Vaikų globos namai Lietuvoje: istorija, pokyčiai ir dabartis
Vaikų globos namai Lietuvoje: istorija, pokyčiai ir dabartis
Vaikų globos institucija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.
Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Istorinis kontekstas: vaikų globos ištakos Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.
Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv.). 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).
Profesorius emeritas habil. dr. Vytautas Karvelis (1933-2011) rašė: "Lietuvoje jau nuo seno buvo kuriamos įvairios religinės labdaros ir pasaulietinės organizacijos, kurios steigė kūdikių (pamestinukų) namus, vaikų globos prieglaudas, įvairaus tipo vaikų namus, bendrojo tipo ir specialiąsias mokyklas, vaikų sanatorijas bei kitas vaikų ir suaugusių asmenų ugdymo ir globos institucijas".
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų.
V. Karvelis rašo: "1944 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje jau veikė 23 vaikų namai, kuriuose gyveno 1681 auklėtinis. Didelė dalis vaikų buvo našlaičiai. Kitą dalį sudarė vaikai, netekę per karą tėvų, ir vaikai, kurių tėvai negalėjo suteikti jiems reikiamos pagalbos. Vaikų namuose buvo apgyvendinami ir globojami ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikai, paaugliai ir išimties tvarka vaikai, kurie dėl susidariusių nepalankių aplinkybių negalėjo mokytis, gyvendami savo tėvų namuose, ar negalėjo gauti paramos iš savo tėvų. Vaikų namuose auklėtiniai buvo suskirstomi į auklėjamąsias grupes. Kiekvienai grupei buvo priskiriamas auklėtojas."
1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose.
20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.
Pokyčiai atkūrus nepriklausomybę ir šiuolaikinė vaikų globa
Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Nuo 2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000 m., įsigaliojo 2001 m.) pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.
2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %).
2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 m. - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 m. - 34 %).
Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.
Bendruomeniniai vaikų globos namai - naujas modelis
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių.
Šiuo metu šalyje yra vykdoma institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. „Mano namai - mano tvirtovė“ - taip byloja lietuvių liaudies posakis. Šį pasakymą atspindi ir Elektrėnų šeimos namai, kuriuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jais visą parą rūpinasi darbuotojai.
Pasiteiravus Elektrėnų šeimos namų direktorės Vidos Rakauskienės apie įgyvendinamą pertvarką, ji tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius. „Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kartu su darbuotojais jie gamina maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms“, - pasakoja V. Rakauskienė.
Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti. Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę. „Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.
Apie vykdomą pertvarką teigiamai atsiliepia ir Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis.“
Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui.
Nevalstybiniai vaikų globos namai ir jų svarba
Vaikų globos namai - tai institucijos, kuriose apgyvendinami vaikai, likę be tėvų globos. Nevalstybiniai vaikų globos namai atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų gerovę ir suteikiant jiems saugią bei rūpestingą aplinką.
Nevalstybinių vaikų globos namų svarba
- Alternatyva valstybinei globai: Nevalstybiniai vaikų globos namai suteikia alternatyvą valstybinei globai, kuri ne visada gali užtikrinti individualų dėmesį kiekvienam vaikui.
- Individualizuota priežiūra: Nevalstybiniai globos namai dažnai gali pasiūlyti individualizuotą priežiūrą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko poreikius ir norus.
- Bendruomenės įtraukimas: Nevalstybiniai globos namai dažnai glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomene, įtraukdami savanorius ir rėmėjus.
- Inovacijos ir lankstumas: Nevalstybiniai globos namai gali greičiau diegti inovatyvius metodus ir lanksčiau reaguoti į vaikų poreikius.
Nevalstybinių vaikų globos namų veiklos principai
Nevalstybiniai vaikų globos namai savo veikloje vadovaujasi tam tikrais principais, kurie užtikrina kokybišką vaikų priežiūrą:
- Vaiko interesų prioritetas: Visada svarbiausia yra vaiko interesai ir gerovė.
- Individualus požiūris: Kiekvienam vaikui skiriamas individualus dėmesys, atsižvelgiant į jo poreikius ir talentus.
- Saugumas ir stabilumas: Vaikams užtikrinama saugi ir stabili aplinka, kurioje jie gali jaustis ramūs ir užtikrinti.
- Bendradarbiavimas su šeima: Jei įmanoma, nevalstybiniai globos namai bendradarbiauja su vaiko biologine šeima, siekiant išsaugoti ryšius ir galbūt sugrąžinti vaiką į šeimą.
- Socialinė integracija: Vaikai skatinami dalyvauti visuomeniniame gyvenime, lankyti būrelius, sporto užsiėmimus ir kitas veiklas.
Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti.
Trakų rajone, kaip ir Elektrėnuose, yra įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamas iš ES fondų. Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomenius vaikų globos namus. Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus.
„Mes bendradarbiaujame su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Tai - bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose. Šiuose namuose gyvena vienas vaikas iš mūsų savivaldybės. Šiuo metu, vykdant pertvarkos planą, Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centre gyvena 19 vaikų, iš kurių trys turėtų būti grąžinti į šeimą, nes tėvai įvykdė visus savo įsipareigojimus, pakeitė elgesį.“
„Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m. rajone įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, kuris vykdo nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis. Tai lemia, kad mažiau vaikų patenka į institucinę globą“, - reziumuoja.
Parama nevalstybiniams vaikų globos namams
Nevalstybiniai vaikų globos namai dažnai priklauso nuo paramos, todėl kiekvienas gali prisidėti prie vaikų gerovės:
- Finansinė parama: Galima skirti finansinę paramą, kuri padės užtikrinti vaikams reikalingas prekes ir paslaugas.
- Savanorystė: Galima tapti savanoriu ir padėti vaikams ruošti pamokas, organizuoti laisvalaikį ar tiesiog pabūti su jais.
- Daiktinė parama: Galima paaukoti drabužių, žaislų, knygų ar kitų reikalingų daiktų.
Fotografo Artūro Morozovo paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“ simbolizuoja menininko įsitikinimą, kad kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą.
Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose buvo uždaryti paskutinieji vaikų globos namai. Apie 6 tūkstančiai tėvų globos netekusių vaikų gyvena pas laikinus ir nuolatinius globėjus, šeimynose, tačiau dar daugiau nei 1000 vaikų, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei 10 metų, gyvena šeiminiuose namuose. Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. „Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.