Nėštumas - ypatingas laikotarpis kiekvienai moteriai, kurio metu reikia itin rūpintis savo sveikata. Šiuo laikotarpiu būtina galvoti ne tik apie tai, kad kūdikis sklandžiai vystytųsi, tačiau ir apie savo savijautą. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių - mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį.

Pasakymas, kad nėščioji turėtų valgyti už du, yra absoliučiai klaidingas. Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl valgyti už du tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo mėnesio papildomai tereikia 200-300 kcal per dieną. Palyginimui, po gimdymo, jeigu moteris žindo, reikia papildomų 500 kcal - gerokai daugiau, nei nėštumo metu. Be to, tikrai ne visais atvejais papildomos kalorijos yra reikalingos. Energijos poreikis nėštumo metu išauga apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10-15 proc. Suaugusiajam reikia apie 2000 kcal per parą. Kiek reikia suvartoti kilokalorijų per dieną, yra individualus rodiklis, priklausantis ir nuo amžiaus, judrumo, gyvenimo būdo, tačiau apibendrintai.

Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama vaikelį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai būnant nėščiai turėtų prisidėti maždaug 11-15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus. Bet priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis. Gydytojai įprastai rekomenduoja priaugti iki 15 kilogramų viso nėštumo metu. Daugiausiai priaugama antro trimestro metu, tačiau reikėtų atminti, kad svorio priaugimas yra nereguliarus. Stengtis kontroliuoti apetitą verta - didelio svorio prieaugis gali pakenkti kūdikio sveikatai.

Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų. Geriau neeksperimentuokite su egzotiškais ar bet kokiais kitais neįprastais maisto produktais. Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Renkantis maistą nėščiajai moteriai, kaip ir visiems kitiems, reikėtų vadovautis sveikos mitybos piramide. Ji subalansuota taip, kad žmogų aprūpintų visomis reikiamomis medžiagomis.

Pagrindiniai mitybos principai nėštumo metu

Pirmoji taisyklė - visavertis maistas

Jei iki šiol nesekėte, kiek ir kokių maisto medžiagų suvartojate per dieną, dabar pats metas pradėti tai daryti. Nėščiajai kasdien būtina gauti apie 1200 mg kalcio (100 g varškės arba 200 g jogurto jūsų organizmą juo aprūpins). Jos dietoje svarbų vaidmenį atlieka baltymai, tai pagrindinė statybinė medžiaga augančiam ir besivystančiam vaisiui. Ypač reikalingi ir lengvai pasisavinami gyvulinės kilmės bei žuvies baltymai. Beje, nepamirškite vaisių ir daržovių - jų valgykite kuo daugiau. Stenkitės, kad maistas, kurį valgote, būtų kuo įvairesnis. Rinkitės tiek baltos, tiek raudonos mėsos ar žuvies patiekalus. Tegul jūsų organizmas, o kartu ir įsčiose augantis vaikelis, gauna kuo įvairesnio maisto.

Nėštumo metu išauga ne tik kalorijų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų poreikis. Grūdinės kultūros (įvairios kruopos, visagrūdžių miltų gaminiai) - raciono pagrindas.Daržovės ir vaisiai (pageidaujama kuo daugiau šviežių) kartu su grūdais sudaro raciono pagrindą. Išaugę nėščiosios poreikiai patenkinami laikantis sveiko maitinimosi rekomendacijų, todėl produktai ir patiekalai turėtų būti kiek įmanoma maistingesni, šviežesni ir įvairesni.

Baltymai

Kad vaikas augtų ir vystytųsi sveikas, būsima mama turi gauti užtektinai baltymų, kurie yra labai svarbūs audinių ir organų formavimuisi. Todėl nėštumo metu reikia valgyti mėsą, ypač svarbi jautiena. Žinoma, kokybiška paukštiena: vištiena, kalakutiena; taip pat triušiena, turėtų būti nėščiosios racione. Kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat galima valgyti, tačiau negaminkite iš jos šašlyko.

Riebalai

Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių. Riebalai, taip pat ir cholesterolis, nėštumo metu reikalingi daugeliui medžiagų apykaitos procesų, turi įtakos vaisiaus gimimo svoriui, nervų sistemos vystymuisi. Besilaukianti ar žindanti moteris neturėtų mažinti suvartojamų riebalų kiekio, t. y. riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau labai svarbu, kokie riebalai vartojami. Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos vaisiaus, ypač smegenų ir regos, vystymuisi.

