Lietuvių darželis Islandijoje: patirtys ir ypatumai
Lietuvių darželis Islandijoje: patirtys ir ypatumai
Nors pasaulyje vis dažniau kalbama apie prancūzišką auklėjimą, kiekviena šalis turi savų vaikų auginimo ir auklėjimo ypatumų. Islandija - ne išimtis. Apie tai, kaip sekasi lietuvių šeimoms auginti vaikus šioje šalyje, kokie darželiai ir švietimo sistema, portalui Tavovaikas.lt papasakojo dvi lietuvės, gyvenančios tolimoje ledo saloje.
Islandiškas darželis: laisvė ir drausmė
Islandijos darželiai duris atveria anksti, 7.30 val. ryto, ir dirba iki 17 val. Vaikas negali būti darželyje ilgiau kaip devynias valandas. Nors drausmė egzistuoja, vaikams taip pat suteikiama laisvė džiaugtis vaikyste. Vienoje grupėje paprastai būna 21 vaikas, įskaitant vieną vaiką su negalia, ir šešios darbuotojos.
Islandijoje nėra tokio dalyko kaip blogas oras - vaikai kasdien vedami į lauką. Islandijos klimatas tikrai nėra švelnus ir šiltas, todėl daugelis vaikų darželyje vaikšto sloguodami. Tačiau čia dėl to nėra daroma tragedija, sloga nelaikoma liga. Daugiau kaip ir Lietuvoje, darželiuose vaikai serga ir vėjaraupiais, ir kitomis vaikiškomis ligomis.
Mitybos ypatumai
Namuose islandų vaikai dažniausiai negauna saldainių kada tik panorėję. Paprastai saldumynų diena laikoma šeštadienis. Vaikų gimtadieniai švenčiami kaip ir Lietuvoje - su tortu ir draugais. Tačiau darželyje vietoj torto ar pyrago dažniau spraginami kukurūzų spragėsiai. Taip apsisaugoma nuo alerginių reakcijų, nes ne vienas vaikas yra kam nors alergiškas: tai riešutams, tai pienui, tai šokoladui. Spragėsiai yra neutralus variantas ir vaikų labai mėgstami.
Islandiškas požiūris į vaikų auklėjimą
Neringa, aštuonerius metus gyvenanti Islandijoje ir auginanti du vaikus, pastebi, kad jos vyrą islandą stebina pernelyg didelis lietuvių tėvų rūpestis vaikais. Jam atrodo visai normalu, jei paaugliai vaikai vidurnaktį būna dar tik pakeliui namo iš miesto centro. Arba nesupranta, kodėl lietuvė mama jaudinasi, jei jai neskambina vaikai. Islandiškas posakis skelbia, kad jei nėra naujienų, tai viskas gerai. Neringa aktyviai domisi, kaip jos vaikams sekasi mokykloje, kas yra jų draugai, ką jie veikia ir kur būna laisvalaikiu, tačiau islandams tai kartais atrodo kaip neleistinas vaiko laisvės ribojimas.
Islandijoje tėvai taip pat nesureikšmina tokių aprangos detalių kaip pirštinės, kepurė ir šalikas. Dažnas vaikas jų tiesiog neturi. Visi islandai - tiek maži, tiek dideli - yra labai išsiblaškę ir dažnai pameta smulkius drabužius. Prie mokyklų net stovi savotiški konteineriai su pamestais drabužiais: šalikais, kepurėmis, pirštinėmis, striukėmis, sportine apranga. Kelis kartus vaikui pametus pirštines ar kepurę, mamos paprasčiau jų nebeperka. Kita vertus, Islandijoje visi važinėja automobiliais, todėl labai šiltai apsirengti jie nemato reikalo.
Švietimo sistema Islandijoje
Islandijos švietimo sistemą sudaro keturi pagrindiniai lygiai: ikimokyklinės, pradinės, vidurinės mokyklos ir universitetai. Už ikimokyklinį ir privalomąjį ugdymą atsako savivaldybės, o už vidurinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų veiklą - valstybės valdžia. Nors Islandijoje švietimą tradiciškai teikia viešasis sektorius, šiandien veikia tam tikras skaičius privačių įstaigų, visų pirma ikimokyklinio, vidurinio ir aukštojo mokslo lygiuose.
