Karšta vonia dažnai atrodo nepakeičiama po sunkios dienos. Tačiau jos poveikis organizmui gali būti ne visada naudingas. Specialistė Vaida Giniūnienė pastebi, kad daugelis žmonių vis dar nesusimąsto, jog net mažiausi įpročiai turi didelį poveikį sveikatai. Ji dalijasi patarimais, kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų ir mėgautis vonia saugiai bei maloniai.

Vandens temperatūra, viršijanti 38 laipsnius pagal Celsijų, gali sukelti odos išsausėjimą, galvos svaigimą ar net kraujospūdžio pakilimą. Ypač svarbu, kad žmonės, turintys jautrią odą ar širdies problemų, tinkamai naudotųsi vonios malonumais. Patariu laikytis komfortabilios 35-37 laipsnių temperatūros, kuri neapkraus jūsų organizmo“, - kalbėjo V.Giniūnienė. Anot moters, žiemą galima mėgautis kiek šiltesne vonia, tačiau vasarą rekomenduojama naudoti drungną ar net vėsesnį vandenį, kad išvengtumėte perkaitimo. Jei besimaudydami jaučiate silpnumą ar svaigimą, rekomenduoju išlipti iš vonios lėtai ir ramiai. Prieš tai dar trumpai palaikykite kojas šiek tiek aukščiau, kad kraujas grįžtų į smegenis", - kalbėjo pašnekovė.

Ilgai gulint šiltame vandenyje, organizmas patiria ne tik malonumą, bet ir papildomą krūvį. Nors daugelis mėgsta ilgai gulėti šiltame vandenyje, tačiau per ilgas buvimas pašalina natūralius odos aliejus, o kūnas praranda daugiau skysčių nei įprastai. Skirtingi tyrimai nurodo, kad 20-30 minučių trukmės vonios procedūros pakanka tiek atsipalaidavimui, tiek tonuso palaikymui“, - pasakojo specialistė, pridurdama, kad ilgiausiai šilumą išlaiko ketaus ir akmens masės vonios. Ilgiau pagulėjus vonioje rekomenduojama patepti odą drėkinamuoju losjonu arba aliejumi, kuris padės išlaikyti drėgmę ir apsaugoti odą nuo sausėjimo. Ilgai gulint vonioje gali atsirasti įtampa nugaroje ar kakle. Jei neturite specialios vonios pagalvėlės siūlau susisukti minkštą rankšluostį ir padėti jį po galva bei kaklu. Taip sumažinsite įtampą", - dalijosi V.Giniūnienė.

Vonios kambaryje dažnai slypi pavojai, kurie lengvai išvengiami tinkamai pasirūpinus aplinka. Slidžios grindys ar netinkamas apšvietimas yra dažnos nelaimių priežastys. Rekomenduoju vonioje įsirengti neslystančius kilimėlius bei pasirūpinti geru apšvietimu. Jei šeimoje turite vyresnių žmonių pasirūpinkite ir papildomais ranktūriais“, - pasakojo specialistė. Mokslininkams ištyrus vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojus ir jų traumų priežastis įvardinta, kad vonios kambaryje įvyksta apie 21 proc. nukritimų, kurie dažniausiai sukelia kaulų lūžius ar kitus sužalojimus. Pagrindinės kritimų priežastys: paslydimas ant šlapių, slidžių grindų (23 proc.), užkliuvimas už kliūčių (24 proc.), pusiausvyros praradimas (20 proc.).

Daugelis mėgsta vonios putas ar aliejus, tačiau ne visi produktai yra draugiški odai. Kvapnios vonios putos ir druskos dažnai turi nemažai sintetinių medžiagų, kurios gali sukelti alergijas ar net rimtesnes odos problemas. Rekomenduoju rinktis natūralias medžiagas, kurios ne tik apsaugo odą, bet ir padeda atsipalaiduoti. Pavyzdžiui ramunėlių ekstraktai suteikia odai švelnumo ir nuramina. Levandų ar bergamotės eteriniai aliejai mažina įtampą ir gerina miego kokybę“, - dėstė specialistė. Eteriniai aliejai netirpsta vandenyje, todėl gali sukelti odos dirginimą. Kad aliejai geriau pasiskirstytų, pirmiausia juos sumaišykite su druska - tada pilkite į vonią.

