Biržų lopšelis-darželis „Genys“: Istorija, Ugdymo Metodai ir Bendruomenė
Biržų lopšelis-darželis „Genys“: Istorija, Ugdymo Metodai ir Bendruomenė
Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti Biržų lopšelį-darželį „Genys“, remiantis prieinama informacija apie įstaigos istoriją, veiklą, ugdymo metodus ir bendruomenės atsiliepimus. Taip pat aptarsime pokyčius, įvykusius per ilgą įstaigos gyvavimo laikotarpį, ir palyginsime „Genio“ veiklą su kitomis ugdymo įstaigomis Biržuose.
Įstaigos Įkūrimas ir Pagrindinė Veikla
Biržų lopšelis-darželis "Genys", turintis įmonės kodą 190534670, buvo įkurtas 1995 m. birželio 2 dieną. Pagrindinė įmonės veikla yra vaikų darželiai. Tai yra ikimokyklinio ugdymo įstaiga, skirta vaikų priežiūrai, ugdymui ir socializacijai. Šiuo metu darželis įsikūręs adresu Gimnazijos gatvėje, Biržuose.
Darbuotojų Skaičius ir Kredito Rizika
Remiantis naujausiais Sodros duomenimis, įmonėje dirba 70 darbuotojų. Tai rodo, kad įstaiga yra gana didelė ir gali užtikrinti pakankamą priežiūrą bei ugdymą dideliam vaikų skaičiui. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Auklėtojos Darbo Patirtis: Pokyčiai Laikui Bėgant
Viena iš darželio auklėtojų, pradėjusi dirbti 1977 metais, pasidalijo savo įžvalgomis apie pokyčius darželyje ir vaikų ugdyme. Jos teigimu, skirtumai tarp vaikų, ateinančių į darželį dabar ir prieš kelis dešimtmečius, yra akivaizdūs. Šiuolaikiniai vaikai yra labiau išprusę, drąsesni, komunikabilesni ir nebijantys svetimų žmonių. Tai lemia tėvų didesnis dėmesys vaikų lavinimui ir ugdymui.
Auklėtoja pastebi, kad anksčiau vaikai buvo baugštesni ir mažiau lavinti namuose. Šiuolaikiniai tėvai skiria daugiau dėmesio vaikų lavinimui ir ugdymui. „Jauni žmonės daugiau dėmesio skiria vaikams, jų lavinimui. Jiems rūpi, kad vaikas išmoktų. Tarkime, mama namuose jau nebeduoda vaikučiui čiulptuko, tai ir darželyje mes taip pat darome, kad nebūtų skirtumo. Nors dabar mažiau vaikų prie čiulptukų pripratę, mamytės juos ilgiau savo pienu maitina, stengiasi. Apskritai mamos dabar rūpestingesnės, vaikučius prie darželio ilgiau pratina, pradžiai palieka valandai, dviem, toliau - ilgiau. Nebėra taip, kad atvedė vaiką ir iškart visai dienai paliko. Tėvai prašo, kad, jei vaikas ilgiau verkia, jiems skambintų, kviestų. Kartais taip ir atsitinka.
Auklėtoja prisimena, kad sovietmečiu vaikams buvo taikoma griežtesnė tvarka ir vienodos ugdymo programos. Dabar vaikai turi daugiau laisvės, o ugdymo programas kuria pačios auklėtojos. „Sovietmečiu vaikams buvo griežtesnė tvarka taikoma, savotiškas muštras. Susodindavome juos ant kėdučių grupėje puslankiu, rankutes jiems reikėdavo kelti, kai norėdavo kalbėti. Buvo nustatytos ugdymo programos, jos turbūt buvo vienodos visuose darželiuose. Gal labai prastos jos ir nebuvo, tačiau kūrybiškumo, iniciatyvos ir asmenybės lavinimas tikrai nebuvo pabrėžiamas. Dabar to nėra, vaikai turi daugiau laisvės, jie gali siūlyti, apie ką kalbėtis, klausinėti. Ugdymo programas dabar kuria pačios auklėtojos, o vaikai yra smalsesni ir kūrybiškesni.“
Šiuolaikinės technologijos taip pat atėjo į pagalbą ugdymo procese. Didelis dėmesys skiriamas vaikų pasiekimams, auklėtojos juos fiksuoja, apie tai rašo ir kelia informaciją į kompiuterį. Tėveliai gali prisijungti prie sistemos ir pasiskaityti, ką išmoko ar sužinojo jų atžalos.
