Į gyvenimą pasibeldus naujagimiui, visas tėvelių dėmesys skiriamas naujajam šeimos nariui.

Tėveliai rūpinasi mažylio sveikata, nerimauja, ar jų kūdikis, palyginti su kitais, nėra per mažas ar per didelis, per lengvas ar per sunkus, ar tinkamas mažylio kūno masės indeksas.

Naujagimio svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris.

Kūdikių svorio lentelė - pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi.

Kūdikių svoris - tai svarbus parametras, padedantis sekti, kaip vystosi jūsų mažylis.

Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių.

Kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio.

Įprastai nerimauti pradedama, jei kūdikiui vystantis, jis priauga per mažai svorio.

Viena dažniausių motinų baimių - ar mažylis gauna užtektinai pieno ir pakankamai pasisotina?

Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę.

Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno.

Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės.

Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.

Kūdikių svorio ir ūgio matavimas

Gimus naujagimiui, tėvai sutelkia visą savo dėmesį į šį naują šeimos narį.

Jie rūpinasi jo sveikata ir nerimauja, ar jų kūdikis nėra per mažas ar per didelis, per lengvas ar per sunkus, lyginant su kitais.

Naujagimio svorio augimas yra svarbus bendro vystymosi ir sveikatos būklės rodiklis.

Gydytojas kiekvieno mėnesinio vizito metu kūdikį pasvers, pamatuos jo ūgį ir galvytės apimtį.

Kūdikio svoris yra vienas iš daugelio svarbių parametrų, kuriuos gydytojas gali pasitelkti tam, kad nustatytų, kaip vystosi kūdikis.

Po gimimo naujagimio svoris pradeda kristi.

Šis svorio kritimas - visiškai įprastas ir normalus.

Taip nutinka dėl to, kad apie 3⁄4 naujagimio kūno masės sudaro vanduo, kurio dalis iš naujagimio organizmo palaipsniui pašalinama.

Nustatyta, kad vidutiniškai naujagimiai netenka 6-7 proc. svorio.

Daugiau svorio (iki 7-10 proc.) netenka motinos pienu maitinami naujagimiai.

Jeigu nukrenta daugiau nei 7 proc. svorio, tai yra priežastis susirūpinti.

Nuo pat gimimo pieno mišiniu maitinami naujagimiai netenka maždaug 5 proc. svorio.

Pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius svoris auga greičiau (priaugama vidutiniškai po 800-1000 g per mėnesį), per ateinančius 3 mėn. - po 500-700 g.

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais dėl kūdikių svorio problemų kyla dažniau.

Jei žindomas 1-6 mėn. kūdikis yra per mažo svorio, nepatartina nenutraukti žindymo, tačiau vertėtų pasitarti su žindymo konsultante.

Labai svarbu įvertinti ar kūdikis tinkamai apžioja krūtį ir efektyviai išraukia pieną; žindyti pagal poreikį, t.y. kiekvieną kartą, kai kūdikis parodo norą.

Svarbu tiksliai išmatuoti kūdikio ūgį ir svorį, kad būtų galima tinkamai įvertinti jo vystymąsi.

Kaip matuoti vaiko ūgį?

Kūdikiai, kurie dar negali stovėti: Paguldykite mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną.

Švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai.

Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos.

Vaikai, kurie jau gerai stovi: Vaikas turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.

Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus.

Kaip pasverti vaiką?

Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis.

Tačiau, jei norite tai padaryti namuose, naudokite įprastas kūno svarstykles, atkreipdami dėmesį į jų paklaidos ribą - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug.

Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai).

Tada iš bendro su kūdikiu svorio atimkite savąjį - taip gausite kūdikio svorį.

Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.

Kas lemia naujagimio svorį?

Žmogaus kūno sudėjimas yra nulemtas genų, tačiau kūno svorį visais gyvenimo laikotarpiais, įskaitant ir paslėptąjį motinos įsčiose, veikia daugybė veiksnių.

Tai fizinis motinos aktyvumas, mityba ar įvairūs žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt.

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius sunku pasakyti, koks yra gimimo svorio etalonas.

Tam yra naudojamos įvairios kreivės.

Mergaitės dažniau būna lengvesnės už berniukus.

Laikoma, kad normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg.

Kartais mažyliai gimsta mažesnio svorio dėl neišnešiotumo ar kitų situacijų (motinos ar vaisiaus liga, žalingi įpročiai, ypač rūkymas nėštumo metu).

Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio.

Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.

4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio.

Kartai jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriančiais 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.

Mamos tautybė ir rasė

Jei palyginsime viso pasaulio naujagimius, pamatysime gana margą vaizdą.