Gulint karštoje vonioje, kūnas netenka skysčių jums prakaituojant, net jei to nejaučiate būdami vandenyje. Dažnai pamirštama, kad gulint karštoje vonioje kūnas praranda skysčius. Būtina išgerti stiklinę vandens prieš ir po vandens procedūrų, kad palaikytumėte tinkamą skysčių balansą. Tai padės išvengti nuovargio ir galvos skausmo, svaigimo. Taip pat patarčiau vengti vonios iškart po valgio. Pilnas skrandis ir karštas vanduo gali sukelti diskomfortą ar net kraujospūdžio sumažėjimą. Palaukite bent valandą po valgio prieš mėgaujantis vonia“, - minėjo V.Giniūnienė.

Vyno taurė mėgaujantis vonia gali skambėti puikiai, tačiau specialistė atkreipia dėmesį į kylančias rizikas. Karštas vanduo ir alkoholis yra puikus dehidratacijos derinys, todėl svarbu turėti šalia stiklinę vandens ir ją gurkšnoti reguliariai. Tai padės išlaikyti skysčių balansą organizme ir išvengti nemalonių pojūčių“, - aiškino pašnekovė ir pabrėžė, kad alkoholis mažina budrumą, o tai kelia papildomų pavojų. Karštame vandenyje lengva prarasti pusiausvyrą. Todėl rekomenduoju laikytis saiko ir atsargumo. Ypatingai būkite budrūs lipdami iš vonios. Pasirinkę žolelių arbatą kaip alternatyvą alkoholiui taip pat atsipalaiduosite, be jokio galimo šalutinio poveikio“, - pridūrė ji.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgas buvimas karštoje vonioje ne tik sausina odą, bet ir apkrauna širdį - ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Reguliariai karštoje vonioje ar saunoje besiprausiantys žmonės galimai sumažina širdies problemų tikimybę. Tačiau turintiems žemą kraujo spaudimą reikėtų pasisaugoti. Gulėjimas vonioje ar kaitinimasis saunoje gali būti puikus būdas atsipalaiduoti. Dėl aukštos temperatūros karštoje vonioje ar saunoje išsiplečia kraujagyslės, todėl nukrenta kraujospūdis“, - sako Harvardo medicinos mokyklos profesorius Dr. Adolfas Hutteris. Kraujo, kurį perpumpuoja širdis, tūris taip pat padidėja, ypač karštoje vonioje.

Neseniai Japonijoje, kur maudymasis vonioje giliai įleidęs šaknis į šalies kultūrą, atlikto tyrimo metu beveik 20 metų buvo stebimi daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Tyrimo pradžioje dalyviai atsakė į klausimus apie bendrą sveikatos būklę ir maudymosi įpročius, įskaitant ir pageidaujamą vandens temperatūrą (drungnas, šiltas ar karštas). Mokslininkai juos suskirstė į tris grupes pagal maudymosi vonioje dažnumą: du ar mažiau kartų per savaitę, trys ar keturi kartai per savaitę ir kasdien ar beveik kasdien. Apie 72 proc. Lyginant su tais žmonėmis, kurie maudėsi rečiau nei du kartus per savaitę, tiems, kurie maudėsi beveik kasdien, širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėjo 28 proc., o insulto - 26 proc. Tokie rezultatai gauti po to, kai mokslininkai pakoregavo išvadas dėl kitų širdies veiklai įtakos turinčių veiksnių, tokių kaip dieta, mankšta ar rūkymo įpročiai. Vandens temperatūra vonioje (kuri Japonijoje paprastai yra nuo 40° iki 42° C) įtakos išvadoms neturėjo. Tyrimas pasirodė žurnalo „Heart“ 2020 m.