Angliavandeniai

Angliavandeniai - tai energijos šaltinis tiek motinai, tiek vaisiui. Nėščiajai ar žindančiajai reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos. Suvartojamas reikiamas lėtai įsisavinamų angliavandenių kiekis padeda išlaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Suvartojamas cukrų (greitai įsisavinamų angliavandenių) kiekis turi būti apribotas ir neviršyti 10 proc. suvartojamos paros energijos.

Vitaminai ir mineralai

Geležis (Fe): (iki 25mg/parą) - ji svarbi tiek nėščiajai, tiek besivystančiam mažyliui, nes dalyvauja deguonies (O2) pernešime. Geležis nėščiosios ir žindančiosios organizme reikalinga raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai bei deguoniui pernešti iš plaučių į audinius. Per mažas geležies kiekis moters organizme sukelia dar didesnės anemijos riziką nėštumo metu, o tai gali nulemti deguonies trūkumą normaliam vaisiaus organizmo augimui ir vystymuisi. Geriausiai geležis pasisavinama iš gyvūninės kilmės maisto produktų (heminė geležis) ‒ liesos raudonos mėsos (jautienos, kiaulienos), paukštienos bei žuvies. Geležies (neheminės) yra ir augalinės kilmės maisto produktuose ‒ viso grūdo maisto produktuose, daržovėse, ankštinėse daržovėse, tačiau jos pasisavinimas kur kas mažesnis.

Kalcis (Ca): (1-1,2g/p) - su maistu nėščioji vidutiniškai suvartoja apie 600-700mg kalcio/ parą. Kalcis yra svarbus tiek moters, tiek jos kūdikio organizmui, kaulinio audinio, dantų, formavimui ir palaikymui. Nėštumo ir žindymo metu kalcio poreikis labai padidėja ‒ iki 1000‒1100 mg (paauglėms iki 1300 mg) per parą. Pieno produktai turi daug kalcio, o dėl jo trūkumo ima gesti dantys. Be to, šis mineralas reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė.

Folatai (400µg/parą): stokojant folio r. nervinio vamzdelio formavimosi defektų (t.y. Tai tai pat labai svarbus faktorius,turintis didžiulę įtaką nėštumui, nėščiajai ir besivystančiam mažyliui, nes: saikingas fizinis darbas ir protinis darbas stimuliuoja nėščiosios nervų, kvėpavimo, širdies - kraujagyslių sistemas, gerina medžiagų apykaitą. Visą tai gerina pačios nėščiosios savijautą. Folio rūgštis reikalinga eritrocitų gamybai motinos kraujyje, DNR sintezei, placentos augimui ir vaisiaus nugaros smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trečdalį. Lietuvoje gydytojai rekomenduoja folio rūgšties preparatą moterims pradėti vartoti dar tik planuojant nėštumą (tai sumažina vaisiaus apsigimimų, persileidimų ir priešlaikinio gimdymo rizikas).

Vitaminas D: Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, svarbus kalcio apykaitai organizme, skeleto ir dantų vystymui. Šis vitaminas taip pat didina insulino išsiskyrimą, T ir B limfocitų (ląstelių, atsakingų už imunitetą) aktyvumą bei kūdikių rachito profilaktikai. Daugiausiai vitamino D susidaro odoje, kai ši veikiama saulės spindulių. Lietuvos klimato juostoje saulėtų dienų nepakanka, todėl vitamino D atsargos organizme turėtų būti kaupiamos pasitelkiant sveiką ir subalansuotą mitybą bei maisto papildus. Daugiausia vitamino D riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune). Nevartojant pakankamai žuvies ir mažai būna saulėje (ypač šaltuoju metų laiku) rekomenduotina vartoti žuvų taukus, vitaminą D.

Vitaminas A: Vitaminas A reikalingas odos, gleivinės (įskaitant virškinimo ir kvėpavimo takų sistemas), skeleto sistemos ir dantų vystymui bei regėjimo ir imuninei funkcijai palaikyti. Vitaminas A nėštumo metu teigiamai koreliuoja su gimimo svoriu bei nėštumo trukme. Per mažas vitamino A kiekis organizme susijęs su mažesniu naujagimio gimimo svoriu bei gali lemti motinos anemiją. Nėštumo metu labai svarbu valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui. Tik prisiminkite, kad per didelis šio vitamino kiekis pavojingas nėštumui ir gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Saugiausia vitaminą A gauti jo augalinių pirmtakų - karotenoidų - pavidalu. Jų yra morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose, abrikosuose. Dėl didelės vitamino A koncentracijos nėščiosioms nerekomenduojama dažnai vartoti paštetų ir kiti mėsos subproduktų gaminių.

