Mitai ir tiesa apie pastojimą
Mitai ir tiesa apie pastojimą
Nors modernioji medicina suteikia daug žinių apie vaisingumą ir jo gerinimą, pastojimo tema vis dar apipinta daugybe mitų ir prietarų. Kiekviena pora, planuojanti šeimos pagausėjimą, susiduria su klausimu, kaip padidinti pastojimo tikimybę. Nors kai kam pastojimas atrodo savaime suprantamas dalykas, iš tiesų tai yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių.
Sėkmingas pastojimas priklauso nuo daugelio dalykų - hormonų pusiausvyros, ovuliacijos ciklo, mitybos, streso lygio bei partnerių sveikatos. Tačiau svarbu atskirti mokslu pagrįstus faktus nuo liaudies išminties ir mitų, kurie gali ne tik neturėti jokios įtakos, bet ir trukdyti pasiekti norimą tikslą.
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos pastojimui
Norint pastoti, svarbu suprasti ne tik moters kūno veiklą, bet ir veiksnius, lemiančius sėkmingą apvaisinimą. Nors kai kurios poros pastoja greitai, kitoms tai gali užtrukti kelis mėnesius ar net metus.
1. Vaisingos dienos ir ovuliacijos sekimas
Tam, kad moteris pastotų, mylėtis būtina jos vaisingomis dienomis. Pastojimas įvyksta, kai subrendęs kiaušinėlis iš kiaušidės apvaisinamas spermatozoido. Šis procesas paprastai vyksta ovuliacijos metu - maždaug 12-16 dieną nuo mėnesinių pradžios (jei ciklas yra 28 dienų). Kad šis procesas įvyktų, tiek moters, tiek vyro organizmas turi veikti darniai. Moteriai svarbus reguliarus ovuliacijos ciklas, o vyrui - kokybiška sperma, turinti pakankamai aktyvių spermatozoidų.
Mylėjimasis prieš ovuliaciją, nes spermatozoidai išlieka gyvybingi net penkias dienas po lytinio akto ir gali apvaisinti kiaušinėlį tik prasidėjus ovuliacijai. Mylėjimasis per ovuliaciją ar po jos įtakos pastojimui neturi. Vis dėlto pastojimo tikimybę didina mylėjimasis prieš ovuliaciją.
Ovuliacijos sekimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių planuojant nėštumą. Ši taisyklė galioja tik toms moterims, kurių mėnesinių ciklas visuomet trunka lygiai 28 dienas. Net mažiausias ciklo nukrypimas šią taisyklę paverčia nebegaliojančia. Keturiolikta diena po mėnesinių ‒ vaisingiausia, tačiau tai galioja tik moterims su nepriekaištingai reguliariu 28 dienų ciklu.
Ovuliacijos testus prasminga naudoti tik vieną ar kelis ciklus, kad pasitikslintumėte, ar teisingai vertinate gimdos kaklelio gleivių požymius. Kita vertus, yra sukurta nemažai vaisingumo indikatorių: hormonų, elektrolitų koncentracijos monitorių, seilių kristalizaciją vertinančių mikroskopų, tinkamų kaip pagalbines priemones naudoti siekiant nėštumo. Kūno temperatūra gali tik parodyti kada ovuliacija yra pačiame pike, bet ne įtakoti apvaisinimą.
2. Sveikas gyvenimo būdas ir mityba
Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką vaisingumui. Subalansuota mityba, turtinga vitaminais ir mineralais, padeda reguliuoti hormonų balansą. Moterims, kurių kūno masės indeksas (KMI) per mažas ar per didelis, ovuliacija gali sutrikti. Stresas gali tiesiogiai paveikti hormonų sistemą ir sutrikdyti ovuliaciją. Saikingas fizinis krūvis gerina kraujotaką ir hormonų veiklą, tačiau pernelyg intensyvios treniruotės gali turėti priešingą efektą.