Suomių kaitinimosi saunoje tradicija gyvuoja jau tūkstančius metų. Vidutiniškai suomiai saunose prausiasi du ar tris kartus per savaitę, išbūdami medžiu išklotose karšto, sauso oro patalpose iki 20 minučių. 2018 m. žurnale „Mayo Clinic Proceedings“ grupelė Suomijos mokslininkų paskelbė kaitinimosi saunoje naudos sveikatai apžvalgą. Keli tyrimai susieja dažną lankymąsi saunoje (keturis ar septynis kartus per savaitę) su sumažėjusiu kraujospūdžiu, mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant staigų širdies infarktą ir insultą, rizika. Anot tyrimo autorių, tokią naudą gali sąlygoti pagerėjusi kraujagyslių funkcija, sumažėjęs cholesterolio kiekis ir mažesnė įvairių uždegimų tikimybė dažnai saunose besilankantiems asmenims.

Visgi nepersistenkite. Atrodo, kad ir saunos, ir karštos vonios (ar kubilai) yra pakankamai saugios žmonėms, sergantiems širdies ligomis ir net lengvu širdies nepakankamumu. „70 metų sulaukę ir vyresni žmonės, kurių kraujospūdis žemas, taip pat turėtų būti ypač atsargūs“, - sako Dr. A. Hutteris. Jei vonioje ar kubile vanduo yra per karštas, kraujospūdis gali nukristi per žemai, todėl gali imti svaigti galva, aiškina jis. Žemu kraujospūdžiu jis vadina maždaug 110 mm Hg ar mažesnį sistolinį kraujo spaudimą (pirmąjį skaičių). Vandens temperatūra nuo 38° iki 40° C yra tinkama. Temperatūra suomiškoje saunoje paprastai siekia apie 80° C. Būkite ne ilgiau kaip 15-20 minučių, o jei turite žemą kraujospūdį, dar trumpiau. Jei pasidaro nemaloniai karšta ar ima svaigti galva, pasėdėkite kur nors, išėję iš saunos. Atvėsti taip pat verta palaipsniui - jei lauke šalta, neikite iš salono.

Kai pradeda peršėti gerklę, „bėgti“ nosis, krėsti šaltis, sakome, kad peršalome. Paprastai peršalimo negalavimai praeina, kaip ir sloga - per gerą savaitę. Peršalus visai nebūtina iškart griebtis vaistų. Peršalimas yra viršutinių kvėpavimo takų virusinė infekcija, kuri apima nosies ertmę, gerklę ir kvėpavimo takus. Peršalimo ligų priežastis yra ne šaltis, o virusai, kuriuos į aplinką iškvepia sergantis žmogus. Virusų pilna parduotuvėse, darželiuose, poliklinikose, kavinėse, viešajame transporte. Jei žmogus neturėtų apsauginio mechanizmo, jis niekada nenustotų sirgęs. Kad išvengtų užsikrėtimo virusais, organizmas turi gynybinį filtrą - kvėpavimo takų gleivinėje yra antikūnų, kurie saugo organizmą nuo užsikrėtimo. Antikūnai moka atpažinti pakartotinai į organizmą patekusį sukėlėją. Deja, peršalimo virusų išorės požymiai dažnai keičiasi, todėl imuninė sistema kiekvieną kartą jų neatpažįsta ir susergama iš naujo. Tai paaiškina, kodėl tais pačiais metais ir vėl susergame peršalimo ligomis. Ligos trukmės paveikti neįmanoma, tačiau galima sušvelninti simptomus.

