Kūdikio maudynės: nauda, rizika ir jūros druskos panaudojimas
Kūdikio maudynės: nauda, rizika ir jūros druskos panaudojimas
Maitinimas, vystyklų keitimas, miegas - tai svarbiausi naujagimio poreikiai, tačiau ne mažiau svarbios ir kasdienės kūdikio maudynės. Tai ne tik higienos procedūra, bet ir puiki galimybė užmegzti glaudesnį ryšį su mažyliu, skatinti jo pojūčius ir suteikti atpalaiduojančią patirtį. Nors daugelis tėvų nerimauja dėl naujagimio maudymo, laikantis tam tikrų rekomendacijų, šis procesas gali tapti maloniu ritualu visai šeimai.
Kūdikio maudymo pradžia ir dažnumas
Kada pradėti maudyti naujagimį? Tai vienas dažniausių klausimų, kylantis susilaukus pirmagimio. Naujagimių maudyti iškart po gimimo nerekomenduojama. Pirmąją valandą po gimimo svarbiausia užmegzti odos kontaktą tarp mamos ir vaiko, o tai gali sutrikdyti ankstyvas maudynes. Naujagimius pakanka kruopščiai sausai nušluostyti ir laikyti šiltai, išlaikant tiesioginį odos kontaktą su tėvais. Varškinis dangalas, arba vernix caseosa, yra natūralus odos apsauginis sluoksnis, kurio nereikia iškart nuplauti. Po kelių dienų sausus varškinio dangalo likučius galima švelniai išvalyti su aliejumi. Maudyti kūdikį galima pradėti, kai tik užgyja bambutė, nebūtina laukti, kol ji nukris. Tačiau po maudymo būtina atsargiai nušluostyti odą aplink bambą.
Kiek dažnai reikėtų maudyti kūdikį? Kol kūdikis nepradėjo šliaužioti grindimis, kasdien maudyti nebūtina. Užtenka 2-3 kartus per savaitę, net ir jiems pradėjus šliaužioti. Jei kūdikio oda švari ir nėra odos problemų, pakanka maudyti tik vandenyje be jokių prausiklių. Jei yra iššutimų ar kitų odos problemų, vandenį galima praturtinti vaistažolių nuoviru ar net mamos pienu. Jei kūdikiui patinka maudytis, vandenyje jis gali išbūti 3-10 minučių. Vyresni vaikai gali būti ir ilgiau, nes jiems ne taip greitai pasidaro šalta. Tačiau jei kūdikis bijo vandens, svarbu elgtis atsargiai ir nesukelti jam papildomo streso.
Maudynių laikas gali įvairuoti. Paprastai tai trunka kelias minutes, kol kūdikis švariai nuprausiamas. Kai kuriuos kūdikius maudynės vonelėje stimuliuoja ir jie tampa aktyvūs, todėl jiems po to sunkiau užmigti. Tokiu atveju patartina kūdikį maudyti ryte arba po popiečio miego. Dažniausiai maudoma vakare, tikintis, kad maudynės nuramins kūdikį ir jis geriau miegos. Tačiau yra vaikų, kuriuos maudynės kaip tik suaktyvina. Prieš maudymą galima kūdikį pamaitinti (pažindinti), nes alkani kūdikiai retai būna atsipalaidavę. Maudymo metu kūdikis yra laikomas ir vartomas, todėl dėl jaudulio ir aktyvumo pilnas kūdikio skrandis gali „sukilti“ ir maudydamas mažylis gali atpilti šiek tiek pieno. Nesijaudinkite, tai nieko blogo!
Maudynių paruošimas ir eiga
Paruošimas maudynėms yra svarbus žingsnis, užtikrinantis saugumą ir komfortą. Vonios kambarys turi būti šiltas ir jokių skersvėjų. Ideali vandens temperatūra yra 28-30° C. Pradinė vandens temperatūra vonelėje turi būti 37 °C. Ją galima patikrinti termometru arba alkūnės odos jautrumu - vanduo turėtų būti maloniai šiltas, ne per karštas ir ne per šaltas. Vandens vonelėje pilkite maždaug 1/3 vonelės - tiek, kad netyčia nuslydus nuo rankos, kūdikis nepanirtų po vandeniu visas.