Mitybos Pokyčiai
Vaikų maitinimas taip pat labai pasikeitęs į gerąją pusę. Maistas dabar sveikesnis ir įvairesnis. Daug daržovių, vaisių, liesa mėsa - paukštiena, triušiena. Kiek ir kokių produktų reikia, tiek nuperka ir atveža. Seniau atveždavo į darželio virtuvę pusę kiaulės, lašiniai storiausi. Kaip sovietmečiu buvo priimta, dalis mėsos tyliai iškeliaudavo į virtuvėje dirbančių moterų namus. Vaikų maiste būdavo daug riebalų, riebių padažų. Daržovių pasirinkimas buvo menkas - kopūstai ir burokėliai, daugiau nieko iš žalumynų nebuvo. Bet vaikai visais laikais gerai valgė, jiems skanu buvo.
Infrastruktūros ir Grupės Pokyčiai
Auklėtoja prisimena, kad anksčiau darželis atrodė prasčiau, o grupėse būdavo daugiau vaikų. Aišku, tada darželis prastokai atrodė, nepalyginsi su dabartine būkle. Pačios grupių patalpas remontuodavome, kiekvienais metais vasarą grindis, palanges dažydavome. Darželio grupėse būdavo apie 20 vaikų, lopšelio - 15. Grupėje dirbdavome dviese - auklėtoja ir padėjėja, tada „šeimininkute“ ji būdavo šaukiama. Žaisliukai daugiausiai buvo guminiai arba mediniai, lauko žaidimų aikštelės irgi gerokai skurdesnės ir primityvesnės buvo nei dabar. Vaikučių buvo daug, darželiuose vietų trūkdavo. Ne paslaptis, kad žmonės ieškodavo visokių teisėtų ir neteisėtų būdų, „blatų“, kaip savo mažylį „įtaisyti“ į darželį. Dabar vasarą, jei mažai lieka vaikų, dvi grupes sujungia į vieną. Taip gali viena auklėtoja išeiti atostogų. Auklėtojoms, kaip ir mokytojams, atostogos trunka du mėnesius.
Sauskelnių Nebuvo
Jauni tėvai dabar turbūt ir nesusimąsto, kad kitados nebuvo sauskelnių. Tėvai, atvesdami vaikus į darželį, atnešdavo ir maišelį kelnių. Vaikams į kelnes dėdavo marlinius ar flanelinius įklotus, kad drėgmę sugertų. Vakare maišelį su šlapiomis kelnaitėmis ir įklotais mamos nešdavosi į namus, ten plaudavo ir džiovindavo. Visokių šeimų pasitaikydavo, buvo ir tokių, kurios nelabai rūpestingai žiūrėjo į tuos dalykus, į vaikų priežiūrą. Pritrūkdavome sausų kelnių, kartais pačios jas plaudavome. Visko buvo. Ir vaikus pasiimti pamiršdavo, vesdavome juos su padėjėja į namus vakare.
Tradicijos Per Kartas
Tiek vaikų per darželį praėjo, kad jau ne tik „Genį“ lankę tėvai savo vaikus atveda, bet ir seneliai, buvę auklėtiniai, su anūkais ateina. Pirmiesiems mano prižiūrėtiems vaikučiams dabar jau apie penkiasdešimt metų.
Didžiausias Stresas
Turbūt didžiausią stresą patyriau, kai viena mano grupės mergaitė buvo pabėgusi. Seniai tai buvo, gal prieš trisdešimtį metų. Visa grupė buvome kieme, ravėjome daržą. Tada darželio tvora buvo žemutė, gal ir prairusi, vartai visai kitokie, lengvai atidaromi. Apsižvalgiau, o mergaitės nebėra. Puolėm ieškoti, susiradom ir pasikvietėm iš darbo mergaitės mamą. Didžiulis sukrėtimas, gerai, kad laimingai baigėsi ir nieko neatsitiko. Bėglė, pasirodo, savarankiškai parėjo į namus, jai jau penkeri metukai buvo. Su mažaisiais tokių dalykų nebūna.
Šventės
Seniau labai buvo akcentuojamos šventės, ypač išleistuvės į mokyklą. Dar kovo 8 dieną labai minėdavome, darydavome su vaikais dovanėles mamoms, meninę programą, daug eilėraštukų vaikams tekdavo išmokti. Dabar tai nėra taip sureikšminama, šventės ruošiamos, bet kukliau ir paprasčiau, neperspaudžiant.
