Nobelio premijos laureatas chemijos srityje: Jacobus Henricus Van 't Hoff
Nobelio premijos laureatas chemijos srityje: Jacobus Henricus Van 't Hoff
Nobelio premija - kasmetinė premija, skiriama žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą.
Kas yra Nobelio premija?
Nobelio premija yra kasmetinis apdovanojimas, teikiamas už išskirtinius pasiekimus fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos srityse. Premiją įsteigė švedų mokslininkas ir pramonininkas Alfredas Nobelis pagal jo 1895 m. lapkričio 27 d. testamentą. Pirmoji Nobelio premija įteikta 1901 m. Nuo to laiko ji pasiekė daugiau nei 900 žmonių ir organizacijų. Premijos dydis šiais laikais paprastai viršija 1 mln. dolerių. Visos premijos turi būti skiriamos fiziniams asmenims, išskyrus Taikos premiją, kuri gali būti skiriama organizacijai. Kartais premijos skiriamos keliems asmenims, tačiau taisyklėse nustatyta, kad kiekvieną premiją gali pasidalyti ne daugiau kaip trys asmenys. Paprastai kiekviena premija skiriama kasmet, tačiau tais metais, kai nėra išskirtinių pasiekimų, vertų Nobelio, premija gali likti neįteikta.
Jacobus Henricus Van 't Hoff - pirmasis Nobelio premijos laureatas chemijos srityje
Jacobus Henricus Van 't Hoff, gimęs Roterdamo miestelyje, Olandijoje, 1852 m. gruodžio 31 d., buvo trečia atžala iš septynių vaikų. Nuo pat mažumės jis domėjosi gamtos mokslais. Savo pirmaisiais metais mokykloje jis parodė, jog domisi poezija ir filosofija. 1869 m. jis įstojo į Delft universitetą, technologijos fakultetą, ir, pasimokęs dvejus metus, gavo aukščiausią chemijos technologijos laipsnį. Jis atliko daug eksperimentų organinėje chemijoje. 1875 m. įvyko jo pirmieji bandymai, tačiau nesėkmingi. Suprasdamas savo klaidas, jis perėjo prie daug sudėtingesnių eksperimentų. 1901 m. Jacobus Henricus Van 't Hoff tapo pirmuoju chemiku, gavusiu Nobelio premiją.
Jo darbai organinėje chemijoje, ypač erdvinės stereochemijos srityje, padėjo pamatus moderniajai chemijai. Jis paaiškino daugelio organinių junginių stereochemiją, įvedė sąvokas "chirališkumas" ir "enantiomerai". Jo teorija apie asimetrinį anglies atomą buvo revoliucinė ir atvėrė naujas galimybes suprasti molekulių sandarą ir reakcijas.
Apdovanojimo svarba ir kontekstas
Nobelio premijos įteikimo ceremonija vyksta Stokholme, Švedijoje, Karališkosios Švedijos mokslų akademijos salėje. Tačiau premija įteikiama ne rotušėje, o miesto koncertų salėje, kur laureatus pasveikina pats karalius. Pirmą kartą Nobelio premijos įteiktos 1901 m. Vienas iš A. Nobelio galėjusių paskatinti sprendimų steigti premijas buvo jo turtus sukrovusio dinamito, kurio taikymas daugiausia buvo karo srityje, suvokimas. Per 5 metus buvo įkurtas Nobelio fondas. Premijos yra svarbu, tačiau dar svarbesnis yra darbas, už kurį jos skiriamos. Laureatai yra žmonės, kurie savo gyvenimą skiria mūsų egzistencijos paslaptims atskleisti.
Alfredas Nobelis: Nobelio premijų įkūrėjas | Mini biografija | Biografija
Kiti svarbūs Nobelio premijos laureatai
Nuo pat įkūrimo Nobelio premija buvo skiriama daugeliui iškilių mokslininkų ir asmenybių. Pavyzdžiui, 1904 m. Ivanas Pavlovas gavo Nobelio premiją už sąlyginių refleksų tyrimus, kurie pakeitė žmonių supratimą apie elgesį. 1945 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija skirta Alexandrui Flemingui ir kitiems už penicilino atradimą. 1962 m. Francis Crickas, Jamesas Watsonas ir Maurice Wilkinsas gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją už DNR dvigubos spiralės struktūros atskleidimą. 1909 m. Guglielmo Marconi ir Karla Ferdinando Braunas gavo Nobelio premiją už indėlį plėtojant bevielę telegrafiją, kas atvėrė belaidžio ryšio pasaulį.
Istorijoje pasitaikė ir netikėtų nominacijų bei kurioziškų atvejų. Pavyzdžiui, Adolfas Hitleris, Josifas Stalinas ir Benito Mussolini buvo nominuoti Nobelio taikos premijai. Nuo 1974 m. Nobelio fondo įstatuose nurodoma, kad premijos negalima skirti po mirties, tačiau žmogui ji gali būti skirta, jei jis miršta laikotarpiu nuo paskelbimo laureatu iki oficialios įteikimo ceremonijos.
Nors moterų tarp Nobelio premijos laureatų daugėja, jos vis dar sudaro mažumą. Marie Curie yra vienintelė moteris, laimėjusi Nobelio premijas du kartus - 1903 m. fizikos ir 1911 m. chemijos srityje. Tai rodo, kad moterys mokslininkės, nors ir daro didžiulį indėlį, susiduria su didesniais iššūkiais siekiant pripažinimo.
Alfredas Nobelis, nors ir žinomas kaip dinamito išradėjas, pats žavėjosi poezija ir pats rašė eilėraščius. Įdomu tai, kad nėra Nobelio matematikos premijos. Viena iš galimų priežasčių yra tai, kad Švedijoje jau egzistavo matematikos premija, kai Nobelis rašė testamentą, ir jis nematė reikalo steigti dar vienos. Be to, XX amžiaus pradžioje visuomenėje ir mokslininkų bendruomenėje labiau vertinti taikomieji mokslai, o matematikos nuopelnai žmonijai nebuvo tokie akivaizdūs kaip dabar.
Tarp Nobelio premijos laureatų yra ir lietuviškų šaknų turinčių asmenų. Pavyzdžiui, amerikiečių biochemikė Gertrude Belle Elion, kurios tėvas buvo žydų kilmės išeivis iš Lietuvos. Taip pat, 1996 m. Nobelio premiją už fizikos tyrinėjimus pasidalijo lietuvių emigrantų anūkas Davidas Lee. 2002 m. Nobelio medicinos premija paskirta Sydney Brenneriui, kurio tėvas 1910 m. atvyko į PAR iš Lietuvos. 2002 m. Nobelio premiją gavo ir Danielis Kahnemanas, kurio tėvai buvo Lietuvos žydai.