buvo reikalingas būdas, kaip „Sodros“ sistemoje patvirtinti, kad vaikas turi dvi mamas.
Kartu su teisine pagalba pavykus įveikti formalumus, J. Juškaitė galėjo išeiti į vaiko priežiūros atostogas ir gauti atitinkamas išmokas. J. Juškaitė pabrėžė, kad nors šiuo atveju sprendimas buvo priimtas palankus, ateityje būtina, kad tokių situacijų šeimos nereikėtų spręsti teismuose, kadangi teisiniai reguliavimai turi būti pritaikyti visoms šeimoms, nepriklausomai nuo tėvų lyties ar santykių.
Advokatas Donatas Murauskas paaiškino, kad teisiniai reguliavimai Lietuvoje dažniausiai pritaikyti tradicinėms šeimoms, todėl susiduriama su problemomis, kai reikia pritaikyti teisės aktus netradicinių šeimų atžvilgiu.
Ši situacija parodo, jog mūsų teisės sistema gali prisitaikyti ir spręsti netipines situacijas, jei tik tam yra politinė valia. Visgi, anot advokato, Lietuvoje būtina atnaujinti teisės aktus, kad būtų užtikrinta teisinė pusiausvyra tarp skirtingų šeimų modelių.
Vaiko priežiūros atostogos: ką svarbu žinoti?
Diskusijos dėl termino "atostogos"
Pastaruoju metu kilo diskusijų dėl termino "atostogos" vartojimo vaiko priežiūros atveju. Premjerė pažymėjo, kad "vaiko priežiūra nėra atostogos". Buvo planuojama skelbti konkursą, į kurį galės įsitraukti ir visuomenė, siekiant pakeisti šį terminą Darbo kodekse.
Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigė, kad teisiškai problemos su šiuo sprendimu nėra, nes teisėje aiškiai atskiriamos kasmetinės ir tikslinės atostogos.
Motinystės išmoka
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir vaiko priežiūros išmoką, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
Kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimas
Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veiklos pajamas, autorinius atlyginimus ir t.t.).
Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas „vokelyje“ ir nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai.
Minimali motinystės išmoka
Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Tėvystės išmoka
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai.
Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka.
Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje.
Mamadieniai ir tėvadieniai
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
tags: #motinystes #atostgos #advokatai