Motinos teisė matyti vaiką per šventes: kaip užtikrinti vaiko gerovę ir tėvų ryšius
Motinos teisė matyti vaiką per šventes: kaip užtikrinti vaiko gerovę ir tėvų ryšius
Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris gali būti dar sudėtingesnis, kai pora turi nepilnamečių vaikų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skyrybos veikia, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti, ypač kalbant apie motinos teises matyti vaiką per šventes. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios, nepaisant santuokinės padėties ar gyvenimo skyrium.
Civiliniame kodekse nustatytas tėvų valdžios turinys ir įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl yra tėvams privaloma, ji negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis.
Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant taip pat yra įtvirtinta Civiliniame kodekse. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais.
Bendravimo tvarkos nustatymas teisme
Tuo atveju, jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvų valdžia bei pažeidžia vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais arba jei bendravimo tvarka su vaiku nėra nustatyta, skyriumi gyvenantis tėvas ar mama turite teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Tai yra, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo - bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Bendravimo su vaiku tvarkoje teismas įprastai numato pagrindines bendravimo sąlygas (telefonu, internetu, laiką, kada galima susisiekti, bendravimą atostogų metu, kelionės išlaidų apmokėjimą ir pan.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kartu aktualu paminėti, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali būti keičiama. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas vertina šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių visumą.
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nevykdytų teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas ar motina, gyvenantis skyrium, turėtų teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Taigi, vaiko tėvui ar motinai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko motina ar tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
Vaiko interesai ir nuomonė
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Alternatyvūs bendravimo būdai
Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Mediacija kaip taikus ginčų sprendimo būdas
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
Bendravimo tvarka švenčių metu
Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
50/50 bendravimo tvarka
50:50 bendravimo su vaiku tvarka yra terminas naudojamas Lietuvos teismų praktikoje, nes taikydami ir aiškindami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.169 straipsnį, teismai yra linkę spręsti, kad vaiko gyvenamoji vieta, net ir bendru tėvų sutarimu, negali būti nustatoma su abiem tėvais, gyvenančiais skyrium, todėl tuo atveju, jei tėvai, jiems gyvenant skyrium, ir toliau pageidauja dalytis vaiko priežiūra po lygiai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, su kitu nustatant 50:50 bendravimo tvarką. Iš esmės tai yra ta pati dviguba gyvenamoji vieta (angl. k. dual residence), kuri taikoma santuokos nutraukimo bylose jau daugiau nei 40 metų.
Pažymėtina, kad skirtingose šalyse dviguba gyvenamoji vieta suprantama skirtingai, varijuojant nuo 25 iki 50 proc. kartu su vaiku praleidžiamo laiko.
Teismų praktika
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-702-340/2024 pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytai laikinai bendravimo su vaiku tvarkai pagal 50:50 bendravimo modelį, nurodydamas, kad byloje nenustatyta, kad vaiko motina nesirūpina vaiku tinkamai, tuo tarpu yra būtina užtikrinti 5 m. amžiaus vaiko ryšį su abiem tėvais. Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-582-643/2024 patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta laikina dar ketverių metų neturinčio berniuko bendravimo su tėvais tvarka pagal 50:50 bendravimo modelį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismai nustatė, jog poroje susiklostę itin konfliktiški santykiai iš esmės kyla dėl vaiko, t. y. kai vaikas tampa priemone išspręsti poros tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas. Pirmiau apžvelgtos nutartys rodo, kad nustatant 50:50 bendravimo tvarką svarbus ankstesnis vaiko ryšys su abiem tėvais ir kiek kiekvienas iš jų dalyvavo vaiko gyvenime.
Tėvų valdžios apribojimas
Tėvystės ar motinystės teisės yra laikomos prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir jos iš tėvo arba motinos negali būti atimamos. Tačiau tėvams vengiant vykdyti savo pareigas ar jas vykdant priešingai vaiko interesams, gali būti taikomas tėvų valdžios laikinas arba neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžia savo vaikams atsiranda tik vaikui gimus ir baigiasi vaikui tapus pilnamečiu, jį emancipavus arba apribojus tėvų valdžią.
Tėvų valdžia yra apribojama teismo sprendimu. Asmenys, norintys apsaugoti vaiko interesus, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo. Tai gali būti ir artimieji giminaičiai, ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, taip pat prokuroras. Ieškinyje būtinai reikia nurodyti, kodėl yra būtina apriboti vieno iš tėvų valdžią, koks žalingas poveikis yra daromas vaiko vystymuisi. Taip pat reikia pridėti dokumentus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (pvz., pažymas apie vaiko sveiką), o jeigu tokių dokumentų nėra, galima pasiremti ir liudytojų parodymais.