Kūdikį maudyti geriau su vonios priemonėmis, specialiai pritaikytomis gležnai kūdikių odai, o ne vien švariame vandenyje. Specialios sukurtos kūdikių maudymo priemonės švelniai nuplauna sauskelnių kremo likučius ir ekskrementus. Vanduo be prausimo priemonių gali išsausinti gležną kūdikio odą. Nepatartina naudoti vonios putas. Geriausia naudoti švelnias prausimo priemones, pavyzdžiui, kreminį pienelį su medetkomis, kurio sudėtyje yra maitinamųjų medžiagų (migdolų aliejaus) ir odą raminančių veikliųjų medžiagų (medetkų ir ramunėlių). Jei kūdikio oda labai sausa, į vonelę galima įpilti šiek tiek vaikiško bekvapio kūno aliejaus su medetkomis. Turėkite galvoje, kad tuomet maudyti reikės labai atidžiai, nes vonelėje esantis aliejus padengia odą ir ji tampa slidi. Neramiems ir labai aktyviems vaikams puikiai tinka raminamasis prausiklis su medetkomis.
Maudant kūdikį, svarbu elgtis atsargiai. Visada reikia prilaikyti kūdikį taip, kad jis nesijaustų nesaugiai. Jei kūdikis dar gerai nenulaiko galvutės, viena ranka prilaikykite galvutę ir kaklą. Kūdikį vonelėje reikia švelniai prilaikyti ir su meile jį prausti, tada mažylis jausis saugus ir išmoks mėgautis šia nauja stichija.
Prausimo tvarka paprastai būna tokia:
- Galva: švelniai praplaukite galvutę, naudodami šampūną arba prausimo priemonę. Po to rūpestingai perplaukite ir nušluostykite rankšluosčiu.
- Veidas: švelniai braukdama nuo nosies į išorę, išvalykite kūdikio akis švariu, drėgnu tamponėliu. Naudokite atskirą tamponą kiekvienai akiai. Muilo veidui nereikia. Vidaus nelieskite. Nušluostykite veidą.
- Kaklas ir krūtinė: rūpestingai išplaukite visas raukšles, patikrindama, ar oda švari. Nušluostykite.
- Rankos: prispauskite delniukus, kad atsigniaužtų kumščiai. Nušluostykite.
- Nugara: nuplaukite nugarytę, nepamiršdama sprando raukšlių.
- Kojos: nušluostykite.
- Tarpvietė: prauskite muilu ir vandeniu. Kaskart perbraukite vis kita medžiagos vieta. Berniukams apyvarpės atsmaukti nereikia, pakanka išplauti odos raukšles. Mergaitėms galima šiek tiek praskleisti lytines lūpas ir paplauti, bet labai atsargiai. Tarp didžiųjų ir mažųjų lytinių lūpų susikaupusias apnašas retkarčiais valykite šiltu vandeniu suvilgyta vata.
Po maudynių naujagimius ir mažus vaikus reikia apgaubti rankšluosčiu ir kruopščiai, švelniai, bet greitai nušluostyti. Geriausiai tinka minkštas, purus, iš anksto pašildytas frotinis rankšluostis. Jei šalia nėra šildytuvo, rankšluostį galima iš anksto pašildyti priglaudus prie tėvelių kūno. Vaikiškas bekvapis kūno aliejus su medetkomis puoselėja ir saugo gležną jūsų kūdikio odą, jį galima naudoti ir tada, kai atliekamas raminamasis masažas. Profilaktiškai niekuo tepti nereikia, jei naudojate tik natūralius prausiklius ir net ne kasdien - kūdikio oda pati reguliuoja riebalų išskyrimą.
Naujagimio maudymas | Tėvų švietimas | Mamos
Jūros druska: nauda ir rizika kūdikiui
Jūros druska yra natūralus produktas, turtingas mineralų, kuris nuo seno naudojamas ne tik maisto gamyboje, bet ir kosmetikoje bei medicinoje. Ji gaunama garinant sūrų vandenį ir savo sudėtyje turi jodo, kalio, magnio, mangano, kalcio, geležies ir kitų naudingų cheminių junginių.
Nauda
- Stipresnis imunitetas: Jūros druska gali padėti išvengti kai kurių virusinių ar net bakterinių susirgimų.
- Pagalba virškinimui: Skatina amilazės išsiskyrimą, kuri skaido angliavandenius jau burnoje.
- Streso mažinimas: Gali prisidėti prie tokių hormonų, kaip serotoninas ir melatoninas reguliavimo, padedant geriau miegoti.