Jei visa populiacija yra žemaūgiai, tautoje moterys neaukštos, smulkios, tai jos tikrai gimdys mažesnius naujagimius nei tose tautose, kur populiacija yra gerokai aukštesnė, moterys aukštos, stambios.

Natūralu, kad standartinis naujagimių dydis Japonijoje, Kinijoje, Ispanijoje, o ypač - Portugalijoje, yra gerokai mažesnis nei, tarkime, Skandinavijos šalyse.

Tose tautose, kur vidutinis moters ūgis yra apie 150-155 cm, naujagimio svorio vidurkis yra 2,9-3,1 kg.

Jei jiems gimsta naujagimis apie 3,5-3,7 kg, jis laikomas labai dideliu.

O pas mus toks - visiškai normalus!

Vaisiaus lytis

Vaisiaus lytis taip pat gali turėti įtakos svoriui.

Diabetas

Per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas.

Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli.

Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio.

Paveldimumas

Viena iš priežasčių, lemiančių, kokio svorio gims vaikutis - genetika.

Jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, yra tikimybė, kad dideli bus ir vaikai.

Ir priešingai - smulkūs tėvai gimdo nedidelius vaikus.

"Išorinės" sąlygos

Kitaip tariant, genetiniai veiksniai šiuo laikotarpiu pasireiškia minimaliai.

Bene 80 proc. naujagimio svorio ir dydžio lemia situacija gimdoje, motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės, kitaip tariant - vaisiaus augimo sąlygos.

Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.

Vaikų eiliškumas

Naujagimio svoriui įtakos turi ir tai, kelintas vaikas šeimoje.

Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko.

Po to stabilizuojasi ir ima mažėti.

Pernešiojimas

Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti.

Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių.

Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta.

Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve.

Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia.

Procentilių lentelės: kaip jos padeda įvertinti naujagimio dydį?

Naujagimių ir kūdikių augimui ir vystymuisi įvertinti naudojamos specialios lentelės ir diagramos.

Jų esmė - dydžiai suskirstyti į 100 intervalų.

Jeigu gydytojas sako, kad kūdikio svoris yra 25 procentilėje, tai reiškia, kad 75 proc. tokio pat amžiaus kūdikių sveria daugiau už jūsiškį, o 25 proc. sveria mažiau.

Kūdikis yra vidutinio svorio, tačiau į mažesnę vidurkio pusę (t. y. sveria šiek tiek mažiau nei vidutiniškai).

Tačiau jeigu kreivė drastiškai krenta žemyn, reiškia, kūdikio mityba gali būti nepakankama.

Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų.

Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama).

Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni.

3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus.

Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių.

Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba.

Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą.

Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.

Ką daryti, jei vaisiaus svoris neatitinka normų?

Jeigu naujagimio svoris ,,netelpa“ į ūgio ir svorio procentiles, visada ieškoma priežasčių, kodėl taip yra.

Paprastai sveikatos problemos išryškėja pirmąją savaitę po gimimo.

Naujagimių „milžinų“ tolesnė raida gali būti labai skirtinga.

Viską lemia tai, kodėl vaikutis gimė toks didelis, ar jis patyrė traumų gimdamas, po gimimo.

Svarbu prisiminti, kad vaisiaus svorio numatymas ultragarsu nėra visiškai tikslus, ypač nėštumo pabaigoje.

Nustačius VAS reikia stengtis pašalinti rizikos veiksnius, kurie trukdo vaisiui normaliai augti: paskatinti nėščiąją atsisakyti žalingų įpročių, paaiškinti visavertės mitybos svarbą, taisyklingo darbo ir poilsio režimo naudą.

Per didelis vaisiaus svoris

Kai vaisius didelis, gimdymas trunka ilgiau.

Kur kas ilgesnis pats išvarymo laikotarpis, nes didelio svorio vaikeliui sunkiau praeiti gimdymo takais.

Dažnesni ir didesni tarpvietės plyšimai.

Užgimdamas didelis vaikutis gali patirti įvairių gimdymo traumų (lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius, kraujavimas į smegenis).

Dar viena didelio svorio naujagimių problema - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje).

Būdami gimdoje tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno.

Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriamas cukraus kiekis kraujyje.

Kaip užtikrinti taisyklingą vaiko augimą po gimimo?

Tolydus svorio augimas yra vienas iš svarbių rodiklių, tėvams patvirtinančių, kad jų vaikas auga sveikas.

Jeigu nustatomas per mažas vaiko kūno svorio didėjimas, skiriamas didelis dėmesys taisyklingai vaiko priežiūrai, mitybos režimui ir mitybos korekcijai.

Jeigu nustatoma organinė liga, pradedamas specifinis ligos gydymas.

