Atostogų trukmė: kaip ji skaičiuojama ir kam priklauso papildomos dienos
Atostogų trukmė: kaip ji skaičiuojama ir kam priklauso papildomos dienos
Kasmetinės apmokamos atostogos yra viena iš svarbiausių darbuotojo teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Tačiau daugelis darbuotojų nėra tikri, kiek dienų jie iš tikrųjų turi teisę į atostogas, kaip jos skaičiuojamos ir kokios papildomos garantijos jiems priklauso. Darbo grafikų, asmeninės padėties ar darbo sąlygų skirtumai gali labai paveikti galutinį skaičių.
LR darbo kodeksu įtvirtinta kiekvieno darbuotojo teisė į kasmetines apmokamas atostogas, kurios turi trukti ne trumpiau nei 20 darbo dienų. Tiesa, jei darbo sutartyje numatyta 6 darbo dienų per savaitę trukmė, darbuotojui priklauso ne mažiau nei 24 atostogų dienos. Minimalus laikotarpis yra pagrindas, nuo kurio nustatoma kasmetinių atostogų trukmė kiekvienam darbuotojui pagal jo darbo grafiką. Lietuvių darbo teisėje visiems darbuotojams garantuojamas minimalus metinių atostogų skaičius.
Pasak ekspertų, dažniausias nesusipratimas kyla dėl kalendorinių dienų painiojimo su darbo dienomis. Švenčių dienos į kasmetinių atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Kam priklauso ilgesnės atostogos?
Kai kurioms darbuotojų grupėms įstatymai numato ilgesnę kasmetinių atostogų trukmę, atsižvelgiant į socialines ar sveikatos aplinkybes. Ilgametis darbo stažas tiesiogiai didina bendrą kasmetinių atostogų trukmę, suteikiant papildomas poilsio dienas.
Pailgintos atostogos
Pagal Darbo kodekso 127 str. ir Vyriausybės nutarimą Nr. 496, pailgintos kasmetinės atostogos gali būti skiriamos tam tikrų profesijų darbuotojams, kurių darbas yra susijęs su didesne profesine rizika, protine ar emocine įtampa. Tokios atostogos yra ilgesnės nei įprastos (20 darbo dienų), dažniausiai trunka 30-40 darbo dienų per metus. Pailgintas atostogas gali gauti:
- Pedagogai ir dėstytojai - 40 darbo dienų per metus.
- Mokslo darbuotojai, kūrybinių profesijų atstovai.
- Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai, socialiniai darbuotojai.
- Pilotai, jūrininkai, darbuotojai, dirbantys ekstremaliomis sąlygomis.
- Asmenys, dirbantys su gyvūnų patologine medžiaga ar kenksmingomis sąlygomis.
Tiksli atostogų trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio ir yra nustatoma Vyriausybės ar kitų teisės aktų pagrindu. Pavyzdžiui, farmacininkui, dirbančiam 6 dienas per savaitę, priklauso 30 darbo dienų pailgintos atostogos.

Papildomos atostogos
Nors įprasta kasmetinių atostogų Lietuvoje trukmė yra 20 darbo dienų, tačiau kai kurie darbuotojai turi teisę gauti papildomas atostogas. Papildomos atostogos neturėtų būti maišomos su pailgintomis arba ilgesnės trukmės atostogomis.
Papildomos atostogos už darbo stažą
Už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį arba, paprasčiau tariant, už stažą pagal Lietuvos darbo kodeksą, darbuotojui suteikiamos papildomos atostogos. Papildomos 3 darbo dienos atostogų priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį. O už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį priklauso dar po 1 darbo dieną atostogų. Vadinasi, jei pas tą patį darbdavį nepertraukiamai dirbote 20 metų, jums priklauso papildomos 5 atostogų dienos.
Svarbu žinoti, kad į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo pas tą patį darbdavį stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas pas tą patį darbdavį ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje.