Jei peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, tai gali būti pagrindinis požymis, jog tai - sinusų infekcija. Sinusų infekcija gali užtrukti iki trijų savaičių, kad visiškai išnyktų. Sinusų infekcijos simptomai gali būti: skausmas, patinimas ir jautrumas aplink skruostus, akis ar kaktą, užsikimšusi nosis, žalios arba geltonos gleivės iš nosies, sinusinis galvos skausmas, aukšta temperatūra, dantų skausmas, suprastėjęs kvėpavimas. Kad išvengtumėte sinusų infekcijos, įsitikinkite, kad nosies kanalai yra sudrėkinti ir nėra sausi. Gerkite daug vandens visą dieną, kad gleivinės atsilaisvintų.

Karšta vonia prieš miegą - tai ne tik malonumas, bet ir potencialiai naudingas ritualas, galintis pagerinti miegą ir bendrą savijautą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad karšta vonia, tinkamai naudojama, gali teigiamai veikti miego kokybę. Viena iš pagrindinių priežasčių - termoreguliacijos mechanizmas. Tyrimai rodo, kad mūsų kūno temperatūra priklauso nuo biologinio paros ritmo - dienos metu ji aukštesnė, o vakare pradeda kristi. Miego pradžia paprastai sutampa su kūno temperatūros mažėjimo pradžia. Japonijos mokslininkai nustatė, kad 40-41°C temperatūros vonia, trunkanti 10 minučių, reikšmingai pagerina miego kokybę ir trukmę. Be poveikio miegui, karštos vonios mažina kortizolio (stresų hormono) kiekį kraujyje ir aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą.

Karšta vonia gali būti ypač naudinga tam tikroms žmonių grupėms ir konkrečiose situacijose. Karšta vonia taip pat gali tapti svarbiu miego ritualo elementu. Psichologai pabrėžia, kad reguliarūs vakariniai ritualai signalizuoja smegenims apie artėjantį miego metą. Vonios druskos su magnio junginiais ne tik sukuria malonią patirtį, bet ir papildo organizmą magnio atsargomis, kurios svarbios nervų sistemos funkcionavimui ir raumenų atsipalaidavimui.

Nors karšta vonia daugeliui žmonių yra naudinga, tam tikrais atvejais ji gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Lietuvos kardiologų draugija primena, kad žmonėms, sergantiems širdies ligomis, bet kokia karščio terapija turėtų būti aptarta su gydytoju. Norint išnaudoti visus karštos vonios privalumus ir išvengti galimų neigiamų pasekmių, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų. Svarbu prisiminti, kad karšta vonia turėtų būti patogumo, ne iššūkio zona. Jei jaučiate galvos svaigimą, silpnumą ar diskomfortą, nedelsdami nutraukite procedūrą. Jei turite nors menkiausių abejonių dėl savo sveikatos būklės ir karštos vonios tinkamumo, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju. Dermatologai taip pat pataria atkreipti dėmesį į voniai naudojamų produktų sudėtį. Geriausia rinktis hipoalerginius, be sulfatų ir agresyvių kvapiklių.

Karšta vonia prieš miegą gali būti puikus būdas pagerinti miego kokybę ir sumažinti stresą, tačiau ji nėra universalus sprendimas visiems. Optimaliausia nauda pasiekiama, kai karšta vonia trunka 10-20 minučių, vandens temperatūra yra 35-38°C, o procedūra atliekama likus 1-2 valandoms iki miego. Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių problemų, nestabilų kraujospūdį, rimtų odos ligų ar neseniai patyrusiems operacijas, rekomenduojama prieš pradedant reguliariai naudoti karštas vonias pasikonsultuoti su gydytoju. Galiausiai, karšta vonia - tai ne tik fizinės sveikatos gerinimo priemonė, bet ir galimybė sukurti asmeninį relaksacijos ritualą, kuris padeda nubrėžti aiškią ribą tarp įtemptos dienos ir ramios nakties. Išlikite hidratuoti, naudokite neslidžius kilimėlius, ribokite vonios trukmę, venkite alkoholio ir po vonios tepkite drėkinamąjį kremą.