Jodas: Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas. Nėščiosioms patartina naudoti tik joduotą druską, o ne kitokios rūšies (pvz., Himalajų). Lietuvos gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl esame priskiriami deficitiniam regionui. Reikėtų žinoti, kad jodas yra lakus, todėl ilgiau nesandariame inde pastovėjusioje druskoje jo koncentracija gali būti gerokai sumažėjusi. Taigi, druską reiktų pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir laikyti sandariai.

Magnis: Magnis reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandiams ir padeda greitai numalšinti alkį. Magnis reikalingas normaliam nervų sistemos, raumenų ir kaulų funkcionavimui, turi antistresinį poveikį, pagerina kalcio apykaitą ir įsisavinimą.

Vitaminas E: Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą. Vitamino E gauname ir vartodamos augalinį aliejų, jis turi ir riebalų, kurie yra puikus nėščiosios energijos šaltinis.

B grupės vitaminai: Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų.

Antroji taisyklė - šių produktų privalu atsisakyti

Nors nėščios moters organizmui palanku gauti kuo įvairesnio maisto, tačiau galioja ir dar viena taisyklė - tam tikrų produktų tiesiog būtina atsisakyti. Kokių?

• Geriau nenaudokite jau paruoštų pirktinių padažų, ypač majonezinių.
• Rūkyta mėsa (dešros, kumpiai, vyniotiniai, paštetas) taip pat netinka, nes juose visuomet yra per daug riebalų ir druskos, taip pat įvairių nepageidautinų priedų bei mažaverčių sudedamųjų dalių.
• Venkite žalios žuvies ir vėžiagyvių, austrių, jūros moliuskų. Jei esate didelė sušių gerbėja, nuo jų taip pat geriau susilaikykite, nes jų gamyboje naudojama žalia žuvis, kurioje gali būti ligų sukėlėjų (toksoplazmų ir listerijų bakterijų).
• Dėl su maistu plintančių infekcijų rizikos nėščiosioms nerekomenduojama vartoti žalios mėsos, žuvies ar su ja pagamintų patiekalų (pvz., sušių), nepasterizuoto pieno ir jo produktų, žalių kiaušinių.
• Virkite kiaušinius, kol jų trynys ir baltymas taps kieti. Ne iki galo išvirtuose kiaušiniuose gali likti salmoneliozės bakterijų. Venkite patiekalų, kuriuose naudojamas žalias kiaušinis.
• Nerekomenduojama ir žalia, pusžalė mėsa bei paukštiena. Jose gali būti bakterijų, kurios pavojingos negimusiam vaikui, pavyzdžiui, toksoplazmozės. ;Įrodyta, kad šia liga užsikrečiama, kai valgome termiškai neapdorotą mėsą, pavyzdžiui: pusiau keptą didkepsnį, totorišką bifšteksą, žalios mėsos karpačio.
• Produktai, kuriuose yra nepasterizuoto pieno, nėščiai moteriai taip pat nerekomenduojami. Atsisakykite brandintų, žalio pieno sūrių, pavyzdžiui: brie ir camambert tipo, rikotos, pelėsinių, minkštų ožkos sūrių. Jie taip pat gali būti listeriozės šaltinis.
• Piktnaudžiauti kava. Gerti kavą nėštumo metu galima, tačiau tai daryti reikia saikingai, nepadauginti. Per dieną turėtų pakakti kelių puodelių stiprios kavos, kartu išgeriant atitinkamą kiekį vandens, nes kava veikia diuretiškai, skatina gausiau išsiskirti šlapimą.
• Vartoti gaminius su transriebalais (etiketėse jie žymimi kaip „iš dalies hidrinti riebalai“). Šie sintetiniai junginiai pereina per placentą ir patenka į vaisiaus organizmą.
• Didelėse vandenyno žuvyse, tokiuose kaip rykliai, tunas, kardžuvės ar skumbrės, kaupiasi sunkusis metalas gyvsidabris. Taip pat gyvsidabris kaupiasi ir kitose didelėse plėšriose gėlavandenėse žuvyse, tokiose kaip ešeriai, lydekos ar menkės. Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų valgyti įvairius maistingus maisto produktus.
• Naujausiais tyrimais patvirtinta, kad saugios dozės vartoti alkoholį nėra; bet kokia alkoholio dozė ar forma nėštumo planavimo, nėštumo bei žindymo laikotarpiu yra žalinga. Alkoholio koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti netgi didesnė nei motinos kraujyje, nes vaisiaus kepenys jį skaido daug lėčiau. Taip pat alkoholio randama ir vaisiaus vandenyse, kuriuos vaisius geria, taigi su kiekvienu grukšniu alkoholio jis gauna papildomai. Alkoholio vartojimas nėštumo metu sukelia daugelį vaisiaus ir naujagimio sutrikimų, iš kurių sunkiausio pobūdžio ‒ vaisiaus alkoholinis sindromas. Saugiausia žindant kūdikį alkoholio nevartoti. Tyrimų rezultatai rodo, kad vartojant alkoholį žindymo laikotarpiu laktacijos efektyvumas nuolat mažėja.
• Kofeinas yra centrinės nervų sistemos stimuliatorius, kurio yra tam tikruose gėrimuose, tokiuose kaip kava, arbata, gaivieji, energiniai gėrimai, bei šokolade. Kofeinas sutrikdo miegą, slopina geležies pasisavinimą, skatina šlapinimąsi, skysčių netekimą, su šlapimu pasišalina kalcis. Didelis kofeino kiekis (300 mg per parą ir daugiau) didina savaiminio persileidimo riziką. Kofeinas patenka į motinos pieną, todėl vartojant kofeino turinčius produktus, kofeino gauna ir žindomas kūdikis. Kofeinas kūdikio organizme yra lėtai metabolizuojamas ir išsiskiriamas.

