Kunigas Mindaugas Grigalius: Kelias link Dievo ir Artimo
Kunigas Mindaugas Grigalius: Kelias link Dievo ir Artimo
Vaikų dienos centras - tai dienos globos socialinių paslaugų įstaiga, teikianti akredituotas paslaugas vaikams, augantiems socialiai nepalankioje aplinkoje, psichologinių ir kitokių sunkumų turinčiose šeimose. Vaikų dienos centras įkurtas 2004 m. birželio mėn. 6 d. Dienos centre yra 30 akredituotų vietų vaikams nuo 6 iki 18 m. amžiaus iš socialinius sunkumus patiriančių šeimų. Taip pat paslaugos teikiamos vaikams, kuriems sunkiai sekasi adaptuotis mokykloje, patiria mokymosi sunkumų, turi elgesio, emocijų sunkumų, neįgaliems bei kitiems vaikams. Vaikai po pamokų ar atostogų metu Dienos centre ruošia namų darbus, valgo pietus, dalyvauja ugdomuosiuose užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse, žaidžia, saugiai praleidžia laisvalaikį. Su jais dirba du socialiniai darbuotojai. Laisvalaikiu organizuojamos nemokamos išvykos, ekskursijos, edukacijos, vasaros stovyklos, žygiai. Dienos centre vyksta meniniai, kūrybiniai užsiėmimai, socialinių įgūdžių ugdymas. Veikloje taip pat dalyvauja tėvai. Jiems vyksta „ Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programa“, teikiamos individualios konsultacijos tėvams susiduriantiems su vaiko auklėjimo bei kitais sunkumais. Informavimas, konsultavimas ir tarpininkavimas -informuojame vaiką ir jo šeimą apie paramos būdus, reikalui esant šeimą nukreipiame pas specialistus.
Spalio dvidešimt antrąją Verpenos šv. Onos bažnytėlėje buvo neeilinė šventė. Keturioliktą valandą Kelmės parapijos klebonas dekanas Mindaugas Grigalius šv. Mišias aukojo už čia gyvenančius Eleną ir Joną Stonaičius, kurie santuokoje išgyveno šešiasdešimt metų. Po valandos Stonaičių šeimos artimuosius ir draugus pakeitė kita verpeniškių pora - Jadvyga ir Antanas Saročkai.
Prieš aštuoniasdešimt trejus metus Raseinių rajone Viduklės seniūnijos Šaltropių kaime gimęs Antanas Saročka gerai prisimena penkeriais metais už jį jaunesnės Jadvygos, tuomet dar Šadulskytės, vaikystę. Abiejų tėvai gyveno ne tik tame pačiame kaime, bet ir buvo geri draugai. - Man buvo penkeri metai, o kiekvieną dieną mūsų namuose dirbęs ir jau prastypęs Antanukas mane nuolat erzindavo. Negalėdama nieko daugiau padaryti, atsisėdusi ant mamos skrynios, gąsdindavau jį tuo, kad neduosiu cukraus ar paprašysiu tėvų, jog nesivežtų į Raseinius… Kas galėjo pagalvoti, kad sulaukusi pilnametystės su šiuo neklaužada eisiu prie altoriaus ir dalinsiuos ne tik gabalėliu cukraus,- dabar prisimena J. Jadvygos tėtis dirbo kolūkio brigadininku, o septynias klases baigusi dukra tvarkė buhalteriją. Užaugęs Antanas trejus metus tarnavo armijoje, o grįžęs namo vėl susitiko Jadvygą. Antanas mokėjo groti akordeonu, buvo darbštus ir paslaugus. Šauni buvo ir Jadvyga. Jauna mergina turėjo ne tik gražų balsą, bet ir mėgo šokti, todėl nė negalvojo apie būsimą šeimą. Bet jųdviejų susitikimai darėsi vis dažnesni ir visai nebepriminė buvusių vaikiškų barnių. - Mūsų vedybos vyko per patį sunkmetį, kai už darbą kolūkyje per metus laiko duodavo vos tris maišus grūdų, bet Viduklės bažnyčioje „sušliūbavojęs“ dėdė taip smarkiai mus suveržė, kad iki šiolei tebegyvename kartu. Nors mūsų vestuvių išvakarėse prieš šešiasdešimt metų siautusi šlapdriba ne juokais buvo išgąsdinusi visus šventės dalyvius,- prisimena A.