Įtraukite į racioną žaliąsias daržoves (špinatus, brokolius), vaisius (ypač turinčius folio rūgšties), pilno grūdo produktus, riešutus, sėklas, avokadus. Mažinkite cukraus, greito maisto ir kofeino kiekį.
Vartokite folio rūgšties (po 0,4 mg per dieną) preparatus iki pastosite ir pirmąsias 12 nėštumo savaičių, kad išvengtumėte embriono nervinio vamzdelio defektų. Didesnę dozę gali paskirti gydytojas šeimoje jau buvus šios patologijos atvejų, vartojant priešepilepsinius vaistus ar sergant celiakija.
Tiek vyro, tiek moters vaisingumui didelės įtakos turi mityba ir gyvensena. Moterims, kurios laikėsi penkių ir daugiau sveikos mitybos ir gyvensenos principų, ovuliacijos sutrikimų lemta nevaisingumo rizika buvo daugiau kaip 80 proc. mažesnė nei tų, kurios bandydamos pastoti nesirūpino gyvenimo būdu ir valgiaraščiu. Tyrimas atskleidė, kad tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gerokai padidina moters, turinčios ovuliacijos sutrikimų, galimybę pastoti.
Vyrų nutukimo ir nevaisingumo ryšys neįrodytas, tačiau nutukimas neretai reiškia prastą sveikatą ir mažesnį spermatozoidų judrumą. Dads should get fit before reproducing to assist with fetal development. Physical activity and television watching in relation to semen quality in young men.
Visavertė mityba lemia gerą abiejų sutuoktinių sveikatą, taip pat daro įtaką ir vaisingumui. Nevaisingumo epidemija: atsakymas- mityba.
3. Žalingi įpročiai
Rūkymas, alkoholis ir narkotinės medžiagos mažina tiek vyrų, tiek moterų vaisingumą. Rūkymas pažeidžia kiaušidžių funkciją ir mažina kiaušialąsčių kokybę, o alkoholis gali sutrikdyti ovuliaciją ir spermatozoidų gamybą.
Pastebėta, kad rūkančių vyrų sperma yra prastesnės kokybės, nes spermatozoidų yra mažiau, jie ne tokie judrūs ir gyvybingi. Moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas vyrams yra siejamas su sumenkusiu lytiniu potraukiu, sėklidžių atrofija, suprastėjusia spermos kokybe.
Atsisakykite rūkymo. Rūkymas (1, 2), taip pat ir pasyvus, trikdo moters vaisingumą, mažina spermos kokybę, blogina bendrą organizmo sveikatos būklę. Ribokite alkoholio vartojimo. Alkoholis veikia spermos kokybę, kenksmingas nėštumo metu.
Venkite vaisingumą galimai mažinančių cheminių medžiagų: Cheminės medžiagos aplink mus: keičia gyvūnų lytį, mažina vyrų vaisingumą.
4. Amžius
Vaisingumui įtakos turi ne tik gyvenimo būdas, bet ir fiziologiniai bei medicininiai veiksniai. Moterų vaisingumas pradeda mažėti nuo 30 metų, o po 35 metų - dar labiau. Po 35 metų moters vaisingumas sumažėja, ir kuo toliau, tuo labiau vis mažėja. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena moteris, kuriai dar nėra 35 m., gali lengvai pastoti, taip pat nebūtinai kiekviena vyresnė nei 35 m. turės vargti, kol pastos. Moters vaisingumą nepriklausomai nuo amžiaus veikia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, svoris (jei palaikote optimalų kūno masės indeksą, tikimybė pastoti didesnė). Be to, pastojimo tikimybę mažina tokios ligos, kaip policistinių kiaušidžių sindromas, diabetas ar skydliaukės negalavimai.
Po 30 metų moteris turi apie 20 proc. galimybių pastoti kiekvieną mėnesį, o po 40 metų - apie 5 proc. Po 27 metų moterų gebėjimas pastoti mažėja.
5. Hormonų pusiausvyra ir lytinių organų sveikata
Hormonų pusiausvyra yra itin svarbi sėkmingam pastojimui. Lytinių organų sveikata taip pat turi didelę reikšmę.
