Katažina Zvonkuvienė: Nuo gimtinės Padvarionių iki scenos ir šeimos
Katažina Zvonkuvienė: Nuo gimtinės Padvarionių iki scenos ir šeimos
Padvarionys - kaimas esantis prie pat istorinio Medininkų miestelio, vos 35 kilometrai nuo Vilniaus ir tik pusantro kilometro nuo Baltarusijos sienos.
Padvarionių kaimas atrodo niekuo neišsiskiriantis. Tačiau apylinkių gyventojai žino, kad Padvarionyse gimė ir užaugo garsi pop scenos dainininkė Katažina Zvonkuvienė.
Katažina Zvonkuvienė - žinoma Lietuvos atlikėja, dainininkė, pedagogė ir televizijos laidų vedėja, savo charizma ir talentu užkariavusi daugelio širdis. Jos kelias į populiarumą buvo ilgas ir vingiuotas, tačiau atkaklumas, meilė muzikai ir nuoširdumas padėjo jai pasiekti pripažinimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikiniai žingsniai
Katažina Zvonkuvienė, gimusi 1980 m. gegužės 3 d., muzikinės karjeros pradžioje buvo žinoma kaip Katažina Nemycko. Jos lenkiški šaknys ir meilė muzikai išryškėjo ankstyvoje vaikystėje. Būdama septynerių metų ji jau dainavo Medininkų mokyklos chore „Przepióreczka“ ir šoko liaudies šokių kolektyve. Sulaukusi dešimties, pradėjo giedoti Medininkų bažnyčios ansamblyje „Promyczki Franciszkańskie“, kuriam vėliau ir pati vadovavo.
Muzikinis ugdymas tęsėsi Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykloje, kur Katažina mokėsi groti akordeonu. 1997 m. ji įstojo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos akordeono klasę. Nuo 2002 m. neakivaizdžiai studijavo muzikos pedagogikos specialybę tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete.
Katažina pasidalino prisiminimais apie savo vaikystę kaime: „Gimiau paprastame kaimelyje. Ten nebuvo nei normalaus susisiekimo, nei parduotuvių, žodžiu, gilus kaimas. Čia dabar žmonės perka namus dėl grožio ir patogumo, o anuomet buvo juodas darbas, reikėjo daug aplink tuos namus dirbti. Esu ir karves melžusi, man patikdavo, mes su mama net konkuruodavome, kuri pirma. Tik tada supratau, kodėl mama kartais pasikeikia, tai išmokau ir aš“.
Pedagoginė veikla ir ansambliai
Greta muzikinio ugdymo, Katažina aktyviai dalyvavo pedagoginėje veikloje. Ji dirbo Vilniaus Jono Pauliaus II pagrindinėje mokykloje bei gimnazijoje. Pastarojoje mokymo įstaigoje subūrė moksleivių vokalinį ansamblį „Ad' Astra“.
Soliinė karjera ir festivaliai
Kaip solistė, Katažina pasirodė įvairiuose Lietuvos ir užsienio šalių festivaliuose, įskaitant Jūrmalos jaunųjų atlikėjų festivalį „Novaja volna“ (Latvija), Mrongovo kultūros festivalį (Lenkija), lenkiškos dainos konkursą „Znad Wilii“ Rudaminoje ir tarptautinį Vilniaus S. Moniuškos vardo muzikalių vaikų ir jaunimo festivalį. Visuose šiuose renginiuose ji demonstravo savo vokalinius gebėjimus ir sceninę charizmą.
Santuoka ir šeima
2014 metais liepos 26 dieną Katažina susituokė su Deivydu Zvonkumi. Ši diena jai iki šiol kelia pačias geriausias emocijas. „Jūs privertėte mane panirti į tuos prisiminimus ir dabar graudinuosi. Šeimą papildę dvyniai padėjo jiems į daugelį dalykų pažvelgti kitomis akimis. Kalbėdamos su Katažina mes ir juokėmės, ir graudinomės. Žinoma moteris neslėpė, kad per šiuos penkerius metus būta sunkių dienų, kurios po truputį jai padėjo prisijaukinti ir suprasti, kas gi yra tikroji motinystė.