- Pagalba raumenims: Gali padėti esant raumenų mėšlungiui, kuris atsiranda dėl prakaitavimo, intensyvaus sporto ar mineralų trūkumo.
- Odos priežiūra: Dažnai naudojama kosmetikos gamyboje ir kai kurių odos ligų gydyme. Turi dezinfekcinių ir ląstelių regeneraciją skatinančių savybių, todėl tinkama dermatitų, egzemos, aknės gydymui. Puikus odos šveitiklis, padedantis odai atsinaujinti ir pasisavinti naudingųjų mineralinių medžiagų.
- Atpalaidavimas: Vonelės ir vonios su jūros druska atpalaiduoja raumenis, mažina tinimus, ramina ir mažina nervinę įtampą.
- Kvėpavimo takų sveikata: Turi teigiamą poveikį kvėpavimo sistemai, naudojama viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligoms gydyti, taip pat slogos gydymui.
Vienas valgomojo šaukšto Negyvosios jūros druskos gali būti pakankama mažai voneliai. Po maudynių kūdikio odelė gali būti paraudusi net pusę ar visą parą, vėliau oda aprimsta, tampa švelnesnė, mažiau pleiskanoja, vaikas nesikaso. Tokia odos reakcija yra normali ir rodo, kad druska tiko.
Rizika ir atsargumo priemonės
Nors jūros druska turi daug privalumų, svarbu atsiminti, jog jos nederėtų naudoti per daug. Per gausus ir neapskaičiuotas druskos vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujo spaudimu ar net inkstų akmenimis. Kūdikiams per parą reikia tik šiek tiek (maždaug 1 gramo) druskos. Kadangi inkstai dar yra nesubrendę, jie negali tinkamai susidoroti su dideliu druskos kiekiu. Taip pat didelis druskos kiekis vaikystėje siejamas su vėliau pasireiškiančia osteoporoze, nes druska trukdo įsisavinti kalcį.
Druskos natūraliai yra daugelyje maisto produktų, todėl nereikėtų papildomai berti druskos į kūdikių patiekalus. Nereikėtų skaninti kūdikio maisto sojų padažu, sultinio kubeliais, parduotuvėje parduodamais jau paruoštais padažais, pagardais, nes juose įprastai taip pat yra daug druskos. Būtinai skaitykite maisto produktų etiketes - kūdikių maiste neturėtų būti pridėta papildomos druskos.
Kai kuriems tėvams kyla klausimas, ar paprasta joduota druska gali duoti tą patį efektą kaip jūros druska. Tačiau svarbu atskirti šias dvi sąvokas. Reikėtų vengti druskos su jodu kūdikių maistui, ypač jei yra polinkis į alergijas. Jūros druska, ypač Negyvosios jūros druska, yra turtingesnė mineralais ir dažnai naudojama gydomaisiais tikslais.
Jei kūdikis serga atopiniu dermatitu, svarbu pasitarti su gydytoju dėl jūros druskos naudojimo maudynėms. Nors ji gali padėti odos problemoms spręsti, kai kuriais atvejais druska gali dirginti jautrią odą.
Druskos kambariuose pacientai ne tik pailsi, bet ir įkvepia naudingų medžiagų, kurios teigiamai veikia kvėpavimo takus ir kitas organizmo sistemas. Daugumai iš mūsų verta išmėginti druskų terapiją (vadinamąją haloterapiją), o vietoj valgomosios druskos rinktis maistui skirtą jūros druską, kurios sudėtis palankesnė sveikatai.
| Nauda | Rizika |
|---|---|
| Stipresnis imunitetas | Padidėjęs kraujo spaudimas (per didelis vartojimas) |
| Pagalba virškinimui | Inkstų akmenys (per didelis vartojimas) |
| Streso mažinimas | Osteoporozė (didelis kiekis vaikystėje) |
| Pagalba raumenims | Dirginimas (jautriai odai) |
| Odos priežiūra | Perteklinis natrio chlorido kiekis |
| Atpalaidavimas | |
| Kvėpavimo takų sveikata |
Atmintina, kad druskos perteklių kūdikių organizme apdoroja inkstai, pašalindami jį su šlapimu. Tačiau kadangi inkstai dar yra nesubrendę, jie negali tinkamai susidoroti su dideliu druskos kiekiu. Todėl kūdikių maistui druskos berti nerekomenduojama.