Jei moteriai yra 35 metų ar vyresnė ir nepastoja po šešių mėnesių reguliarių lytinių santykių, nenaudojant kontracepcijos, verta pasitarti su ginekologu. Jeigu pora bando pastoti ilgiau nei metus, o moteris jaunesnė nei 35 metų, arba ilgai nei šešis mėnesius, jei moteriai daugiau nei 35-eri, verta pasitarti su ginekologu.
6. Vyro spermos kokybė
Vyro spermos kokybė yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių apvaisinimo sėkmę. Vyro spermatozoidų kokybė gali sutrikti, jei vyras visą dieną dėvi aptemptus apatinius, kurie prispaudžia sėklides prie kūno, jos perkaista. Spermos gamyba taip pat gali sutrikti, jei vyras praleidžia per daug laiko karštoje pirtyje ar spa vonioje. Tad jei bandote pastoti, jūsų partneriui vertėtų bent kurį laiką nenešioti aptemptų apatinių, o verčiau dėvėti laisvesnius, kad sėklidžių temperatūra normalizuotųsi ir imtų gamintis daugiau spermos.
Spermatozoidai iš tikrųjų yra veiklesni esant žemai temperatūrai. Todėl nerekomenduojamos karštos vonios ir ilgos maudymasis jose, taip pat pirtys, saunos, ankšti drabužiai.
Vyro spermatozoidai gaminasi gana ilgai: kol pasigamina viena karta, praeina maždaug 95 dienos. Nors ir kaip ten būtų, net 100-120 mln. vyro spermatozoidų kiekvieną dieną būna pasirengę išsiveržti. Net jei mylėsitės keturis kartus per dieną, vyro sperma dar bus gana vaisinga.
Mitai apie pastojimą
Naujos gyvybės pradėjimas iki šių dienų gaubiamas mitų ir prietarų. Bene dažniausiai pasitaikančius aptarsime šiame straipsnyje.
1. Mylėtis per ovuliaciją
MITAS. Jeigu norint pastoti, reikia mylėtis per ovuliaciją. Mylėjimasis per ovuliaciją ar po jos įtakos pastojimui neturi. Vis dėlto pastojimo tikimybę didina mylėjimasis prieš ovuliaciją, nes spermatozoidai išlieka gyvybingi net penkias dienas po lytinio akto ir gali apvaisinti kiaušinėlį tik prasidėjus ovuliacijai.
TIESA. Laikoma, kad spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o kiaušinėlis gyvena apie 24 valandas. Todėl vaisingas laikotarpis prasideda kelios dienos prieš ovuliaciją ir tęsiasi iki jos pabaigos.
2. Dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti
MITAS. Kuo dažniau mylėsitės, tuo didesni šansai pastoti. Deja, šiuo atveju kiekybė negarantuoja kokybės. Vieno lytinio akto visiškai pakanka, kad moteris pastotų, nes vienam kiaušinėliui apvaisinti tereikia vieno spermatozoido, o per ejakuliaciją jų išskiriami milijonai. Pasak gydytojų, kuo dažniau vyras patiria ejakuliaciją, tuo prastesnė jo spermos kokybė, tad jei planuojate kūdikį, prieš vaisingiausias dienas rekomenduojama kurį laiką nuo lytinio akto susilaikyti.
TIESA. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau - blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Manoma, kad siekiant pastoti reikia mylėtis reguliariai be jokių dirbtinių pertraukų. Užtenka 2-3 kartus per savaitę, tačiau jei yra noro, laiko, galima ir dažniau. Per dažnai nebūna, būna tik per retai. Siekiant pastoti mylėtis reikia reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, su meile ir malonumu bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė.
3. Keturiolikta diena po mėnesinių ‒ vaisingiausia
MITAS. Keturiolikta diena po mėnesinių ‒ vaisingiausia. Ši taisyklė galioja tik toms moterims, kurių mėnesinių ciklas visuomet trunka lygiai 28 dienas. Net mažiausias ciklo nukrypimas šią taisyklę paverčia nebegaliojančia.