Šiandien ji bando būti kitokia - susidėlioti prioritetus ir dienotvarkėje rasti daugiau laiko ne tik kitiems, bet ir, be abejonės, vaikams. Pastaruoju metu šeima gyvena maloniais naujakurių rūpesčiais. Prieš metus jie išpildė ilgai brandintą svajonę ir miesto šurmulį iškeitė į ramybės oazę - Vilniaus pakraštyje įsigijo namą. Būtent ten šiais metais bus minimas 5-asis Kornelijos ir Donato gimtadienis.
„Gyvename dideliu tempu, tad trumpam sustoti, skirti dėmesio vieni kitiems ir pabūti drauge - didžiausia dovana ir turtas. Koronavirusas iš esmės pakoregavo mūsų mąstymą, planus ir siekius. Vasarą maniau, kad 5-asis dvynių gimtadienis bus didelė šventė. Tačiau šiais metais, esant nekokiai pandemijos situacijai šalyje, mums norisi pabūti tik artimiausiųjų apsuptyje. Šį gimtadienį švęsime savo namuose. Praleisime jaukiai su artimiausiais vaikų draugais, močiutėmis ir krikšto tėveliais. Kiekvienais metais ši proga atneša ne tik šventinę nuotaiką, bet ir jaudulio.
Katažina atvirai kalba apie motinystės iššūkius: „Auginti du vaikus nebuvo ir nėra lengva iki šiol, tačiau labai džiaugiuosi, kad visuomet turėjau ir turiu pagalbininkų. Turiu kam išsiverkti, su kuo pasikalbėti, kam paskambinti ir paprašyti pagalbos. Stengiuosi drąsiai tuo naudotis. Neretai bijome paskambinti, kitus žmones apkrauti savo bėdomis, tada prasideda psichologinės problemos. Netikiu tomis mamomis, kurios vaidina ir pasakoja, kad motinystė yra drugeliai, rožytės, paukšteliai ir saulytės. Tikrai ne. Kiekvieną kartą, kai pasidaro sunku, prisimenu, kaip mes norėjome ir laukėme vaikų. Kaip aš juos myliu, branginu ir galiu dėl jų viską padaryti. Pats geriausias jausmas ir didžiausia palaima yra po keletą dienų trukusių koncertų grįžti namo ir juos apkabinti.“
Vaikų charakteriai ir pomėgiai
Kornelija be galo mėgsta maivytis. Ji labai artistiška, mėgsta viską, kas susiję su scena, vaidyba, šokiais ir dainavimu. Pastaruoju metu ėmė ryškėti ir noras puoštis, dažytis ir kartu pagražinti kitus. Donatas - visiška priešingybė. Kornelija visas emocijas nori išdalyti kitiems, o Donatas, rodos, viską siurbia į save. Jis - susimąstęs, susikaupęs vaikas, turintis menišką sielą. Donatas turi puikią klausą - prisimena, o vėliau atkartoja jam patikusius garsus. Išklausęs dalį dainos jis geba atsiminti ir po kiek laiko atkartoti ją niūniavimu. Jis - tikra tėčio kopija.
„Esate minėjusi, kad Kornelijos ir Donato charakteriai skirtingi. Kaip tai ryškėja bėgant metams? Vienas yra introvertas, o kitas - jo priešingybė. Kornelija yra tarsi viesulas, visuomet nori būti dėmesio centre. Jai reikia veiksmo, švenčių ir aktyvios veiklos. Donatui viso to nereikėjo, nereikia ir, ko gero, nereikės. Mes tikriausiai patys su Deivydu tokie esame, tad ir ryškėja mūsų bruožai vaikuose. Kornelija - tarsi aš, o Donatas - Deivydo kopija. Dabar tas metas, kai dukrai reikia ne tik lėlių, bet jau ir papuošalų, grožio priemonių. Pasiėmusi mano lūpų dažus ji mėgsta pasiryškinti lūpas. Paryškina jas ir man. Jųdviejų kambaryje 90 proc. daiktų yra Kornelijos, o likę - Donato. Kai kurie ir sudėti mamos…“
Katažina pabrėžia, kad svarbu leisti vaikams būti savimi: „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad taip elgiantis išsivysto kompleksai. Vaikystėje turėjau kompleksų dėl daugelio dalykų. Juos dažniausiai susikurdavau pati, tad dabar man norisi nuo to apsaugoti vaikus ir leisti jiems gyventi laisviau.“
Televizinė karjera ir „Chorų karai“
Didelis lūžis Katažinos karjeroje įvyko jai dalyvaujant televizijos projekte „Chorų karai“. Šis projektas atvėrė jai duris į didžiąją sceną ir padėjo tapti žinomai visoje Lietuvoje. Vėliau sekė kiti televizijos projektai, tokie kaip „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra", kuriame ji su partneriu Dainiumi Dimša tapo nugalėtojais.
