Kūdikio raidos planas: svarbiausi etapai ir kaip padėti mažyliui augti
Kūdikio raidos planas: svarbiausi etapai ir kaip padėti mažyliui augti
Vaiko raida - tai sudėtingas ir daugialypis procesas, apimantis biologinius, psichologinius ir emocinius pokyčius nuo gimimo iki pilnametystės. Tai svarbus vystymosi laikotarpis, pereinant nuo visiškos priklausomybės prie savarankiškumo. Šiam procesui didelę įtaką daro genetiniai veiksniai, aplinka, šeima, kultūra ir ekonomika.
Žmogaus raida prasideda dar vaisiui užsimezgus motinos įsčiose ir tęsiasi visą gyvenimą. Kūdikis auga apsuptas įvairiausių veiksnių, su kuriais kasdien susipažįsta ir patiria įvairiausius išgyvenimus. Tėvų ir jį supančių auklėtojų pareiga yra padėti jam susidoroti su iškylančiais sunkumais.
Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas.
Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų.
Kūdikio raidos sritys
Kūdikio raida apima kelias svarbias sritis: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą ir emocijas. Visos šios sritys yra tarpusavyje susijusios, todėl svarbu jas vertinti kartu. Jeigu viena sritis vėluoja, tai gali turėti įtakos ir kitoms raidos sritims.
Fizinė sritis
Laikui bėgant kūno įgūdžiai lavėja ir našėja, vystosi stambioji motorika (išmokstama naudoti didžiuosius raumenis, t.y. kojas ir rankas) ir smulkioji motorika (išmoksta naudoti raumenis, reikalingus atlikti tikslius judesius, pvz., suimti daiktus).
Pirmieji vaiko gyvenimo metai ypatingai svarbūs kalbos vystymuisi, taip pat fizinei raidai. Mažyliai atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus.
Judesys
Kūdikių judesiai pirmaisiais mėnesiais yra spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Judesiai platūs ir nekoordinuoti.
Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi.
Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujus judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais.
Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.
Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę.
Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.
Kada reikėtų kreiptis į kineziterapeutą?
Raidos vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvienam kūdikiui, nes taip galima užtikrinti, kad raida atitinka amžių. Pirmasis vertinimas rekomenduojamas apie trečiąjį gyvenimo mėnesį, vėliau - šeštąjį, devintąjį mėnesius ir vienerių metų amžiuje. Neišnešioti kūdikiai vertinami pagal koreguotą amžių.
Jei nustatomas raidos atsilikimas, rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo laipsnio. Jeigu raidos vėlavimas yra nedidelis, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites. Tačiau, jei kūdikio raida stipriai atsilieka, kineziterapija gali užtrukti kelis mėnesius. Pačiais sudėtingiausiais atvejais kineziterapija tampa kasdieniu procesu.
Kineziterapeutai dirba su judesiais, tačiau reikia nepamiršti, kad kūdikiams gali būti sutrikusios ir kitos raidos sritys, kurias reikia įvertinti.
Dažniausiai daromos klaidos
Tėvai kartais daro klaidų, praleisdami svarbius raidos etapus. Tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių. Svarbu nepaskubėti ir neleisti kūdikiui atlikti veiksmų, kurie neatitinka jo amžiaus. Pavyzdžiui, negalima mokyti kūdikio vaikščioti, kol jis tam dar nėra pasirengęs. Taip pat nereikėtų vedžioti kūdikio laikant jo rankas aukštyn, nes tai gali atidėti savarankiško vaikščiojimo vystymąsi. Kineziterapeutai taip pat rekomenduoja vengti įvairių tempimo pratimų ir dinamiškų judesių, o vaikštynių ar nešyklių nenaudoti, kol vaikas nesėdi savarankiškai.
Stebėkite savo kūdikio raidą, tačiau palikite jam erdvės judėti ir tobulėti pagal savo tempą. Geriau stebėti ir saugoti savo kūdikį, tačiau leisti jam mokytis ir tyrinėti pasaulį savo tempu.
Bendravimas ir kalba
Vaikai turi išmokti bendrauti su aplinkiniais. Jie mokosi ne tik kalbos, bet ir kaip įsitraukti į pokalbius, suskirstyti juos supantį pasaulį į kategorijas. Pavyzdžiui, kai vaikas sužino, kad apvalus daiktas yra “kamuolys”, jis turi išsiaiškinti, ar viskas, kas apvalu, taip pat vadinama kamuoliu. Ar mėnulis yra kamuolys, o kodėl gi ne?
Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Pirmąjį gyvenimo pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas. Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori.
Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis.