TIESA. Ovuliacija gali įvykti skirtingu laiku, priklausomai nuo individualaus moters ciklo ilgio ir kitų veiksnių. Tiksliausią informaciją apie vaisingas dienas galima gauti stebint kūno signalus (gleives, bazinę temperatūrą) arba naudojant ovuliacijos testus.
4. Vyresnės kaip keturiasdešimties metų moterys nepastoja
MITAS. Vyresnės kaip keturiasdešimties metų moterys nepastoja. Nebegalėjimą pastoti lemia ne amžius, o išnykusios mėnesinės ‒ menopauzė. Tiesa, tik praėjus metams nuo paskutinių mėnesinių galima konstatuoti visišką moters nevaisingumą.
TIESA. Moters vaisingumas natūraliai mažėja su amžiumi, tačiau tai nereiškia, kad pastoti po 40 metų yra neįmanoma. Vaisingumui įtakos turi daugybė individualių veiksnių, įskaitant bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Nors tikimybė pastoti po 40 metų yra mažesnė, ji vis tiek egzistuoja.
5. Kad moteris pastotų, ji privalo patirti orgazmą
MITAS. Kad moteris pastotų, ji privalo patirti orgazmą. Tam, kad spermatozoidas apvaisintų kiaušinėlį, moteriai patirti orgazmą visai nebūtina. Orgazmas - didelės palaimos ir malonumo pojūtis, kuris nėra tiesiogiai susijęs su pastojimu.
TIESA. Moters orgazmas nėra būtinas pastojimui. Tačiau manoma, kad gimdos susitraukimai orgazmo metu gali padėti spermatozoidams greičiau pasiekti kiaušintakius. Be to, orgazmo metu išsiskiriantis atsipalaidavimo hormonas oksitocinas gali padėti sumažinti stresą, kuris neigiamai veikia vaisingumą.
6. Kontraceptinės tabletės pradeda veikti nuo pat pirmosios jų vartojimo dienos
MITAS. Kontraceptinės tabletės pradeda veikti nuo pat pirmosios jų vartojimo dienos. Ginekologai perspėja, jog moterų organizmai į hormonines tabletes reaguoja skirtingai, tad pradėjus vartoti kontraceptines tabletes ir norint apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, pirmąjį mėnesį patariama nepamiršti ir kitų saugojimosi priemonių.
TIESA. Dauguma hormoninių kontraceptikų pradeda veikti ne iškart. Dažniausiai pilna apsauga nuo nėštumo pasiekiama po 7 dienų nuolatinio vartojimo. Todėl pirmą savaitę rekomenduojama naudoti papildomas apsisaugojimo priemones.
7. Pastojimas garantuotas vos nutraukus kontraceptinių tablečių vartojimą
MITAS. Pastojimas garantuotas vos nutraukus kontraceptinių tablečių vartojimą. Nustojus vartoti kontraceptines tabletes, kelis mėnesius trunka mėnesinių ciklo stabilizavimosi periodas, tad tikėtis pastoti vos tik nutraukus hormoninių preparatų vartojimą - neverta. Šiuo laikotarpiu pastoja tik 25 proc. porų.
TIESA. Nėra garantijos, kad pastosite iškart nutraukus kontraceptinių tablečių vartojimą. Nors kai kurioms moterims vaisingumas atsistato greitai, kitoms gali prireikti kelių mėnesių, kol organizmas visiškai atsistatys ir ciklas stabilizuosis.
8. Stipri sveikata - jokių nevaisingumo problemų
MITAS. Stipri sveikata - jokių nevaisingumo problemų. Sveikas gyvenimo būdas, stiprus imunitetas ir gera savijauta nėra vaisingumo indikatorius. Kas penkta pora susiduria su sunkumais pastojant, o nevaisingumo priežastys, ypač vyriškosios lyties atstovų, dažnai lieka neaiškios.