Trečioji taisyklė - planuokite savo valgymus

Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai - ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą. Jei valgysite kas 2-3 valandas, nespėsite išalkti, todėl nepatirsite apsivalgymo priepuolių, kurie dažnai baigiasi labai greitai augančiu svoriu, nedarbingumu ar bloga savijauta. Suvalgiusi sočius pusryčius, vėliau pasimėgaukite sveiku vaisių užkandžiu, pietums nebūtina valgyti tradicinio sriubos ir antrojo patiekalo derinio, užteks ir vieno iš jų. Labai svarbu visą dieną po truputį užkandžiauti, kad, grįžus vakare į namus, neprisikimštumėte. Vakarienę reikia planuoti maždaug 2-3 valandos iki miego, tai padės išvengti pilvo pūtimo, rėmens skausmų ar blogos savijautos miego metu.

Pirmo trimestro metu, gali dirginti kvapai, gali sunkiai dirbti virškinimas ir t. t., todėl labiausiai orientuokitės į tai ką sako Jūsų kūnas. Vienas nėštukes labai pykina, todėl joms reikėtų valgyti po truputėlį, sausesnį maistą kas dvi valandas. Kitoms - užteks trijų kartų per dieną įprasto maisto.

Antro trimestro metu nėštukės dažniausiai jaučiasi žymiai geriau, taigi ir mityba turėtų būti įprasta. Išimtys - žalia žuvis, nepasterizuoti pieno produktai.

Trečio trimestro metu, režimas greičiausiai vėl keisis. Jei valgysime įprastą didelę porciją, galime jaustis nemaloniai, o jei iškart prigulsime - neišvengsime ir rėmens. Todėl pavalgius reikėtų bent ratelį aplink namą apsukti, kad maistas pasislinktų žemyn. Trečio trimestro metu geriau valgyti dažniau ir po mažiau, tačiau tai nereiškia, kad turite valgyti bet ką - visus valgymus reikėtų planuoti, nepamiršti gerai sukramtyti, kad padėtume savo suspaustam žarnynui.

Ketvirtoji taisyklė - vanduo, vanduo ir dar kartelį vanduo

Kasdien išgerti pakankamai vandens rekomenduojama visiems žmonėms, nes tai vienas iš sveikos mitybos prioritetų. Pakankamas vandens kiekis nėščios moters organizme leidžia išlaikyti raumenų tonusą, lygią ir gražią, be raukšlių odą. Todėl nėščioji turi per dieną išgerti ne mažiau nei 1,5 litro vandens. Saldūs skysčiai ir kava apykaitos metu reikalauja vandens, todėl į būtinųjų suvartoti skysčių kiekį tikrai neįeina. Jei daug gersite šių gėrimų, tai turite kompensuoti papildomu vandens kiekiu.