Jei organinė patologija nerasta, tuomet reikalinga koreguoti dietą.

Per mažo svorio vaikai gauna per mažai pagrindinių maisto medžiagų ir kalorijų, todėl mitybos koregavimo tikslai yra šie: atsižvelgiant į ūgį, pasiekti idealų svorį, pašalinti pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų stoką, pasivyti tam tikrai amžiaus grupei būdingus augimo kriterijus, išmokyti tėvus taisyklingos vaiko mitybos.

Mitybos įtaka naujagimio svorio augimui

Taisyklinga mityba nėštumo metu ir po gimdymo yra labai svarbi kūdikio svorio augimui.

Vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, jog antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti.

Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip.

Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, buvo per lieknos pagal lėlės Barbės peršamą modelį, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos.

Mokslininkai mano, jog nėštumo metu liesos moters organizmas pirmiausiai stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės.

Tyrinėtojų duomenimis nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugts kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g.

Taigi - dručkiai, sveriantys daugiau nei 4 kg gimsta liesoms mamytėms, o tai savo ruožtu didina nėštuminio diabeto, padidinto kraujospūdžio riziką motinoms, neabejotinai didina gimdymo užbaigimą per cezario pjūvį, pooperacinių komplikacijų riziką.

Pagal Lietuvos statistikos duomenis gimdymų, užbaigtų per cezario pjūvio operaciją vis daugėja (nuo 11,3 proc. 1997 metais išaugo iki 19,4 proc. - 2005 metais).

Tai rodo, jog beveik kas penkta moteris negalėjo pagimdyti natūraliais takais.

Be abejo, gimdymo operaciniu būdu priežastis reiktų nagrinėti atskirai.

Negalima teigti, kad operaciją teko atlikti vien tik dėl didelės naujagimio masės, tačiau tai - viena iš priežasčių.

Atitinkamai labai gilių tarpvietės plyšimų gimdymo metu padaugėjo nuo 0,05 proc. iki 0,09 proc.

Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija pasaulio šalių medikams primygtinai rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc. visų gimdymų.

Taigi - vienareikšmiškai galima pasakyti, kad itin didelio svorio naujagimis - vargas ir jam pačiam, ir mamai.

Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų.

Didelės reikšmės turi dieta.

Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.

Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:

• Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
• Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis ir kt.
• Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą.

Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.

Keista matyti, kaip darželyje ar mokykloje tėvai stebisi savo atžalėlių nesugebėjimu sukaupti dėmesio ir visai nenori pripažinti, jog patys savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie šio vaikelio mokymosi problemų.

Didžiulis džiaugsmas turėtų apimti moteris - motinas, kad uždrausta rūkyti kavinėse.

Ten dirbančios moterys įgyja teisę gimdyti sveikus mažylius!

Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą.

Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg.

Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg.

Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.

Ką daryti, kad vaikutis įsčiose nenutuktų ir nesulįstų?

Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų.

Didelės reikšmės turi dieta.

Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.

Siekiant, kad vaikelis gimtų normalaus svorio, reiktų:

• Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
• Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą, kaip joga, pilvo šokis ir kt.
• Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, tai planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį užsiėmimą. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.
• Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg. Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.

Šis mitas irgi nėra tiesa.

Reikėtų pamiršti nuostatas, kad motina gimė mažo ar didelio gimimo svorio, tai ir ji gimdys visus kaip vienas tokius pačius vaikelius.

Gali būti taip, kad vienas vaikelis gimė per mažo svorio pagal nėštumo trukmę, o kitas - normalus ar net per didelis.

Tai priklausys nuo daugelio, jau anksčiau minėtų veiksnių.

Taip pat tada, jei tėvas ir/ar motina yra smulkaus kūno sudėjimo, bet kūno masės indeksas normalus, greičiausiai gims mažo svorio vaikeliai, kurie kartais neįtilps į vaisiaus auginimo ar naujagimio svorio kreives.

Apie „skruzdėliukus”

Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė.

Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo.

Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai.

Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažutė ir galvelė - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus).

Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje.

Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija.

Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida taip pat gali sutrikti.

Taip pat žrHipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui, kurį visiškai nesunkiai toleruoja išnešioti, normalaus svorio naujagimiai.

Jei „skruzdėliukams” nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tai tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužininių ar lempų, o kartais net inkubatorių.

Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki.

Gal pyksta, kad teko pabadauti?

Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta.

Natūraliai kyla klausimas - ar echoskopiniai matavimai patikimi.

Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc.

Tai labai patikimas tyrimas, bet kaip visur ir visada gali būti klaidų.

Viskas priklauso nuo to, kaip atliktas matavimas: nuo kurios iki kurios sienelės, ties kuria vieta, kokiu kampu ir pan.