TIESA. Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bendrai sveikatai ir gali teigiamai paveikti vaisingumą, tačiau tai nėra garantija nuo vaisingumo problemų. Nevaisingumas gali būti susijęs su įvairiomis medicininėmis priežastimis, kurios nepriklauso nuo bendrosios sveikatos būklės.
9. Jei nepavyksta pastoti per kelis mėnesius ‒ kažkas negerai
MITAS. Jei nepavyksta pastoti per kelis mėnesius ‒ kažkas negerai. Kad pora turi nevaisingumo problemų konstatuojama tik tuomet, kai susilaukti kūdikio nepavyksta ilgiau nei vienerius metus. Anot ginekologų, poroms reikėtų labiau atsipalaiduoti ir neprarasti kantrybės, nes keli mėnesiai nesėkmingų bandymų dažniausiai nėra pavojaus signalas. Per vienerių metų bandymų pastoti laikotarpį daugiau nei 80 proc. porų susilaukia kūdikio.
TIESA. Nėra pagrindo nerimauti, jei nepavyksta pastoti per pirmuosius kelis mėnesius planavimo. Medicininė nevaisingumo diagnozė paprastai nustatoma, jei pastojimas nepavyksta per vienerius metus reguliarių lytinių santykių be kontracepcijos (arba po šešių mėnesių, jei moteriai virš 35 metų).
10. Antrą kartą pastoti daug paprasčiau
MITAS. Antrą kartą pastoti daug paprasčiau. Nemenkas skaičius porų, planuojančių antrąją atžalą, susiduria su antrinio nevaisingumo diagnoze. Tad kalbos, kad pastoti antrą, trečią ar ketvirtą kartą daug lengviau nei pirmąjį - visiški pramanai.
TIESA. Antrinis nevaisingumas (kai nepavyksta pastoti arba išnešioti vaiko po sėkmingo ankstesnio nėštumo) yra reali problema, su kuria susiduria nemažai porų. Nėra garantijos, kad pastoti antrą kartą bus lengviau nei pirmąjį.
11. Maitinimas krūtimi visiškai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo
MITAS. Maitinimas krūtimi visiškai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo. Natūralus kūdikio maitinimas krūtimi, kitaip dar vadinamas laktacine amenorėja, dažnai įvardijimas kaip vienas iš patikimiausių apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo būdų. Tačiau tai tik laikinas šeimos planavimo būdas, nes sunku tiksliai nustatyti, kada po gimdymo įvyks ovuliacija ir mėnesinės atsinaujins.
TIESA. Maitinimas krūtimi gali laikinai slopinti ovuliaciją, tačiau tai nėra patikimas kontracepcijos metodas. Ovuliacija gali įvykti net ir neatsinaujinus mėnesinėms, todėl svarbu naudoti papildomas apsisaugojimo priemones, jei nenorite pastoti.
12. Lytinis aktas vandenyje sumažina pastojimo tikimybę
MITAS. Lytinis aktas vandenyje sumažina pastojimo tikimybę. Nei jūros vanduo, nei paplūdimio smėlis nesumažins ir nepadidins galimybės pastoti.
TIESA. Vanduo, ar tai būtų jūros, ar baseino, neturi įtakos spermatozoidų gyvybingumui ir pastojimo tikimybei.
13. Tam tikros sekso pozos didina pastojimo tikimybę
MITAS. Kai kurios sekso pozos didina pastojimo tikimybę. Šio mito, kuris neturi pagrindo, gerbėjai tiki, kad didesnių šansų pastoti yra tada, kai mylimasi misionieriaus poza (vyras viršuje, moteris- apačioje). Tačiau nėra jokio mokslinio pagrindimo šiam teiginiui. Tas pats ir su patarimu po sueities moteriai kurį laiką pabūti žvakės pozoje (pakėlus kojas į viršų). Gal vienam ar dviem spermatozoidams taip ir būtų lengviau keliauti iki tikslo, tačiau juk lytinio akto metu į moters makštį patenka milijonai jų.
TIESA. Nėra mokslinių įrodymų, kad tam tikros sekso pozos padidintų pastojimo tikimybę. Svarbiausia, kad procesas teiktų malonumą abiem partneriams.
14. Vyras negali būti nevaisingas, jeigu jis jau turi vaiką
MITAS. Vyras negali būti nevaisingas, jeigu jis jau turi vaiką. Jeigu vyras susilaukė vaiko anksčiau, tai negarantuoja jam vaisingumo visam gyvenimui. Reprodukcinės sistemos pakitimų gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo etapu. Tam turi įtakos ir ligos, ir gyvenimo būdas, ir kiti veiksniai. Dar svarbu nepainioti vyro potencijos problemų su vaisingumu. Tai skirtingi dalykai. Sužinoti, kokia yra spermos kokybė: spermatozoidų judėjimo greitis, kiekis ir pan., galima tik atlikus spermos tyrimą.
TIESA. Vyrų vaisingumas gali kisti bėgant metams, dėl ligų, streso ar kitų veiksnių. Tai, kad vyras turi vaikų, negarantuoja jo vaisingumo visam gyvenimui.
15. Nėštumo testas parodys, ar nesu nėščia, jau kitą dieną po lytinio akto
MITAS. Nėštumo testas parodys, ar nesu nėščia, jau kitą dieną po lytinio akto. Jei tave neramina praėjusi naktis, deja, turi būti kantri. Nėštumo testas kitą dieną tikrai neparodys, ar nesi nėščia. Jis rezultatus rodo tik praėjus savaitei nuo tos dienos, kai tau turėjo prasidėti mėnesinės. Todėl, kad ir kaip tave kankintų nežinia, privalai nuraminti savo mintis ir laukti tos dienos, kai nėštumo testas galės parodyti, esi nėščia ar ne.
TIESA. Nėštumo testai gali aptikti nėštumo hormoną (hCG) kraujyje ar šlapime tik po tam tikro laiko nuo apvaisinimo. Paprastai tiksliausi rezultatai gaunami praėjus maždaug 1-2 savaitėms po numatomų mėnesinių datos.
16. Per mėnesines pastoti neįmanoma
MITAS. Per mėnesines pastoti neįmanoma. Nors daugelis panelių šventai tiki, jog per menėsines neįmanoma pastoti, tai nėra visiška tiesa.
TIESA. Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
17. Pirmą kartą pastoti neįmanoma
MITAS. Per pirmą kartą pastoti neįmanoma. Yra nemažai merginų, kurios tiki, jog pirmojo karto metu negalima pastoti, nes mergina dar nėra pasiruošusi pastoti. Tai nėra teisybė, nes pirmojo karto metu taip pat gali įvykti apvaisinimas.
TIESA. Mergina gali pastoti bet kurio lytinio akto metu, jei jis vyksta vaisingomis dienomis, nepriklausomai nuo to, ar tai pirmasis jos lytinis aktas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu kontracepcijos priemonių nenaudojančiai ir kūdikį planuojančiai (t. y. aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančiai, numatomomis vaisingomis dienomis besimylinčiai) porai nepavyksta pastoti per metus arba ilgesnį laikotarpį, vertėtų kreiptis į medikus. Jeigu pora bando pastoti ilgiau nei metus, o moteris jaunesnė nei 35 metų, arba ilgiau nei šešis mėnesius, jei moteriai daugiau nei 35-eri, verta pasitarti su ginekologu.
Tiek moteris, tiek vyras turėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į specialistus, jei moteris yra 35 metų ar vyresnė ir nepastoja po šešių mėnesių reguliarių lytinių santykių, nenaudojant kontracepcijos.
Sėkminga nėštumo eiga priklauso nuo kontakto su tėvo sperma.
Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriais, pasak gydytojų, vertėtų labiausiai rūpintis, yra sveika mityba, žalingų įpročių atsisakymas, gera fizinė forma, streso vengimas, optimalus kūno svoris, stabili temperatūra ir organizmo hormonų balansas.