Vandens poreikis nėštumo metu labiausiai išauga dėl to, kad padidėja kraujo tūris, susidaro vaisiaus vandenys. Vandens nereikėtų keisti kitais gėrimais. Rekomenduojamas skysčių kiekis per parą yra 2-2,5 l, iš kurių pagrindas - geriamasis negazuotas vanduo. Rekomenduojamas vandens kiekis (iš maisto ir gėrimų) yra 1 ml/kcal per parą, bet ne mažiau kaip 1,5 l per parą. Fizinio darbo metu, esant šiltesniam orui, prakaituojant, karščiuojant organizme dar padidėja skysčių poreikis. Suvartojamas pakankamas vandens kiekis ne tik užtikrina gyvybines funkcijas, bet ir sumažina šlapimo takų infekcijų ir vidurių užkietėjimo riziką. Norint įsitikinti, ar organizmas gauna pakankamai skysčių, galima vertinti šlapimo spalvą, koncentruotas šlapimas gali rodyti, kad suvartojama nepakankamai skysčių.

Penktoji taisyklė - kai kurie produktai gali pagerinti jūsų hemoglobiną

Tam tikrų medžiagų poreikis nėštumo metu akivaizdžiai išauga. Šiuo laikotarpiu moterims reikia dvigubai daugiau geležies ir folio rūgšties. Jei jūsų kraujo tyrimai rodo, kad hemoglobinas yra žemiau ribos, jį galima padidinti valgant tinkamus maisto produktus. Vienas geriausių geležies šaltinių - raudona mėsa, jos nėščios moters valgiaraštyje turėtų būti bent du kartus per savaitę. Nepamirškite ir augalinių geležies šaltinių: ankštinių augalų (pupelių, avinžirnių, šparaginių pupelių), grikių, špinatų, burokėlių, žemuogių, džiovintų vaisių. Jei jūsų hemoglobinas žemas, tai ženklas, kad, galbūt, vartojate per daug pieno produktų, todėl pabandykite sumažinti jų kiekius.

Maisto produktai, kuriuos verta įtraukti į nėščiosios racioną

Žuvis

Nėštumo metu jos patariama suvalgyti apie 400 g per savaitę. Tik verčiau vengti didelės jūrinės žuvės, nes joje būna gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų sankaupų. Nėščiosioms patariama vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės, galima suvalgyti lašišos, šamo, menkės. Svarbios ne tik žuvų rūšys, bet ir tinkamas paruošimas (žuvį gaminkite garuose, troškinkite). Žuvis vertinga dėl vitamino D, kuris būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui, jo reikia ląstelių dauginimuisi, taip pat mamos kaulams ir imunitetui. Per savaitę nėščiajai rekomenduojama suvalgyti iki 340 g žuvies ir kitų jūrų produktų. Rinkitės vandenyne, o ne Baltijos jūroje sugautą žuvį. Geriausias pasirinkimas: menkės, jūrinės lydekos, atlantinės skumbrės, silkės, lašišos, upėtakiai, ešeriai, sardinės, krevetės, kalmarai. Tuną rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę, geriausia rinktis dryžuotąjį. Dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos patariama vengti stambių plėšrių žuvų: karališkųjų skumbrių, ryklių, buriažuvių, kardžuvių, cigarinių ešerių, didžiaakių tunų.

Grūdinės kultūros

Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų. Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą. Grūdinės kultūros (įvairios kruopos, visagrūdžių miltų gaminiai) - raciono pagrindas.

Daržovės ir vaisiai

Nėštumo laikotarpiu būsimai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui. Vaisiai turi daug fruktozės, būtinos padidėjusiems būsimos mamytės energijos poreikiams, tačiau juos valgykite saikingai. Geriausia valgyti šviežius nesaldžius vaisius: kivius, obuolius, slyvas; vyšnias, šilauoges ir kitus vaisius bei uogas. Derėtų atsižvelgti į sezoniškumą, o alergiškoms moterims vaisius vartoti atsargiai. Jei kietėja viduriai, reikėtų valgyti daugiau daržovių, tačiau jei gerai nesukramtysime, bus atvirkščias efektas - viduriai ne minkštės, o kietės.

Riešutai

Riešutai turi magnio, kuris reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandiams ir padeda greitai numalšinti alkį.

Maisto papildai nėštumo metu

Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikros, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat - kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms. Besilaukiančioms dvynių moterims taip pat prireikia papildomų vitaminų ir mineralų. Jei nėščiosios mityba yra sveika ir subalansuota, ji neturi jokių sveikatos sutrikimų ir jaučiasi gerai, papildomų vitaminų ir mineralų kompleksų, maisto papildų ir pan. Dėl įvairių vitaminų ir mineralų kompleksų, maisto papildų ir pan.

tags: #maistas #nescioms #kalems

• Žaidimai vaikams
• Mokinio perkėlimas į kitą klasę
• Gyvenimo kelias Andriaus Šedžiaus
• Kaip sukurti magišką Kalėdų nuotaiką su vaikais
• Dantų griežimas kūdikiams