Svarbu ir kokio naujumo ir tobulumo ultragarsinio tyrimo aparatas, kokios jo kompiuterinės programos.

Patarimas būtų paprastas - džiaugtis, kai matavimai atitinka normą, būti dėmesingiems, kai nuo normos stebimi nukrypimai, bet visada palikti sau viltį, jog gali būti klaida ir vaikelis gims normalaus svorio.

Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka.

Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas.

Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.

Apie „galiūnus”

Dažnai motinos klausia, ar gerai gimdyti natūraliais takais didelio svorio naujagimį.

Reikia visada laikytis taisyklės, kad natūraliais takais ir be komplikacijų praėjęs gimdymas ir gimimas - didelė laimė ir sėkmė tiek motinai, tiek naujagimiui.

Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių.

Naujagimiams „galiūnams” galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio.

Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį.

Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu.

Įsitikinimas, kad didelio svorio kūdikiui reikia daugiau maisto, įsigalėjęs ir tarp pačių medikų, ypač vyresnės kartos.

Jie pasilikę prie senų žinių, kai medikai buvo mokinami maitinti kūdikius jau nuo antros savaitės pagramdant obuoliuko, nuo trečio mėnesio - duodant košę.

Mamos tada pasikliovė medikų žiniomis.

Joms buvo draudžiama žindyti kūdikius naktį, kad „pailsėtų skrandukai”.

Daugybė patarimų, slopinančių pieno gamybą, padarė savo darbą.

Mišiniais ir košėmis primaitinti kūdikiai miegodavo ir miega ilgiau.

Sunkų, jų virškinimo sistemai tik labai pusėtinai pritaikytą maistą, jie virškina 3-4 valandas.

Žindamas kūdikis nori valgyti dvigubai dažniau, nes motinos pienas suvirškinamas per 2 val., o motinos organizmą būtina stimuliuoti, kad skirtųsi hormonas, užtikrinantis pieno gamybą, kas 2-3 val.

Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio”, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis.

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje.

Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas.

Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo).

Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais.

Šiame straipsnyje aptarsime, kiek pieno reikia kūdikiui pagal amžių, maitinimo mišiniais normas, relaktacijos patarimus ir dažniausiai pasitaikančias problemas.

Motinos pieno svarba

Motinos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui.

Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas.

Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas.

Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui.

Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.

Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą.

Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis.

Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną).

Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio.

Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.

Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto.

Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas.

Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį.

Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina.

Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens.

Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo.

Atsigerti duokite po valgio.

Maitinimas mišiniais: kiek ir kaip dažnai?

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais.

1 mėnuo. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos.

Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.

2 mėnesiai. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną.

3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml.

Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.

5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml.

O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.

6-12 mėnesių. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.

12 mėnesių. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį.

Amžius | Maisto norma | Maitinimų skaičius per parą

1 mėnuo | 1/5 kūno svorio (600-900 ml) | 8-10

2 mėnesiai | 1/5 kūno svorio (600-900 ml) | 6-8

3-4 mėnesiai | 1/6 kūno svorio (750-950 ml) | 6-7

5-6 mėnesiai | 1/7 kūno svorio (850-1000 ml) | 5-6

6-12 mėnesių | 1/8-1/9 kūno svorio | Priklauso nuo papildomo maisto

12 mėnesių | 1/10 kūno svorio | Priklauso nuo papildomo maisto

Svarbu prisiminti, kad šios normos yra apytikslės ir kiekvienas kūdikis yra individualus.

Stebėkite savo vaiko poreikius ir atitinkamai koreguokite maitinimo kiekį.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.

Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.

Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.

Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.

Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.

Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.

Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.

Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.

Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną.

Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.

Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kokį buteliuką pasirinkti maitinimui?

Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.

Žindukas

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?

Amžius

Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku.

Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų.

Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.

Medžiaga

Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono.

Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją.

O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti.

Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai.

Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.

Tėkmės greitis

Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį.

Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo.

Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.

Forma

Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį.

Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.

Apsauga nuo dieglių

Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai.

Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko forma

Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą.

Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.

Buteliuko tūris ir kaklelio dydis

Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu.

Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml.

Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį.

Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu.

Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.

Apsauga nuo dieglių

Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai.

Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro.

Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema.

Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.

Buteliuko medžiaga

Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai.

Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais.

Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas.

Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti.

Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti.

Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas.

Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A.

Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo.

O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui.

Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.

tags: #mesos #norma #kudikiui

• Priešmokyklinis ugdymas
• Kaip spręsti vaikų kandžiojimosi problemas
• Išvyka su kūdikiu
• Informacija ir pramogos tarybiniuose vaikų žurnaluose
• Instrukcija dėl motinystės išmokų Lietuvoje