Pirtis ir nėštumas: nauda, rizika ir saugumo patarimai
Pirtis ir nėštumas: nauda, rizika ir saugumo patarimai
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Daugelis moterų domisi, ar pirtis ir baseinas yra saugūs nėštumo metu. Apsvarstykime pirties ir baseino lankymo nėštumo metu aspektus, įvertindami galimą riziką ir naudą.
Pirties poveikis nėščiosioms
Pirtis nėštumo pabaigoje gali būti puiki priemonė atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Karštis padeda atpalaiduoti raumenis, mažina skausmą ir pagerina kraujotaką, kas ypač naudinga besilaukiančioms mamoms. Be to, pirtis gali pagerinti odos būklę ir sumažinti tam tikras odos problemas, su kuriomis susiduria nėščiosios.
Daugelis akušerių ginekologų uždraudžia nėščoms moterims lankytis pirtyse. Antra vertus, dažnai patariama nerizikuoti ir pirties nėščiosioms vengti. Nėštumo metu moters organizmas ir taip patiria didesnį krūvį, labiau apkraunama širdis, todėl jos nereikėtų dar labiau varginti dideliu karščiu. Didžiausią riziką kelia pirtyje nuolat tvyrantis didelis karštis. Nors daugelis mėgsta šilumą, ji padeda atsipalaiduoti ir pagerina savijautą, bet kartu gali būti ir nesaugi vaisiui. Taip pat stiprus karštis gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų, pavyzdžiui, skilvelio pertvaros defekto ar atviro arterinio latako rizika.
Tačiau kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad pirtis reikalinga moterims. Medikai septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įrodė, kad pirtis teigiamai veikia moters organizmą visą nėštumą. Kasdien lankantis saunoje, pagerėdavo nėščiųjų savijauta, sumažėdavo audinių hidrofiliškumas. Sauso oro seansai sumažina nefropatijos atsiradimo galimybę ir palengvina gimdymą. Pirtį lankiusioms nėščiosioms gimdant, gerokai rečiau kildavo nuskausminamųjų ir spazmolitikų reikalaujančių skausmų. Maždaug 80 proc. pirtį lankančių maitinančių motinų pagerėjo laktacija. Nėštumo metu maždaug trečdalis moterų kenčia nuo venų išsiplėtimo. Lankantis pirtyje šios problemos išnyksta, nes padidėja kraujagyslių sistemos tonusas, todėl mažėja kolaptoidinės būklės tikimybė. Pirtyje besilankančios moterys rečiau turi problemų su trombozėmis. Buvo pastebėta, kad nėščiosioms rečiau skauda galvą, jos ne taip greitai pavargsta, kyla mažiau virškinimo problemų, lengviau praeina infekcinės ligos. Lankantis pirtyje nėštumo metu gali regresuoti ar išnykti kai kurios odos ligos.
Pirtis tinka ir ginekologinių susirgimų profilaktikai. Šiuo atveju teigiamas pirties poveikis siejamas su pagerėjusia kraujo apytaka vidaus organuose. Pagerėjus kraujotakai iš organizmo greičiau pašalinami uždegimų komponentai. Daroma teigiamą poveikį esant problemoms su kiaušidėmis ir kitais gimdos funkcijų pakitimais, sergant pirmine ir antrine amenorėja, esant skausmingoms mėnesinėms, chroniškoms vidinių lytinių organų ligoms, chroniškoms problemoms po nėštumo nutraukimo, klimakteriniam sindromui, užtikrina normalų nėštumą iki pat gimdymo.
Suomių mokslininkai nenustatė sąsajos tarp aukštos pirties temperatūros ir vaisiaus vystymosi, nes Suomijoje, kur 95 proc. nėščiųjų reguliariai lankosi saunoje, apsigimimai labai reti.