Gydomosios vonios esmė - prakaitavimas, kartu su kuriuo iš organizmo pašalinami ir toksinai. Be to, į vandenį įpilti priedai teigiamai veiks ne tik jūsų odą, bet ir visą organizmą, o ramus poilsis vandenyje leis atsipalaiduoti bei atsikratyti streso. Pirmiausia nepamirškite, kad voniose su jūros druska galima gulėti ne dažniau nei 3 kartus per savaitę. Jeigu į vonią įpilate dar eterinių aliejų ar įberiate šiek tiek sodos, tokia vonia mėgautis galima tik kartą per savaitę. Gulėti detoksikuojančiose voniose galima ne ilgiau 15 minučių. Vandens temperatūra negali būti aukštesnė nei 36 laipsniai, jei į jį beriate jūros druskos, jei pilate eterinių aliejų - ne aukštesnė nei 40 laipsnių.

Pirmiausia nusiprauskite po dušu. Kol pildote vonią vandeniu, įberkite stiklinę jūros druskos. Galite įberti ir dar vieną stiklinę sodos bei įlašinti kelis eterinio aliejaus lašus. Atsigulkite į vonią, pagulėkite 15 minučių. Atsargiai lipkite iš vandens, nes nuo eterinio aliejaus kvapo ir gulėjimo karštame vandenyje gali šiek tiek apsisukti galva. Nusiprauskite vėsiu vandeniu, tik šį kartą nebenaudojote jokio muilo ar prausimosi želė. Išgerkite stiklinę vandens, taip atgausite prarastus skysčius.

Vertikali vonios procedūra, sako pašnekovė, su kineziterapeutu atliekama 34 laipsnių temperatūros vandenyje: „Tokia temperatūra reikalinga, nes šiltame vandenyje pagerėja kraujotaka, iš pavargusių raumenų pašalinami įvairūs toksinai, raumenys atsipalaiduoja, mankštindamasis žmogus nejaučia skausmo“, - kalba V. Kringelienė. Vienas užsiėmimas trunka apie pusvalandį, po jo rekomenduojama 1,5-2 val. ramiai gulėti ant nugaros ir ilsėtis. Vertikali vonia rekomenduojama nugaros skausmų, išvaržų, radikulito, osteochondrozės, neurologinių ir širdies ligų bei kvėpavimo ligų gydymui. Be to, reguliariai atliekant vertikalių vonių procedūras, padidėja fizinio krūvio toleravimas, gerėja medžiagų apykaita, sumažėja svoris, pastebima, kaip pagerėja nuotaika“, - apie vandens procedūros galią kalba specialistė. Kineziterapija vertikalioje vonioje: „Jos metu vandenyje įvairiomis kryptimis su tam skirtomis pagalbinėmis priemonėmis atliekami stuburo ir sąnarių tempimo pratimai.“ Specialios priemonės, anot V. Kringelienės, parenkamos individualiai pagal paciento poreikį, kad pratimas būtų nukreiptas į konkrečią problemą ir efektyviai ją spręstų.

Nors nauda - įvairiapusė, procedūra tinka ne kiekvienam. Vertikalios vonios procedūros negalima atlikti, jei yra progresuojanti ligos eiga, pasireiškia grėsmingi širdies ritmo sutrikimai, sergama nestabilia krūtinės angina, epilepsija, odos ligomis“, - apie atvejus, kada teks dairytis kitų procedūrų, pasakoja V. Kringelienė.

tags: #nestumo #nutraukimas #karsta #vonia

• IKEA apšvietimo sprendimai
• Išskyros po gimdymo: baltymų reikšmė
• Vaikiškos dainos kaip kultūrinis paveldas
• Globos pašalpos skyrimas Lietuvoje: kaip tai veikia
• Vitalijaus Cololo šventės tradicijos