LR CK nenustato konkrečių atvejų, kuomet reikia taikyti laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismui yra palikta diskrecijos teisė kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, savo nuožiūra spręsti, kokį apribojimą taikyti. Be abejo, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų tik tada, kai tai yra būtina vaiko interesams.
Pastebėtina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Laikinojo valdžios apribojimo atveju išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - alimentų mokėjimas nėra sustabdomas. Teismas panaikina tėvų valdžios apribojimą tada, kai yra įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali tinkamai auklėti vaiką, taip pat, jeigu apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3. 181 str. 2d.).
Nauji tėvų partneriai
Nauji tėvų partneriai neturi išskirtinių teisių ir pareigų vaikui. Jie, kaip ir tetos, dėdės, krikšto tėvai ir pan., gali bendrauti su vaiku, juo rūpintis, kartu leisti laisvalaikį, tačiau vaiko atstovu negali būti. Teisė atstovauti vaiką ir priimti sprendimus už jį yra išskirtinai vaiko tėvų ar globėjų. Svarbu, kad tėvai būtų tikri, jog suaugęs žmogus, su kuriuo paliekamas vaikas, gebės tinkamai juo pasirūpinti, užtikrins saugią aplinką, pasirūpins vaiko gerove. Atstovauti vaiką, juo rūpintis, prižiūrėti ir priimti geriausius jo interesus užtikrinančius sprendimus - tėvelių teisė ir pareiga.
Kai kuriais atvejais, kai abu tėvai dėl objektyvių priežasčių kurį laiką negali tiesiogiai rūpintis vaiku - turi teisę vaiko priežiūrą laikinai patikėti mamos ar tėčio partneriui. Naujus santykius puoselėti svarbu ne tik su partneriu, bet ir su vaiku - skirti daugiau dėmesio, daugiau laiko praleisti kartu, domėtis vaiko savijauta ir pomėgiais, atsižvelgti į jo nuomonę ir poreikius. Ir neužmirškime kalbėtis, pokalbis - visagalis. Tik atsiradus pasitikėjimui, saugumo jausmui ir artimam emociniam ryšiui vaikas pats suteiks daugiau teisių ir laisvių naujam šeimos nariui.
Tarnybos psichologė išskiria keletą pagrindinių akcentų į ką reikėtų atkreipti dėmesį suaugusiems, kad naujo šeimos nario atėjimas nekeltų vaikui per didelio streso: atminkite, kad vaikas žino, jaučia mamos ar tėčio meilę, o naujiems šeimos nariams reikia ją parodyti ir įrodyti; duokite laiko sau ir vaikui apsiprasti su nauju šeimos nariu; kalbėkitės, išklausykite ir išgirskite vieni kitus; neverskite vaiko naują šeimos narį vadinti mama ar tėčiu, nebent vaikas to nori pats; neįvedinėkite iškart naujų tradicijų ir taisyklių; visiems vaikams taisyklės naujoje šeimoje turi būti vienodos; turėkite kantrybės išlaukti ir nekaltinkite savęs, jeigu vaiko adaptacijos laikotarpis užtruks.
Mūsų klasė – tai šeima, skaitoma garsiai | Animuota vaikiška knyga | „Vooks“ pasakojamos pasakos
Vaiko prigimtinė teisė yra augti ir vystytis šeimoje, todėl vaiko interesus visada labiausiai atitinka globa šeimoje. Globos centras, savivaldybė ir tarnybos teritorinis skyrius turi dėti visas pastangas, kad surastų galinčią globoti šeimą. Vaikui globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas. Vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 m. asmenys. Jų prašoma pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos bei atitinkamos formos medicininę pažymą (forma Nr. 046/a), kuri pagrįstų, jog asmuo neturi psichikos ir elgesio sutrikimų ar nesergantis kitomis ligomis, dėl kurių vaiko globa nebūtų galima. Svarbu. Dėl globėjo, kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo arba kiti kartu gyvenantys vyresni kaip 16 metų asmenys neatitinka nustatytų reikalavimų, skyrimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius sprendžia, įvertinęs šių asmenų sveikatos sutrikimo pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgęs į vaiko interesus.