Pradedant 1957-aisiais, kasmet pasaulį pasveikino pametinukės dukrelės - Regina, Eugenija ir Danutė, o po poros metų - Stasė ir 1966 metais gimęs Rimas. Jauniems tėvams vaikai teikė ne vien džiaugsmą, bet ir daugybę rūpesčių. Vyriausius vaikus teko auginti prie žibalinės lempos. 1961 metais Saročkų šeima paliko gimtąjį Raseinių rajoną ir apsigyveno Liolių seniūnijos Žilių vienkiemyje. Jų sodybą nuo pašalinių slėpė aplinkui augę krūmai. Rizikuodami nusikalsti griežtiems sovietiniams įstatymams, jauni tėvai laikė ne tik melžiamą karvę, veršį, bet ir išsiaugino veršingą telyčią. Kai vieną pavasarį šeima į nuošalią ganyklą išleido jau ne vieną, o dvi karvutes, Saročkai netruko sulaukti ir tikrintojų. Tik uolūs įstatymų saugotojai šį kartą iš vienkiemio išvyko it musę kandę. Iš svainio sužinojusi, kad rajonų valdžiai duotas nurodymas leisti daugiavaikėms šeimoms laikyti po dvi karves, Jadvyga jau kitą dieną nuvyko į Kelmę ir parsivežė šį leidimą. Antanas lankė kursus, o po jų baigimo tapo sanitaru ir daugiau kaip dvidešimt metų gydė ūkio gyvulius. Jo žmona rūpinosi vaikais, iš pieno darė sūrius, sviestą ir pardavinėjo Kelmės miesto gyventojams. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, teko taupyti kiekvieną kapeiką, nes reikėjo ne tik drabužių, avalynės, bet ir rašymo priemonių. 1971 metais šeima iš Liolių seniūnijos persikėlė į Kelmės apylinkių seniūnijos Ringių kaimą. Kai didžiulį jų vienkiemį sunaikino melioracija, nuo 1982 metų Saročkai gyvena Verpenoje. Šalia bažnytėlės pačių pasistatytame mūriniame nam, mokslus baigė ir į savarankišką gyvenimą išėjo visi poros vaikai ir vaikaitė Jūratė.
- Kaip ir visos šeimos, turėjome ir vargų, ir rūpesčių, bet visa tai išgyvenome, nesimušėme ir nesiskyrėme. Kai dabar per televizorių išgirstame, kad poros skiriasi dėl dėmesio stokos ar mažai gavę gėlių, taip norisi šaukti: ką jūs darote? Nuo kada tėvams gėlės ir kiti malonumai tapo svarbesni už vaikus? Ar ne todėl, kad dabartiniai sutuoktiniai nepripažįsta Dievo ir neturi nieko švento? Jadvyga prasitarė, kad ir jos vyras tik neseniai žmonai per šventes pradėjo dovanoti gėles, o anksčiau jų sulaukdavo tik po kiek kiekvieno gimdymo. Tačiau dėl to moteris ant sutuoktinio visai nepyksta - juk ne kokie turtuoliai buvo, kad tokiems dalykams išlaidautų. Jadvyga džiaugiasi tuo, kad Antanas visą gyvenimą buvo darbštus ir rūpestingas tėvas, vyras, senelis. Deimantinį jubiliejų švenčiantys sutuoktiniai dabar džiaugiasi dar didesniu artimųjų būriu - septyniais vaikaičiais bei šešiais provaikaičiais. Du poros vaikai - dukra Stasė ir sūnus Rimas - daugiau kaip dešimt metų gyvena ir kartu dirba Jungtinėje Karalystėje, svetur gyvena ir trys provaikaičiai, bet šventė bent trumpam juos sugrąžina ten, kur jų laukia išsiilgę tėvai.
Artėja didžiausi Lietuvoje Švč. Šiluva rugsėjį taps Lietuvos piligrimystės širdimi - čia nuo rugsėjo 6 iki 15 dienos vyks dešimt dienų truksiantys Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, dar žinomi kaip Šilinės. Šilinės - tai ne tik vieni seniausių ir didžiausių atlaidų Lietuvoje, bet ir šimtmečius gyva piligrimystės tradicija. Šiluva - vieta, kur, pasak liudijimų, XVII a. pradžioje apsireiškė Švč. Mergelė Marija, o čia pastatyta Apsireiškimo koplyčia bei Bazilika tapo ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės piligrimystės centru. Kasmet rugsėjį čia suplūsta dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš visos šalies ir užsienio, kad drauge melsdamiesi atnaujintų tikėjimą, sustiprintų bendrystę ir patirtų gyvą susitikimą su Dievo Motina.