Naujas etapas: „Teleloto“ vedėja
Naująjį televizijos sezoną LNK laida „Šeškinės 20“ pasitinka su nauja „Teleloto“ vedėjų pora - Jonu Radzevičiumi ir Katažina Zvonkuviene. Kalbėdama apie gautą pasiūlymą vesti šią laidą, Katažina neslepia, kad iš pradžių buvo nemažai dvejonių. „Jau šiek tiek esu prisilietusi prie laidų vedimo. Prisipažinsiu, po to pirmojo savo debiuto buvau atsargi, nes esu savikritiška asmenybė. Galvojau ar tikrai man čia to reikia. Bet jeigu pažvelgtume į visą mano gyvenimo biografiją, tai atrodo, kad man ne tik pasisekė, bet aš jau esu laimėjusi aukso puodą.“
Ateities planai
Nors Katažina Zvonkuvienė jau pasiekė daug, ji nesustoja tobulėti ir siekti naujų aukštumų. Jos ateities planuose - tolesnė muzikinė karjera, dalyvavimas televizijos projektuose ir, svarbiausia, rūpinimasis šeima.
Pardavimas namų Padvarioniuose
Tačiau Padvarionių gyventojai netrukus neteks savo kaimo garsenybės, nes Katažina su visa šeima nusprendė parduoti čia esančius namus. 40 tūkstančių eurų - tiek nori gauti dainininkė ir jos šeima už šią 140 kvadratinių metrų namą, keletą ūkinių pastatų ir 46 arus žemės. Katažinos tėtis prieš ketverius metus iškeliavo Anapilin. Ji sako iškart suvokusi, kad be vyriškos tėčio rankos prižiūrėti ir išlaikyti namus Padvarionyse bus labai sunku. Tačiau tuo metu tėčio netektis buvo tokia skaudi, kad mintys apie namo išlaikymą atsidūrė antrame plane.
„Praėjo ketveri metai, kai mes nebeturime tėčio ir kai labai trūksta tos vyriškos rankos ir natūralios darbo jėgos. Tam, kad kažką turėtume, reikia savo rankomis padaryti, nes tai yra kaimas, tai yra kaimo gyvenimas, tai nėra ta sodyba, kur mes atvažiuojame paatostogauti, pagulėti, atsigerti kavos, pakvėpuoti grynu oru. Mes čia atvažiuojame juodai dirbti“, - LNK laidoje „Nuo... Iki...“ šį pirmadienio vakarą 20 val. Pasakodama apie parduodamus savo šeimos namus Katažina vos tramdo ašaras. „Viskas dėl prisiminimų, gražių akimirkų, kurias pardavus namus bijau pamiršti“, - atvirauja Katažina.
Tačiau ji prisipažįsta - kai buvo paauglė ir augo kaime ji nuolatos svajojo iš čia pabėgti. „Miestas mane labai viliojo. Visada sakydavau, kad, kai užaugsiu, tikrai gyvensiu Vilniuje, daugiabutyje. Nenorėjau savo ateities sieti su kaimišku fiziniu darbu, nenorėjau jokio ūkio“, - sako dainininkė.
Tačiau sunkiausia dainininkei buvo įveikti sąžinės graužatį prieš Anapilin iškeliavusį tėtį. Juk jis savomis rankomis statė šiuos namus. Katažina tikisi, kad jos vieninteliai namai pateks į gerų žmonių rankas, kurie mylės ir puoselės aplinką taip pat, kaip ir jos šeima.
„Mes tarsi jaučiame kažkokį nepatogumą, lyg atsisveikintume amžiams su tėčio atminimu. Tačiau visai neseniai suvokiau, kad namus parduoti sugalvojome tą dieną, kai buvo tėvelio mirties metinės. Gal tai ženklas, kad jis nepyksta“, - pirmadienio vakarą 20 val. LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“ pasakojo Katažina.
tags: #zvonkuviene #kur #gime