Islandijoje visi turi vienodas galimybes gauti išsilavinimą, nepaisant lyties, gyvenamosios vietos, negalios, finansinės padėties, religijos, kultūrinės ar ekonominės kilmės. Dauguma Islandijos mokyklų yra finansuojamos iš valstybės.
Dauguma universitetų ir kai kurių vidurinių mokyklų siūlo nuotolinio mokymosi galimybes, o tai pasakytina ir apie tęstinio mokymo mokyklas bei regioninius švietimo ir mokymo paslaugų centrus visoje šalyje. Tai skatina didesnę švietimo prieinamumą visiems.
Parama daugiakalbiams vaikams ir šeimoms
Pastaraisiais metais Islandijos mokyklų sistemoje labai išaugo mokinių, kurių gimtoji kalba nėra islandų, skaičius. Islandijos mokyklos nuolat kuria naujus islandų kalbos mokymo metodus ir kaip gimtąją, ir kaip antrąją kalbą. Visų lygių švietimo sistemos Islandijoje siūlo paramą ir (arba) studijų programas vaikams, kurie mažai supranta arba visai nemoka islandų kalbos. Norėdami gauti informacijos apie galimas programas, turite tiesiogiai susisiekti su mokykla, kurią vaikas lanko (ar lankys ateityje), arba į savivaldybės, kurioje gyvenate, švietimo skyrių.
Móðurmál yra savanorių organizacija, skirta daugiakalbiams besimokantiesiems, kuri nuo 1994 m. moko daugiau nei dvidešimt kalbų (išskyrus islandų kalbą) daugiakalbiams vaikams. Savanoriai mokytojai ir tėvai siūlo kalbos ir kultūros mokymo kursus ne tradicinėmis pamokomis. Siūlomos kalbos ir vietos kiekvienais metais skiriasi. Tungumálatorg taip pat yra geras informacijos šaltinis daugiakalbėms šeimoms. Lesum saman - tai edukacinis projektas, naudingas islandų kalbos besimokantiems žmonėms ir šeimoms. Ji remia ilgalaikę mokinių integraciją per skaitymo programą. „Lesum saman“ didžiuojasi tuo, kad yra sprendimas, kuris naudingas ne tik mokinių sėkmei ir šeimos gerovei, bet ir mokykloms bei visai Islandijos visuomenei.
Lituanistinė mokykla Islandijoje
Islandijos lituanistinė mokykla „Trys spalvos“, įkurta 2004-aisiais, veiklą pradėjo rugsėjo 1 d. 2021-2022 mokslo metais mokyklą lanko per 60 vaikų, suskirstytų į septynias grupes pagal amžių, nuo mažiausių iki trylikos ir vyresnių. Mokykloje vaikai mokosi gimtosios kalbos, susipažįsta su lietuviškų švenčių tradicijomis. Nors daugelis lietuvių vaikų lietuviškai kalba su akcentu, mokytojai stengiasi įtraukti vaikus į įvairius įtraukius metodus - pokalbius, diskusijas, žaidimus, kad jie galėtų laisvai kalbėti ir rašyti lietuviškai.
Be pamokų vyksta ir būreliai - dailės, muzikos, gamtos bei teatro. Vaikai dalyvauja įvairiuose projektuose Lietuvoje ir Islandijoje. Mokyklos iniciatyvos ir projektai viešinami mokyklos feisbuko puslapyje. Mokyklos praktika Islandijos lituanistinėje mokykloje bei lietuvių bendruomenėje yra labai plati ir visapusiška. Šeštadienis yra pagrindinė diena savaitėje, kai vyksta pamokos mokykloje. Visa likusi savaitė - darbas iš namų, todėl tai labai patogu, nes galima susidėlioti darbus taip, kad liktų laiko ir kitoms veikloms, pavyzdžiui, pakeliauti po Islandiją.
Įtraukusis ugdymas Islandijos mokyklose
Islandijoje įstatymiškai įtvirtinta, kad vaikai turi mokytis įtraukiosiose mokyklose. Tai reiškia, kad visos mokyklos siekia ugdyti individualias vaikų stiprybes, nepriklausomai nuo jų kilmės, kalbos, medicininių, psichinių ar fizinių ypatybių ar negalios. Mokyklos aplinka turi būti vienodai laukianti visų vaikų.
Mokyklose, kurios turi specialias klases, elgesio ar emocinių sunkumų turintys moksleiviai gali ateiti nusiraminti ir atsipalaiduoti. Čia skamba rami foninė muzika, gali būti bokso kriaušė. Kita klasė labiau skirta specialiajam ugdymui: joje - jauki, pagalvėmis apkrauta skaitymo erdvė, bendros ir individualios mokymosi vietos. Dažnai vaikai šiose erdvėse neužsibūna, gana greitai sugrįžta į įprastą savo klasę.
Islandijos mokyklose į vaikus su specialiaisiais poreikiais žiūrima kaip į turinčius supergalią. Pavyzdžiui, autistiški vaikai gali ypač gerai susikoncentruoti į tai, kas jiems įdomu, o aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintys vaikai dažnai yra labai kūrybingi arba jiems puikiai sekasi sportas. Mokytojai, dirbantys su tokiais vaikais, skiria dėmesį jų individualiems poreikiams, pavyzdžiui, tinkamam apšvietimui klasėje, bendravimo būdams.
Islandijoje taikomas komandinis mokymas. Mokyklos turi įvairių specialistų: kalbos specialistų, psichologų, slaugytojų bei motorinių įgūdžių specialistų. Mokytojai nuolat bendrauja su tėvais, aptaria vaikų pažangą ir poreikius. Įtraukusis ugdymas Islandijoje yra nuolatinis procesas, kurio metu siekiama užtikrinti, kad visi vaikai jaustųsi saugiai, palaikomi ir galėtų visapusiškai atsiskleisti.
Anot Islandijos universiteto Švietimo mokyklos docentės, dauguma vaikų šalyje lanko kaimynystėje esančias mokyklas, o specialiųjų mokyklų liko labai nedaug. Reikjavike, pavyzdžiui, veikia viena tokia mokykla, skirta tik labai sunkią ir kompleksinę negalią turintiems vaikams. Tačiau mokytojai neturi visų sprendimų, todėl jiems turi būti suteikta parama iš skirtingų sričių.
Islandijos švietimo ir vaikų ministras Ásmunduras Einaras Daðasonas pabrėžia, kad svarbu nepalikti mokytojų vienų. Naujas įstatymas, kurį šiuo metu įgyvendina Islandija, orientuotas į tai, kad vaikui, atsidūrusiam centre, būtų užtikrinta parama iš skirtingų sričių. Jis vertina Lietuvos veiksmus įtraukiojo ugdymo srityje kaip pozityvų progresą.
Kasdieniame gyvenime
Daugumos prekių - maisto produktų, drabužių ir t. t. kainos Islandijoje didesnės nei Lietuvoje. Islandai elektros ir vandens per daug netaupo, nes didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Vanduo iš čiaupo pasižymi savotišku kvapu, kuris primena sierą ar supuvusius kiaušinius.
Islandijoje labai populiaru lankytis baseinuose, daugelis jų yra po atviru dangumi. Parduotuvės dirba trumpiau nei Lietuvoje, o didžiuosiuose prekybos centruose dažnai būna įrengtos vietos, kur galima nemokamai susipakuoti dovanas - padėta dovanų popieriaus, lipnios juostos ir žirklių.
Islandijoje priešinga nei mūsų šalyje. Keliai ir šaligatviai dažnai nėra vienodos kokybės. Į parduotuves ir kavines įleidžiami visi, o jei renginyje privaloma testuotis, tai privaloma visiems. Tokiu atveju galima pasidaryti greitąjį antigeno testą ir gauti oficialų neigiamą atsakymą.
tags: #lietuviu #darzelis #islandijoje