2025-ieji Romos katalikų tikintiesiems ypatingi. Tai - Jubiliejiniai metai, kurių metu kiekvienas kviečiamas tapti Vilties piligrimu. Dar popiežius Pranciškus, o dabar ir popiežius Leonas XIV kviečia pasaulį žengti taikos ir vilties keliu. Todėl ir šiais metais net 10 dienų trunkantys Didieji Švč. Nuo rugsėjo 5-osios vakaro iki pat rugsėjo 15-osios į Šiluvos šventovę suplūstantys piligrimai melsis drauge su Lietuvos ganytojais ir atvykusiais iš kitų kraštų, kiekvieną dieną dedikuodami atskirai intencijai.
Kaip ir kasmet, Šilinių metu skamba vieno iš aptariamų Vatikano II Susirinkimo dokumentų leitmotyvas. Šie metai skiriami Konstitucijai apie šventąją liturgiją „Sacrosanctum Concilium“. Todėl net du kartus per dieną - 11 ir 17.45 val. - Aikštėje girdimos katechezės, jų aptarimo diskusijos kasdien 14.30 val. vyks Šiluvos piligrimų centre ir bus atliepiančios šventajai liturgijai skirtą dokumentą. Šias katechezes sakys, o vėliau drauge su atvykusiais diskutuos kun. Mindaugas Grigalius, kun. br. Jokūbas Marija Goštautas OP, diak. dr.
Be įprastos liturginės programos - Šv. Mišių, Švč. Sakramento adoracijos, Valandų liturgijos, Rožinio maldos, katechezių - tikinčiųjų ar susidomėjusių lauks taip pat net du savaitgalio koncertai. Rugsėjo 6 d. Šiluvos bazilikos choro koncerte „Giesmės Šiluvos Marijai“ taip pat išgirsime solistą Vitalį Karpavičių, kunigo Roberto Urbonavičiaus skaitomas eiles. O rugsėjo 13-ąją - choro „Veritas“ koncertas „Motina Vilties“, kurio metu išgirsime solistą Mindaugą Zimkų, vargonais gros Renata Marcinkutė-Lesieur, literatūriniais intarpais vakarą papuoš kun. br. Jokūbas Marija Goštautas OP. Nuoširdžiai laukiame kiekvieno atvykstančiojo. Šv. Mišios Šilinių metu yra aukojamos ir kitomis kalbomis. Rugsėjo 7 d. 16 val. Apsireiškimo koplyčioje Šv. Mišios bus švenčiamos ukrainiečių kalba. Rugsėjo 13 d. 15 val. Aikštėje Šv. Mišios lenkų kalba, o 16 val. Apsireiškimo koplyčioje - latvių kalba. Rugsėjo 14 d. 16 val. Apsireiškimo koplyčioje Šv. Mišios anglų kalba. Šiemet, antri metai iš eilės, rugsėjo 12 d. pagrindinės 12 val. Šv. Mišios bus aukojamos su vertimu į gestų kalbą.
Pavieniai piligrimai ar organizuotos grupės kviečiami registruotis el. Taip pat kviečiame į įvairių leidyklų knygų pristatymus, kurie šiais metais organizuojami bendradarbiaujant su Šiluvos gimnazija. Šilinių atlaiduose sutiksime naujausio albumo apie Adelę Dirsytę pristatymą (išleido VšĮ Carito leidykla „Artuma“) bei drauge esame kviečiami dalyvauti pokalbyje „Nuo istorinių traumų gydymo iki pilietinio atsparumo stiprinimo“. Pokalbyje dalyvauja arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, albumo sudarytoja ses. Danguolė Gervytė, dizainerė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, vertėjas Ramutis Kiparskis, Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos postulatorius kun. Andrius Končius. Susitikime rugsėjo 13 d. po 12 val. Šv. O pagrindinę atlaidų dieną - rugsėjo 14-ąją - po šv. Mišių lauks br. Jokūbo Marijos Goštauto knygos „Susitikimas“ pristatymas (išleido leidykla „Magnificat“). Susitikimą su autoriumi ves Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė, jis po 12 val. Šv. 2025-ieji - Vilties metai, kuriuos kviečiame įprasminti piligrimystėje į Šiluvą, Didžiųjų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų metu.