Globėjams Lietuvoje suteikiama plati finansinė parama ir socialinės paslaugos, kurios stipriai padidina jų teises bei galimybes užtikrinti globojamiems vaikams stabilų ir saugų gyvenimą. Tačiau net ir globos rūšys gali būti kelios ir apimti laikinąją arba nuolatinę vaiko priežiūrą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad už vaikų globą atsakingi asmenys gali gauti motinystės išmoką nuo globos nustatymo momento iki kūdikio 70 dienų, o vaiko priežiūros išmoką - tol, kol globojamam vaikui sueina 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo globėjo socialinio draudimo stažo. Taip pat globėjui priklauso vienkartinė išmoka, jei globa skiriama vaikui iki 1,5 metų ir jis dar nėra gavęs kitos išmokos. Be to, socialiniai kriterijai, pavyzdžiui, šeimos gausumas ar vaiko negalia, suteikia teisę gauti papildomą išmoką prie vaiko pinigų. Dar svarbesnė globa - ilgalaikėms pareigoms - yra globos (rūpybos) išmoka, kuri priklauso nuo vaiko amžiaus: iki 6 metų - 364 eurai/mėn., nuo 6 iki 12 metų - 420 eurų, o vyresniems ar neįgaliesiems globojamiems vaikams - 455 eurai. Ši išmoka mokama tol, kol globa tęsiama; o jei globotas asmuo mokosi, išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas net iki kol globotiniui sukaks 24 metai. Be to, globėjas gauna 280 eurų „tikslinį priedą“ - papildomą išmoką skirta būtent globėjui.
Globėjai taip pat turi teisę į socialines paslaugas, teikiamas per savivaldybių Globos centrus. Šie centrai ne tik konsultuoja ir informuoja globėjus ir tuos, kas planuoja tapti globėjais, bet ir organizuoja mokymus pagal GIMK programą (globėjų, rūpintojų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa), savitarpio paramos grupių susitikimus ir individualias konsultacijas. Globos centrai taip pat koordinuoja pagalbą šeimoms ir globojamiems vaikams - tiek psichologinę pagalbą, tiek praktinę paramą.
Nuolatiniai globėjai suteikia vaikui ilgalaikę, stabilia šeimos aplinką, dažniausiai iki pilnametystės arba kol vaikas gali gyventi savarankiškai. Tokie globėjai gauna ilgalaikes išmokas, įskaitant globos (rūpybos) išmoką ir tikslinius priedus, bei dalyvauja mokymuose ir konsultacijose, organizuojamose per Globos centrus, kad galėtų tinkamai pasiruošti ilgalaikei vaikų priežiūrai. Budintys globėjai, priešingai, teikia laikinas globos paslaugas, dažniausiai krizinių situacijų metu arba kol vaikui randama nuolatinė globos šeima. Jų tikslas - užtikrinti vaikui saugumą ir priežiūrą ribotą laiką, kelias dienas ar savaites. Už budinę globą taip pat gali būti mokama išmoka, tačiau ji dažniausiai yra trumpalaikė ir mažesnė nei nuolatinių globėjų išmokos. Trumpai tariant, nuolatiniai globėjai yra atsakingi už ilgalaikę vaikų globą, o budintys - už laikinas, krizines situacijas stabilizuojančias globos paslaugas.
Tapti globėju ar rūpintoju Lietuvoje galima įveikus kelis pagrindinius žingsnius. Pirmiausia kandidatas kreipiasi į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) skyrių, pateikia reikalingus dokumentus ir yra įvertinamas pagal tinkamumo kriterijus. Svarbu pabrėžti, kad globa gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo vaiko poreikių, o globėjai gauna tęstinę paramą - konsultacijas, savitarpio grupes ir mokymus. Žingsnis: Kreipimasis į VTAS. Veiksmas: Prašymas su asmens duomenimis, medicininis pažymėjimas, raštiški sutikimai suaugusių, gyvenančių kartu. Tikslas: Pradėti globos (rūpybos) procedūrą, įvertinti kandidato tinkamumą. Pirminis vertinimas: Amžius ≥ 21 metų (budiniams globėjams iki 65), tinkamos gyvenimo sąlygos, neturėti teistumo už sunkų nusikaltimą. Tikslas: Nustatyti, ar asmuo gali tapti globėju/rūpintoju. Mokymai: Dalyvavimas globos centro mokymuose. Tikslas: Įgyti žinių apie vaikų poreikius, elgesio valdymą, krizinių situacijų sprendimą. Tinkamumo sprendimas: VTAS ar globos centras priima išvadą. Tikslas: Patvirtinama, ar kandidatas pasirengęs globoti vaiką. Vaiko paskyrimas: Parenkamas konkretus vaikas. Tikslas: Atsižvelgiama į vaiko amžių, poreikius ir aplinką. Globa: Laikina arba nuolatinė. Tikslas: Laikina - krizės metu arba kol randama nuolatinė šeima; nuolatinė - iki pilnametystės arba savarankiškumo. Tęstinė parama: Individualios konsultacijos, savitarpio paramos grupės, papildomi mokymai. Tikslas: Užtikrinama globėjų pagalba ir vaikų saugumas bei gerovė. Ši sistema užtikrina, kad globėjai būtų tinkamai pasirengę, turėtų reikiamą paramą ir galėtų saugiai rūpintis vaikais.
Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų ir visada laikytųsi vaiko geriausių interesų. Visada rekomenduojame pasitarti su skyrybų teisininkais.