Skaniausi - Darželio Kotletai
Nijolė Pranckevičienė, be gausybės darželio auklėtinių, užaugino dvi savas dukras - Jurgitą ir Živilę. Abi lankė mamos darželį, bet ėjo į kitas, ne Nijolės prižiūrimas grupes. Anot N. Pranckevičienės, taip ir vaikams, ir mamai buvo lengviau. Pasak moters, dukroms darželyje patiko, čia jos neverkdavo ir mielai valgė darželio maistą. Živilė ir šiandien dar prisimena, kokie skanūs buvo darželio kotletai, nors praėjo jau trisdešimt metų, - juokiasi ponia Nijolė. Abi dukros pačios seniai jau mamos, padovanojusios močiutei tris anūkes ir anūką. Jau daug metų dukrų šeimos gyvena užsienyje, vaikai ten lanko mokyklas, močiutę anūkai džiugina aplankydami vasarą ar pokalbiais internetu.
„Niekada nesigailėjau pasirinkusi šią profesiją. Ėjau į darbą kaip į šventę, todėl ir nedidelis atlyginimas nuo šio darbo neatbaidė.
Respublikinis Lietuvių Liaudies Dainų, Žaidimų ir Šokių Festivalis „Sėjau Rūtą"
Gegužės 7 d. Biržų pilies arsenalo salėje nuskambėjo jau tradicija tapęs, septintą kartą lopšelio-darželio „Genys“ organizuotas respublikinis lietuvių liaudies dainų, žaidimų ir šokių festivalis „Sėjau rūtą". Renginį vedė mokytojos Aušra ir Alina. Festivalyje dalyvavo 120 ikimokyklinio amžiaus vaikų su mokytojais iš Biržų ir Rokiškio ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Festivalio metu vaikai šoko lietuvių liaudies šokius, džiaugėsi šventėje skambančia muzika ir galimybe susitikti su bendraamžiais. Kiekvienas šokis, kiekvienas plojimas atspindėjo jų pastangas ir nuoširdų džiaugsmą dalyvauti. Po renginio dalyvių laukė gardi košė, rėmėjų dovanos. Kupinas puikių emocijų, vaikų šypsenų ir noro šokti - toks buvo šis festivalis. Taip mes ugdome ir puoselėjame liaudies meno tradicijas, tautinį identitetą ir meilę gimtajam kraštui, pasididžiavimą lietuvišku paveldu nuo mažens.
Lietuvos moksleivių liaudiškų šokių kolektyvų festivalis „Vaikystės glėby“ (2025)
Atvelykio Šventė
Kas gražiau, nei per Atvelykio šventę susitikusi didelė Biržų lopšelio-darželio „Genys“ bendruomenė. Prisimintos Atvelykio tradicijos ir papročiai, kiaušinių dažymo spalvų reikšmės. Mintos mįslės, žaisti lietuvių liaudies žaidimai - rateliai. Grupių lauko edukacinėse erdvėse organizuotos kūrybinės dirbtuvės, ridenti margučiai.
Orientavimosi Sporto Žygis „Ateik ir Įveik - 2025“
Gegužės 16 Biržų lopšelio-darželio „Genys“ ,,Smalsučių" grupės vaikų komanda su mokytoja Renata dalyvavo Biržų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ organizuotame tradiciniame priešmokyklinio amžiaus mokinių orientavimosi sporto žygyje ,,Ateik ir įveik - 2025 “. Išklausę policininkės ir jos pagalbininko šuniuko Amsio saugaus elgesio kelyje taisykles ir gavę žemėlapį, pagal nurodytą planą visi leidosi į žygį. Trasoje vaikai ne tik išbandė savo jėgas, bet ir surado daug įdomių dalykų, bei sutiko nuotaikingų personažų. Dalyvaudami žygyje, vaikai susipažino su orientavimosi sportu ir išbandė savo jėgas įveikdami trasą. Naudodamiesi žemėlapiu, gebėjo orientuotis aplinkoje.
Kitos Ugdymo Įstaigos Biržuose
Be lopšelio-darželio "Genys", Biržuose veikia ir kitos ugdymo įstaigos, tokios kaip "Pažinimo medis" (K. Kalinausko g.) - tęstinio ugdymo bendruomenė, kurioje vaikai mokosi rasti savo vietą pasaulyje ir prisiimti atsakomybę už savo laimę. Vaikas tarsi medis sluoksnis po sluoksnio augina kompetencijas ir stiprina savo „kamieną“. Taip pat "Mažieji šnekučiai" (V. Grybo g., Stirnų g.) yra anglų kalbos būrelis darželyje bei mokykloje, skirtas 3-7 metų vaikučiams. Ši mokyklėlė sėkmingai veikia Vilniuje nuo 2012 metų, siūlydama smagias anglų kalbos pamokas, integruojant anglų ir lietuvių kalbų žinias.