Kūdikio motorinės raidos ypatumai: ką daryti, jei mažylis nesiremia delnais?
Kūdikio motorinės raidos ypatumai: ką daryti, jei mažylis nesiremia delnais?
Pirmieji gyvenimo metai - vieni svarbiausių visame žmogaus gyvenime. Per šiuos metus augame ir vystomės bene sparčiausiai - formuojasi judėjimo, kalbos, pažinimo socialiniai-emociniai įgūdžiai. Sekant kūdikio raidą ir stebint, ar ši neatsilieka nuo priimtų normų, jos etapai skirstomi pagal amžių.
Kūdikio fizinių įgūdžių vystymasis pagal amžiaus tarpsnius
Kiekvienas kūdikio raidos etapas yra itin reikšmingas ir atsiliepiantis ateityje. Itin svarbu nė vieno iš jų nepraleisti (ypač iki 6 mėn.) ir esant reikalui kartu su specialistų priežiūra leisti vaikui vystytis pagal jo amžių.
1-2 mėnesiai
Gulint ant pilvo mažėja fiziologinė fleksija, svorį išlaiko ant rankų ir krūtinės, geba trumpam pakelti galvytę, tačiau dar negeba išlaikyti vidurio linijoje. Gulint ant pilvo stebima daugiau liemens, rankų, kojų judesių.
4 mėnesiai
Šiame etape kūdikis geba išlaikyti galvą vidurio linijoje, pasukti į abi puses, stebima daugiau aktyvių galūnių judesių. Gulėdamas ant pilvo remiasi dilbiais. Apie 4 mėnesį gulėdamas ant nugaros mažylis pradeda siekti šone padėtų žaislų, formuojasi valingas griebimas.
4,5 mėnesiai
Gulėdamas ant pilvo bando perkelti kūno svorį (viena rankyte remiasi, kita bando siekti žaislo). Gulėdamas ant nugaros bando siekti daiktų kirsdamas vidurio liniją, rankytėmis siekia kelių.
6 mėnesiai
Mažylis, gulėdamas ant pilvo, remiasi plaštakomis, visiškai atremtu delnu. Šiuo vystymosi etapu mažylis, gulėdamas ant nugaros, siekia pėdų, kiša jas į burną. Taip pat pradeda šliaužti. Gulėdamas ant pilvo kūdikis remiasi plaštakomis, geba sulenkti koją ir pakelti vieną ranką siekdamas žaislo.
7,5 mėnesiai
Formuojasi įstrižas sėdėjimas. Sustiprėja ir smulkioji motorika - mažylis daiktus ima su smiliumi ir nykščiu. Kūdikis stojasi į keturpėsčią padėtį, pradeda siūbuoti, atkelia ranką siekdamas žaislo.
Nuo 8 mėnesių
Šiuo laikotarpiu mažylis stovėdamas geba perkelti svorį, eina šonu palei baldus, vėliau - palei sieną, geba pereiti nuo vieno baldo prie kito, pasisukti, savarankiškai pastovėti. Taip pat mažylis geba atsitūpti, bando stotis iš keturpėsčios padėties.
12 mėnesių
Mažylis pradeda žengti pirmuosius žingsnius, eidamas plačiai stato kojas, eina mažais žingsneliais.
14-16 mėnesių
Nors dauguma vaikų atitinka vadinamąsias fizinės raidos normas, svarbu atminti, kad kiekvienas yra individualus ir vystosi savo tempu. Vis dėlto kartais raida ima pastebimai vėluoti.
Raumenų tonusas ir jo įtaka kūdikio raidai
Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtaką kūdikio judėjimo raidai, yra raumenų tonusas. Raumenų tonusas - tai natūrali, nuolatinė raumenų įtampa, kuri leidžia kūnui išlaikyti padėtį ir atlikti judesius. Kai tonusas yra pakitęs, kūdikiui gali būti sunkiau mokytis naujų judesių, todėl labai svarbu laiku pastebėti požymius ir žinoti, kaip galima padėti vaikui.
Padidėję kūdikio raumenų tonusai
Padidėję kūdikio raumenų tonusai pasireiškia tada, kai raumenys yra pernelyg įtempti. Tokiu atveju kūdikis gali atrodyti sustingęs, jo judesiai gali būti mažiau laisvi, o kai kurie veiksmai gali reikalauti daugiau pastangų. Tėvai dažnai pastebi, kad kūdikis stipriai spaudžia rankytes į kumštukus, sunkiau išskleidžia rankas ar kojas, linkęs išriesti nugarytę arba nenoriai guli ant pilvo.
Sumažėję kūdikio raumenų tonusai
Sumažėję kūdikio tonusai pasireiškia tada, kai raumenys yra per daug atsipalaidavę. Tokiu atveju kūdikis gali judėti vangiau, sunkiau išlaikyti galvą ar kūno padėtį. Tėvai gali pastebėti, kad kūdikis atrodo labai „minkštas“ laikant jį ant rankų, mažiau domisi aplinka arba ilgiau išlieka vienoje padėtyje.
Kai raumenų tonusas kūdikiams yra subalansuotas, vaikas natūraliai pereina per raidos etapus: pradeda laikyti galvą, verstis, sėdėti, ropoti ir vėliau vaikščioti. Tačiau kai kūdikio tonusai yra pakitę, gali atsirasti judėjimo sunkumų arba lėtesnė motorinė raida.
Kaip padėti kūdikiui namuose?
Kasdienė veikla ir žaidimai gali turėti labai didelę įtaką kūdikio raidai ir raumenų tonuso reguliavimui. Net paprasti kasdieniai momentai gali tapti naudinga mankšta, jei jie atliekami sąmoningai ir atsižvelgiant į kūdikio poreikius.
- Guldymas ant pilvuko: Tai vienas svarbiausių pratimų, padedančių sustiprinti kaklą, liemenį ir rankas. Šioje padėtyje kūdikis mokosi kelti galvą, remtis rankomis ir palaipsniui ruoštis vartymuisi bei ropojimui. Kad ši veikla būtų įdomesnė, prieš kūdikį galima padėti žaislą, kuris paskatintų jį siekti ir aktyviau judėti.
- Žaidimai ant nugaros: Kūdikio guldymas ant nugaros taip pat svarbus. Naudokite žaislus, nuolat keiskite jų padėtį. Sudominkite kūdikį žaislais - tai ir būdas paskatinti mažylį mokytis naujų įgūdžių. Žaislus išdėliokite įvairiose vietose aplink kūdikį: pavyzdžiui, virš galvos, šonuose. Kūdikis suksis, dairysis, sucios į šonus galvą. Stenkitės atkreipti mažylio dėmesį.
- Svorio centro keitimas: Mokykite kūdikį keisti svorio centrą, t. y. žaislo siekiantis vaikas perkels svorį ant vienos atraminės rankos, o kitą iškels į viršų.
- Pilvo raumenų stiprinimas: Keldamas kojas aukštyn ir lenkdamas jas sau prie pilvuko kūdikis įdarbins pilvo raumenis.
- Vartymosi skatinimas: Vėliau mokome kūdikį pasiversti ant šono. Lenkite vieną kūdikio kojytę prie pilvuko ir švelniai sukite tos kokytės klubą bei dubenį, kad vaikas pasiverstų ant šono.
- Ribokite laiką gultukuose ir sūpynėse: Perteklinis buvimas gultukuose, sūpynėse ir pan. gali trukdyti natūraliai motorinei raidai.
Viena iš dažnai daromų klaidų - kūdikio lyginimas su kitais. Prieš mokydami sėdėti įvertinkite, ar kūdikis jau geba vartytis, aktyviai pats bando sėstis per šoną, išlaiko šoninę padėtį, pasiremdamas dilbiu. Stebėkite, ar gulėdamas ant pilvo remiasi tiesiomis rankomis ir geba save išsistumti, išlaikyti padėtį, per abi puses sukasi aplink savo ašį.
Svarbu ne tik stebėti mažylį, bet ir sukurti aplinką, kurioje jis galėtų laisvai judėti, domėtis jį supančiais daiktais ir žaislais. Verta kritiškai įvertinti, ar namai pritaikyti kūdikio poreikiams.
Kūdikio šešto mėnesio motorinė raida
Kada kreiptis į specialistą?
Nors kūdikiai vystosi nevienodai, yra tam tikrų požymių, rodančių, kad raida gali vėluoti. Viena dažniausių klaidų yra pernelyg didelis kūdikio saugojimas, pasireiškiantis jo judėjimo ribojimu arba pastangomis atlikti viską už jį. Kai kūdikis suirzta, kad negeba savarankiškai pasiekti tikslo arba negali išlaikyti norimos padėties, tėvai skuba jam padėti, atlikdami visą darbą už jį - paguldo ant pilvo, pasodina arba medi pastato. Mažyliui nebelieka motyvacijos stengtis pačiam.
Dar viena problema yra baimė ar nenoras pripažinti, kad vaiko raida vėluoja. Tokiu atveju tėvai dažnai stengiasi pateisinti kūdikį, sakydami, kad jis yra nesportiškas, tingus, arba mano, jog „išaugs“.
Visada atkreipkite dėmesį į tai, jeigu kūdikis jau turėjo kokių nors įgūdžių ir juos prarado - tai didelė rimto raidos sutrikimo rizika.
Požymiai, rodantys galimą raidos sutrikimą:
- Kūdikis nuo 3 iki 6 mėn.: Mažas vaikas nebando siekti daikto, net jei norite paduoti, tarkim, barškučio. Jo neima, nelaiko rankoje. Kumščiai vis dar suspausti kaip naujagimio. Arba daiktus ima tik viena ranka ir kaip tik viena ranka vyrauja. Vaikas nesiriečia, nebando sėstis, o pastatytas ir prilaikomas nesiremia kojytėmis. Daro „keistus“ pasikartojančius judesius rankomis ar kojomis: krato, gniaužo, daužo. Kūdikis vis dar nepasisuka į kalbinantį žmogų, nereaguoja, kai sakome švelnius žodžius. Neguguoja, netaria garsų. Kūdikis aiškiai nemėgsta, kai imame ant rankų ir glaudžiame prie savęs. Neieško kontakto su mama ir tėčiu: nenusišypso, kai palinkstame virš lovelės, nebando „kalbinti“ tam tikrais garsais.
- Kūdikis nuo 6 iki 12 mėn.: Kūdikis pasodintas savarankiškai nesėdi, nesivarto, pastatytas nesiremia kojytėmis, yra mažai aktyvus, nenori keisti padėties - jei paguldėme ant nugaros, taip ir guli. Daro pasikartojančius keistus judesius, mėgsta labai keistas padėtis, pavyzdžiui, guli pakeltomis kojomis ir pan. Vaikas neploja katučių, nerodo „atia“, nežaidžia su mumis žaidimo „ku-kū“, kuris priverčia krykštauti daugelį. Kai nešiojame ant rankų, nerodo piršteliu, kur lempa, stalas, gėlė ir kiti daiktai. Nebendrauja su mama ir kitais artimaisiais. Nebijo svetimų žmonių, neatsisuka, kai tariate kūdikio vardą, ir niekaip kitaip nereaguoja pašauktas vardu.
- Kūdikis nuo 12 iki 18 mėn.: Nenori judėti (ropoti ar vaikščioti, tarsi tai jam būtų visiškai neįdomu). Eidamas labai dažnai parpuola. Nevaikšto savarankiškai, nuolatos eina pirštų galiukais. Nestato kubelių vieno ant kito, nors šis žaidimas pagal amžių turėtų būti itin įdomus. Neparodo savo kūno dalių, kai paprašome. Nesako nė vieno svarbaus žodžio, nemėgdžioja garsų (mūsų, šuns, paukščio, automobilio). Nebando pats valgyti, ranka siekti maisto iš lėkštės. Neneša tėvams parodyti žaisliukų ar kitų daiktų. Nesidomi kitais vaikais ir net nebando su jais žaisti: juos pačiupinėti, patyrinėti. Yra labai aktyvus arba, priešingai, labai vangus.
Esant galimybei, pas kineziterapeutą rekomenduojama apsilankyti kas 6 savaites. Tokiomis laiko atkarpomis galima matyti perėjimą iš vieno raidos tarpsnio į kitą. Specialistas įvertins esamą situaciją ir naujai išmoktus judesius, jų kokybę, pakoreguos namų darbus ar pakeis, papildys kineziterapijos programą.
