Kūdikio gimimas: džiaugsmai ir neišvengiamos problemos
Kūdikio gimimas: džiaugsmai ir neišvengiamos problemos
Knygose ir nėščiųjų bukletuose kūdikio gimimas dažniausiai piešiamas šviesiomis spalvomis, žadant tėvystės džiaugsmus bevaikėms poroms. Tačiau tyrimai rodo, kad gyvenime ne viskas rožėmis klota, o realybė gali skirtis nuo idealizuoto paveikslo.
Kanados ir vokiečių mokslininkai išnagrinėjo daugiau nei 2 tūkst. vokiečių šeimų pasitenkinimą gyvenimu iki gimstant pirmagimiui ir po to. Tyrimų duomenimis, net 70 proc. porų jaučiasi nelaimingesnės, kai susilaukia pirmagimio. Šios poros rečiau sulaukia ir antro šeimos pagausėjimo. Stresas, bemiegės naktys, laisvalaikio pokyčiai dažnai apkartina šeimos laimę.
Tėvystės iššūkiai ir lūkesčių valdymas
Autoriai teigia, kad lūkesčių sumažinimas tėvystės atžvilgiu gali padėti poroms išlaikyti laimės pojūtį. Svarbu nusiteikti, kad ne viskas eisis kaip per sviestą: vaikučiai ne tik mielai šypsosi, bet ir skardžiai verkia vidury nakties. Toks realistiškas požiūris gali padėti išvengti nusivylimo ir sunkumų, su kuriais susiduria daugelis jaunų tėvų.
Negalia ir lytinis ugdymas: svarbus ir neatskirtas aspektas
Pastarųjų dešimtmečių humanizmas labai pakeitė visuomenės požiūrį į žmones su negalia. Globoja neįgaliuosius pradėtas taikyti normalizacijos principas, kurio esmė - padėti žmogui su negalia būti kartu su visuomenės nariais, sudarant jam visas reikalingas sąlygas ir vengiant bet kokios diskriminacijos. Tačiau didelė problema, kad visuomenė nesupranta neįgalių žmonių meilės, intymumo ir seksualinio pasitenkinimo poreikio; vyrauja nuomonė, kad seksualumas yra tik normalaus intelekto asmens priedermė.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindiniame įstatyme (1996) teigiama, jog vaikas su negalia turi tokias pat teises, kaip ir bet kuris visuomenės narys. Jis turi teisę į apšvietimą, padedant jam suvokti save, savo seksualinę raidą ir laisvę pasirinkimą, teisę į apsaugą nuo seksualinės prievartos ir išnaudojimo. Neįgalieji turi teisę į apšvietimą apie šeimyninį gyvenimą, taip pat į lytinį ugdymą ir į visus žmogiškuosius santykius.
Lytinis ugdymas negalią turintiems mokiniams, kaip ir negalios neturintiems vaikams bei jaunuoliams, turėtų prasidėti gana anksti ir trukti iki jiems suaugant; jiems reikėtų teikti informaciją apie kūno sandarą bei funkcijas, žmonių santykius bei atsakomybę.
Tėvai - svarbiausias vaiko lytinio ugdymo veiksnys
Tėvai yra pagrindiniai vaiko auklėtojai, todėl jų požiūris ir aktyvus dalyvavimas lytinio ugdymo procese yra itin svarbus. Brandaus lytiškumo ugdymas gali būti sėkmingas, jei pirmaisiais ir pagrindiniais vaiko auklėtojais bus tėvai. Siekiant visiškesnės neįgaliojo asmens integracijos, vaiko su negalia lytinis ugdymas turėtų būti bendrojo lavinimo dalis. Tai turėtų būti žinių apie lytiniais klausimais perteikimas su bendražmogiškomis vertybėmis bei valios ugdymu.
Lietuvoje neįgaliojo vaiko lytinio ugdymo klausimai dar tik pradedami nagrinėti. Nors tiriami vaiko su negalia dorinio ugdymo, specialiosios mokyklos auklėtinio rengimo šeimai klausimai, šiuo metu neįgaliojo paauglio seksualinio elgesio problemas nagrinėja V. Vaicekauskienė, o vaiko su negalia lytinio ugdymo integravimo į bendrą švietimo sistemą problemas gilinasi E. Giedraitienė ir R. Šekauskaitė.