Kūdikio raidos etapai: ką kūdikis turi mokėti skirtingais amžiaus tarpsniais?
- 3 mėnesiai: Nulaiko galvą tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje, šypsosi, kai kalbinamas, apžiūri savo rankas ir seka žaislą akimis.
- 6 mėnesiai: Kelia galvą ir krūtinę gulėdamas ant pilvo, perima žaislą iš vienos rankos į kitą, verčiasi nuo nugaros ant pilvo, sėdi be atramos, nustato garso šaltinį.
- 9 mėnesiai: Tvirtai sėdi, šliaužia, remiasi kojomis stovėdamas, tyčia paleidžia daiktus kristi.
- 1 metai: Ropoja, vaikšto prisilaikydamas arba savarankiškai, renka mažus daiktus, taria kelis prasmingus žodžius.
Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams.
Socialinė ir emocinė sritis
Vaikų tapatybė, savęs kaip „aš“ ir jausmų suvokimas vystosi jiems augant. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio.
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.
Kai kurių mokslininkų nuomone, jau 2 mėn. kūdikiai pradeda norėti bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu.
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį.
13 - 18 mėnesių vaiko raida (1 dalis) Perkopęs pirmuosius metus mažylis jau mėgaujasi žaidimais lauke, aktyviai juda žinomoje aplinkoje ir savarankiškai domisi aplinka. Tyrinėdamas pasaulį džiaugiasi naujais pojūčiais, noriai domisi įvairių tekstūrų ir formų daiktais. Šiuo augimo laikotarpiu vaikai įprastai yra gerai nusiteikę, geba pastebėti, kai užsigauna ir patys nurimti.
19 - 24 mėnesiai tai yra laikotarpis, kuris dažnai yra siejamas su pasiruošimu darželiui. Su kokiais sunkumais kasdieninės veiklos metu susidurs būtent Jūsų vaikas, iš anksto numatyti pakankamai sudėtinga. Tačiau tam galime pasiruošti.
Socialinė-emocinė raida - tai vaiko gebėjimas susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas (į šypseną atsakyti šypsena) ir kitų socialinių įgūdžių vystymasis.
Kognityvinė sritis
Kognityviniai procesai yra aukštesnio lygio smegenų funkcijos, įskaitant mąstymą, žinojimą, prisiminimą, vertinimą ir problemų sprendimą. Per pirmuosius penkerius metus ankstyvieji patyrimai daro didžiulę įtaką neurologinių ryšių vystymuisi. Todėl labai svarbu mažą vaiką palaikyti ir skatinti visose vystymosi srityse.
Visi vaikai išmoksta daugiau, jei juos supantys suaugusieji kryptingai stengiasi jiems padėti. Pvz., vaikai gali išmokti skirtingų spalvų ar gyvūnų pavadinimus tik tada, kai jiems buvo pasakyta.
Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti.
Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Pojūčiai
Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.
Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
Mažylį labiau pradeda dominti įvairesni, turintys kitokią tekstūrą žaislai. Judantys, keičiantys spalvą, skleidžiantys garsus ar savo paviršiumi išsiskiriantys žaislai vaikui tampa vis labiau įdomūs. Žaislus vaikas ima pilnu delnu, perima juos iš rankos į ranką, juos bando sukinėti ir apžiūrėti iš visų pusių. 8-to mėnesio laikotarpyje pamažu pradeda atsirasti ir pincetinis griebimas.
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi.
Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių.
Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai: vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus; vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais. Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis: Taktiliniai; Klausos; Regėjimo; Propriorecepsijos; Vestibuliniai; Skonio.
Termino ‘sensorinė dieta’ kūrėjai P.Wilbarger ir J.Wilbarger teigia, jog kiekvienam žmogui yra būtinas tam tikras dirgiklių kiekis, reikalingas, kad žmogus galėtų jaustis pakankamai budrus, sugebėjęs prisitaikyti, sumanus. Tai panašaus į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. ‘Sensorinė dieta’ - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.
Kaip padėti vaikui atsiskleisti?
Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Tyrimai rodo, kad ankstyvuoju laikotarpiu įgyti įgūdžiai gali apsaugoti nuo įvairių sutrikimų ateityje, tuo tarpu jų stoka gali sukelti sveikatos problemų.
Kiekvienas gimęs vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais.
Tinkamai parinktos prekės kūdikiams padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis.
Lavinamieji žaislai yra tik viena kūdikio vystymosi dalis - ne mažiau svarbu ir tinkama fizinė veikla. Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.
Mūsų studijoje siūlome individualias kūdikių mankštas, masažus ir konsultacijas, kurias galima atlikti tiek mūsų erdvėje, tiek jūsų namuose.