Kaip pirtis veikia moters organizmą nėštumo metu
Pirtyje esantis šilumos poveikis gali turėti teigiamą įtaką nėščiosios organizmui. Pirma, šiluma skatina kraujotaką, kas padeda pagerinti deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą tiek mamai, tiek kūdikiui. Antra, pirtis leidžia sumažinti raumenų įtampą ir skausmus, ypač nugaros srityje, kas dažnai vargina besilaukiančias moteris. Be to, karštis gali padėti atpalaiduoti nervų sistemą, mažinant stresą ir nerimą, kurie yra dažni nėštumo palydovai. Pirtyje moterys gali patirti geresnę nuotaiką ir ramybę, o tai, savo ruožtu, teigiamai veikia ir vaisiaus vystymąsi.
Taip pat svarbu paminėti, kad pirtis gali pagerinti odos būklę, nes prakaitavimas padeda išvalyti poras ir pašalinti toksinus. Nėščiosioms, kenčiančioms nuo odos problemų, pirtis gali būti puiki pagalba. Trindamiesi druska valome poras ir odą. Medus maitina ir regeneruoja odą. Pirtyje stiprinama imuninė sistema, atsitraukia peršalimai.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į temperatūrą ir laiką, praleidžiamą pirtyje, kad būtų išvengta per didelio kūno perkaitimo.
Rekomenduojamos pirties procedūros
Nėščiosioms rekomenduojama rinktis švelnias pirties procedūras, kurios padėtų atsipalaiduoti ir sumažintų stresą. Pavyzdžiui, šilto oro pirtys gali padėti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti kraujotaką, kas ypač naudinga nėštumo pabaigoje. Vanojimas vanta taip pat gali būti naudingas, nes šis procesas skatina limfos cirkuliaciją ir padeda atsikratyti toksinų. Tačiau svarbu, kad vanojimą atliktų patyręs specialistas, kad būtų išvengta per didelio spaudimo ir diskomforto. Be to, garinė pirtis gali būti puiki pasirinkimo galimybė, nes ji padeda atpalaiduoti kvėpavimo takus, o tai ypač svarbu nėščioms moterims, kurios dažnai jaučia dusulį. Taip pat rekomenduojama pasinaudoti aromaterapija: eteriniai aliejai, tokie kaip levandų ar eukalipto, gali suteikti papildomo atsipalaidavimo ir ramybės pojūtį.
Galiausiai, švelnus masažas pirtyje gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti savijautą. Svarbu, kad masažas būtų pritaikytas nėščiosioms, todėl patartina rinktis specialistus, kurie turi patirties dirbant su besilaukiančiomis mamomis.
Galimos rizikos ir atsargumo priemonės
Nors pirtis gali būti naudinga nėščiosioms, svarbu žinoti ir galimas rizikas. Pirmiausia, ilgalaikis buvimas karštoje aplinkoje gali sukelti per aukštą kūno temperatūrą, kuri gali būti pavojinga tiek motinai, tiek kūdikiui. Dėl to rekomenduojama riboti laiką pirtyje ir dažnai daryti pertraukas.
Taip pat stiprus karštis gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų rizika. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad nėštumo metu geriausia rinktis ne garinę pirtį, bet sauną. Jeigu užėjus į pirtį pradėjo svaigti galva, pykinti, pajautėte silpnumą, gali būti, kad kūnas perkaito. Pirtyje nėščiosioms švelniai galima pertis vantomis. Labai dažnai greta pirčių įrengiami ir kubilai. Taigi, maudynių kubile metu kyla panaši rizika, kaip ir būnant pirtyje. Tačiau reikėtų žinoti, kad kubilas gali dar greičiau negu pirtis pakelti kūno temperatūrą.
Nėščiosios turėtų vengti staigių temperatūros pokyčių, kurie gali sukelti diskomfortą ar net alpimą. Visada verta pasitarti su gydytoju prieš lankantis pirtyje, ypač jei moteris turi sveikatos sutrikimų, tokių kaip hipertenzija ar cukrinis diabetas. Naudojant šluotą, reikia būti atsargiems, kad nesukeltumėte per didelio streso organizmui. Atsižvelgiant į individualias aplinkybes, nėščiosios turėtų klausytis savo kūno ir, jei jaučiasi nepatogiai, nedelsdamos išeiti iš pirties. Taip pat patariama gerti daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos, ir vengti alkoholio ar kitų stimuliantų.