Papildomos atostogos už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų
Papildomos atostogos priklauso ir už darbą nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, jeigu tokių nukrypimų pašalinti negalima. Tokiu atveju suteikiama iki 5 darbo dienų papildomų atostogų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojas dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos: jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 81 iki 100 procentų darbo laiko, suteikiamos 5 darbo dienos, nuo 61 iki 80 procentų - 4 darbo dienos, nuo 41 iki 60 procentų - 3 darbo dienos, nuo 21 iki 40 procentų - 2 darbo dienos, iki 20 procentų - 1 darbo diena.
Kas laikoma nukrypimais nuo normalių darbo sąlygų:
- Dirbant toleruotinos profesinės rizikos sąlygomis (t. y. rizikos, su kuria galima taikstytis, jeigu įdiegiamos rizikos prevencijos priemonės rizikai sumažinti iki praktiškai įmanomo dydžio, t. y. iki tokio dydžio, kai galima įrodyti, kad tolesnio rizikos mažinimo sąnaudos (išreikštos laiko sąnaudomis, pinigais ir (arba) darbo apimtimi) būtų neproporcingos, palyginti su pasiekiama nauda).
- Remiantis profesinės rizikos vertinimo duomenimis, kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius).
- Kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.
Papildomos atostogos už ypatingą darbų pobūdį
Papildomos atostogos taip pat darbuotojams gali priklausyti už ypatingą darbų pobūdį. Darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, priklauso papildomos 2 darbo dienų atostogos. Į šią kategoriją papuola vairuotojai, statybininkai, dirbantys lauke ir pan.
Kitas papildomas poilsio laikas
Darbo kodekse numatyta ir daugiau atvejų, kada darbuotojams priklauso papildomos poilsio dienos. Darbuotojai, auginantys vaikus iki atitinkamo amžiaus turi teisę pasinaudoti vadinamais „mamadieniais / tėvadieniais“:
- 1 vaiką iki 12 m. - 1 papildoma poilsio diena per 3 mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per 3 mėn.).
- 1 neįgalų vaiką iki 18 m. arba 2 vaikus iki 12 m. - 1 papildoma poilsio diena per mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per mėn.).
- 3 ir daugiau vaikų iki 12 m. arba 2 vaikus iki 12 m., kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs - 2 papildomo poilsio dienos per mėn. (arba sutrumpinamas darbo laikas 16 val. per mėn.).
Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu 8 val. pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
Darbuotojams, neturintiems teisės į „mamadienius / tėvadienius“ ir auginantiems vaiką iki 14 m., kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi būti suteikiama ne mažiau kaip pusė laisvos darbo dienos.

Atostogų skaičiavimas
Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė yra tokia pati, nesvarbu, dirbama pilnu ar nepilnu (0,25, 0,5 ar 0,75) etatu. Dirbant penkių dienų darbo savaitę, priklauso ne mažiau nei 20 darbo dienų. Norint apskaičiuoti, kiek, nepriklausomai nuo etato dydžio, prisikaupė atostogų, bene paprasčiausias variantas - pasinaudoti nemokamomis internetinėmis skaičiuoklėmis. Tai galima padaryti ir savarankiškai - per 12 mėnesių (5 darbo dienų savaitė) susikaupia 20 atostogų dienų, vadinasi, per 1 mėnesį „uždirbama“ 1,667 atostogų dienos.
Atostoginiai skaičiuojami, remiantis darbuotojo atlyginimo (3 paskutinių mėnesių iki atostogų) dydžiu.
Darbas su žmonėmis iš arti: kokių įgūdžių reikia socialinių paslaugų srity? | Pameistrystė gyvai #12
Valstybės tarnautojų atostogos
Valstybės tarnautojui pagal naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 42 str., suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, vadovaujantis Darbo kodekso 127 str. 3 d., prasideda nuo valstybės tarnautojo priėmimo į pareigas dienos. Valstybės tarnautojų darbo metai nesutampa su kalendoriniais metais.
Nepanaudotos valstybės tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 36 str., t. y. kalendorinėmis dienomis. Naujos redakcijos VTĮ nenustato galimybės kalendorines atostogų dienas perskaičiuoti į darbo dienas.
Taigi skaičiuojant kasmetines atostogas, pvz., už laikotarpį nuo 2018-09-15 iki 2018-12-31 jos turi būti skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, o už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-09-14 - darbo dienomis.
Nuo 2019-01-01 keičiasi kasmetinių papildomų atostogų suteikimas. Papildomų dienų suteikimas turi būti nustatomas pagal galiojančio VTĮ nuostatas, kurio 42 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.
Atostogų planavimo taisyklės
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 d. d. arba ne mažiau kaip 12 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos: nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu; mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje; arba kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.
Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d. ar kitu kolektyvinėje sutartyje, darbdavio ir darbo tarybos susitarime ar kitose darbo teisės normose numatytu laikotarpiu ir tvarka.

tags: #mar #motinystes #atostogos #skaiciuojasi #prie #darbo