Lytinio ugdymo problemos ir ypatumai
Kiekviena negalia turi savo santykį su lytinio brendimo bei lytinio ugdymo problema. Tik nedaugelis žmonių pirminė fizinė negalia daro visiškai nese ksualiais. Svarbu ir sunku dar ir dėl to, kad jie turi specialius poreikius. Šie asmenys dažnai turi mažesnę galimybę gauti informacijos iš savo bendraamžių, juos stebėti, modeliuoti tam tikrą socialinę ir seksualinę elgesį. Kita vertus, juos galima išmokyti vertingų tarpasmeninių gebėjimų bei išugdyti atsakomybės už savo kūną ir už savo veiksmus suvokimą.
Visuomenė linkusi infantilizuoti žmones su protine negalia. Dažnai šie žmonės laikomi amžinais vaikais, nepaisant jų amžiaus. Jie matomi arba kaip vaikai su vaikiška lytine nekaltybe arba kaip vaikai su suaugusiųjų lytiniais poreikiais ir troškimais, kurių jie nepasirengę valdyti. Istoriškai tariamas protiškai atsilikusiųjų žmonių seksualinis išraiškos nederamumas atsispindėjo prievartinės sterilizacijos praktikoje.
Viena iš svarbiausių klaidingų nuomonių, kurią visuomenė susidariusi apie žmonių seksualumą, yra ta, kad jis reiškia norą turėti lytinius santykius. Žmogaus seksualumas turi daug aspektų. Fiziniai lytiniai santykiai yra tik vienas iš seksualumo aspektų, bet ne vienintelis ir svarbiausias. Būti priimtam ir mėgstamam, reikšti meilės jausmus ir patirti juos iš kito žmogaus, jausti, kad esame įdomūs individai, daryti, ką galime, kad atrodytume ir jaustumėmės patrauklūs, turėti draugų, su kuriuo galime pasidalyti savo mintimis ir patirtimi: apie norai yra tarp svarbiausiųjų žmogaus poreikių.
Seksualumas artimai susijęs su šiais poreikiais. Lytinis ugdymas turi apimti daugybę temų. Tai neturi būti tiesiog informacijos apie pagrindinius gyvenimo faktus, reprodukciją ir lytinį aktą pateikimas. Svarbu mokyti jausti atsakomybę už savo elgesį. Lytinis ugdymas yra sudėtingas, nuoseklus bei daug pastangų reikalaujantis procesas.
Švedija - pirmoji šalis Europoje, jau 1956 m. įvedusi į mokyklą lytinio ugdymo pamokas, ir šiandien pirmauja daugelyje pozityvių iniciatyvų. Turėdami socialinės politikos kontekste išsamų neįgaliojo žmogaus integravimo į visuomenę įstatymą, daug dėmesio skiria neįgalaus žmogaus savarankiško gyvenimo įgūdžiams ugdyti. Jų nuomone, savarankiškas gyvenimas - ne tik gebėjimas savimi pasirūpinti socialinėje aplinkoje, bet ir galimybės sukurti šeimą.
D. Valentine ir R. W. Mackelprang teigia, jog neįgaliojo asmens kaip ir sveikojo lytiškumas turi būti suvokiamas kaip natūrali ir labai svarbi gyvenimo ypatybė, kaip dalis bendrosios žmogaus sveikatos, nes psichologiniai ir emociniai lytiškumo aspektai neįgaliam žmogui išlieka ne mažiau aktualūs kaip ir sveikajam.
Informacija apie seksualumą yra lygiai svarbi neįgaliam jaunimui. Savo ataskaitoje apie "Žmonės su negalia seksualumą" SIECUS (JAV Seksualinės informacijos tyrimų tarnybos ir mokymo taryba) teigia: "Žmonės su fizine, pažinimo ar emocine negalia turi teisę į lytinį apšvietimą, lytinės sveikatos priežiūrą bei į galimybes bendrauti ir reikšti seksualumą. Individai su negalia turėtų gauti suprantamą lytinį apšvietimą bei turėtų būti rūpinamasi jų lytine sveikata."
tags: #kudikystes #problemos #ir #dziaugsmai