Visada geriausia pasirinkti pirtį su gerai žinoma reputacija, kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, galintys užtikrinti saugias procedūras. Pirties kultūra ir tradicijos gali būti puikus būdas atsipalaiduoti, tačiau svarbiausia yra išlikti saugiai ir rūpintis tiek savo, tiek kūdikio sveikata.
Taisyklės, kurių privaloma laikytis
Kiekvienas nėštumas yra individualus, skiriasi nėščiųjų negalavimai, savijauta. Jei gydytojas leido pasimėgauti pirties malonumais, jie neturėtų trukti ilgiau nei 15 min. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos pirtys vienodos. Skiriasi ne tik jų šildymo būdai, temperatūra, bet ir drėgmės lygis. Tad svarbu, kad kūnas neįkaistų iki temperatūros, kuri gali pakenkti vaisiui.
Į pirtį reiktų vaikščioti su akušere, instruktore ar kitu lydinčiu asmeniu. Taip pat reiktų, kad draugija būtų gera, nes psichologinis klimatas taip pat labai svarbus. Pirmą kartą pirtyje nereiktų užtrukti ilgiau negu 5-7 minutes, pulsas neturėtų būti dažnesnis negu 120 dūžių per minutę. Po 5-7 minučių išeiti iš pirties, apsigobti rankšluosčiu, atvėsti ir pailsėti sėdint ar gulint. Galima išgerti žolelių arbatos. Kitas etapas - nusiplauti išsiskyrusį prakaitą ir sausai nusišluostyti. Tada vėl galima į pirtį, bet būtina stebėti pulsą. Trečias kartas - dušas, nusišluostymas ir pirtis. Tada galima iš anksto paruošta beržine vanta lengvai masažuoti pėdas, klubus, nugarą ir pečius. Išėjus galima apsilieti šaltu vandeniu. Tą akimirką periferinės kraujagyslės susitraukia, o vidaus organų kraujagyslės išsiplečia. Įvyksta kraujo persiskirstymas, padidėja hemoglobino kiekis. Vėliau - šiltas baseinas arba dušas. Ar verta tęsti, pasakys savijauta. Iš esmės, galima ir sustoti. Namuose reikia atsigulti į šiltą lovą ir pailsėti.
Pirties nauda žmogaus organizmui – prof. habil. dr. Albertas Skurvydas
Pirties kultūra ir tradicijos Lietuvoje
Lietuvoje pirties kultūra yra giliai įsišaknijusi, turinti tūkstantmetes tradicijas. Pirtis buvo ir tebėra ne tik higienos, bet ir bendravimo, poilsio bei dvasinio atsinaujinimo vieta. Senovėje pirtis buvo laikoma šventu būdu, kur žmonės galėjo atsipalaiduoti, pabendrauti su šeima ir draugais, o taip pat ir pasiruošti svarbiems gyvenimo etapams.
Besilaukiančioms mamoms, lankantis pirtyje, labai svarbu laikytis tradicijų ir paisyti tam tikrųjų ritualų. Pavyzdžiui, pirtyje dažnai buvo naudojamos įvairios žolelės ir eteriniai aliejai, kurie ne tik suteikdavo malonų aromatą, bet ir turėjo gydomųjų savybių. Šios tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą, gali būti naudingos ir būsimoms mamoms, siekiančioms palaikyti gerą savijautą nėštumo metu.
Be to, pirties kultūroje Lietuvoje labai svarbus bendravimas. Pirtis buvo ir tebėra vieta, kur galima dalintis patirtimi, išklausyti patarimus. Nėščiosios, apsilankiusios pirtyje su kitomis moterimis, gali gauti naudingų patarimų iš mamų, kurios jau patyrė gimdymo procesą. Tai padeda sumažinti nerimą ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.
Taigi, pirties kultūra Lietuvoje ne tik užtikrina fizinį komfortą, bet ir emocinę paramą, kuri yra ypač svarbi nėštumo pabaigoje.
Baseinas nėštumo metu
Plaukiojimas baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Jei pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Fizinė veikla nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Perkaitimo pavojus nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą.