Gyvenime pasitaiko situacijų, kai artimas žmogus dėl senatvės, ligos ar nelaimingo atsitikimo nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, priimti adekvačių sprendimų ir valdyti savo turto.

Tokiu atveju artimiesiems tenka nelengva, tačiau be galo svarbi pareiga - imtis globos ar rūpybos. Šis procesas, apipintas teisinėmis procedūromis ir emociniais iššūkiais, daugeliui kelia nerimą ir daugybę klausimų.

Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus, suteikiant aiškumo ir padedant suprasti suaugusio asmens globos procesą Lietuvoje.

Kada Prireikia Globos ar Rūpybos? Pagrindiniai Skirtumai

Pirmiausia, svarbu atskirti dvi esmines sąvokas - globą ir rūpybą. Nors kasdienėje kalboje jos dažnai vartojamos kaip sinonimai, teisinis jų statusas ir taikymo aplinkybės skiriasi iš esmės.

Dažnai painiojamos globos ir rūpybos sąvokos. Globa - labiau teisinė sąvoka. Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksniam asmeniui. Rūpyba - kai pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Pareiškėjo prašymu nustatoma rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskirtinas rūpintojas.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Globa (Visiškas Neveiksnumas)

Globa (visiškas neveiksnumas) nustatoma asmeniui, kuris dėl psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės visiškai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Teismas tokį asmenį pripažįsta neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse.

Neveiksnus asmuo praranda civilinį veiksnumą - jis negali sudaryti jokių sandorių (pvz., pirkti, parduoti, dovanoti turto), balsuoti rinkimuose, tuoktis ar atlikti kitų teisinę reikšmę turinčių veiksmų.

Visi šie veiksmai jo vardu atliekami paskirto globėjo.

Svarbu, kad neveiksnus asmuo yra toks, kuris dėl psichinės ligos, silpnaprotystės, nesupranta, nevaldo savo veiksmų.

Neveiksnus asmuo negali pats sudaryti jokių sandorių.

Jis traktuojamas panašiai, kaip vaikas.

Tai yra, už jį atsako, sandorius sudaro globėjas.

Jeigu sandorį sudarys pats neveiksnus asmuo ir globėjas jo nepatvirtins, šis negalios, o kita šalis turės atkurti buvusią padėtį.

Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.

Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas.

Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje.

Neveiksnumas - teisinė mirtis.

Lietuvoje maždaug 6000 žmonių yra nustatytas neveiksnumas arba ribotas veiksnumas.

Tai reiškia, kad už šiuos žmones viską gali nuspręsti kiti: kur jie gyvens, kaip bus gydomi.

Neveiksniais pripažinti žmonės neturi teisės sudaryti jokių sandorių, išsakyti savo nuomonės.

Rūpyba (Ribotas Veiksnumas)

Rūpyba (ribotas veiksnumas), kita vertus, nustatoma asmeniui, kurio gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti yra apribotas, bet ne visiškai prarastas.

Tai gali būti dėl psichikos sutrikimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Teismas tokį asmenį pripažįsta ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Ribotai veiksnus asmuo gali pats atlikti smulkius buitinius sandorius (pvz., nusipirkti maisto), tačiau stambesniems sandoriams, susijusiems su turto valdymu, disponavimu ar įsipareigojimais, jam reikalingas rūpintojo sutikimas.

Savo esme ribotai veiksnus žmogus traktuojamas panašiai, kaip nepilnametis nuo 14 iki 18 metų: jis turi kai kurias suaugusiojo teises ir pareigas, bet ne visas.

Ribotai veiksnus asmuo gali sudaryti sandorius, tačiau daugelį jų - tik leidus rūpintojui.

Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.

Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.

Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu (Civilinio kodekso 2.11 str.

Kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas (Civilinio kodekso 2.11 str.

Teismo Sprendimas ir Asmens Autonomija

Sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos ar rūpybos nustatymo priima tik teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą.

Svarbu pabrėžti, kad šiuolaikinis teisinis reguliavimas skatina kiek įmanoma labiau išsaugoti asmens autonomiją.

Dėl šios priežasties teismas visada vertina, ar negalima taikyti švelnesnių priemonių, pavyzdžiui, pagalbos priimant sprendimus instituto, prieš pripažįstant asmenį neveiksniu.

Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.

Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.

Asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas.

Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.

Kelias Link Globos Nustatymo: Žingsnis Po Žingsnio

Procesas nuo sprendimo, kad artimajam reikia pagalbos, iki oficialaus globėjo paskyrimo yra sudėtingas ir reikalauja kantrybės.

1. Kreipimasis į Teismą

Inicijuoti procesą gali pats asmuo, kuriam reikia pagalbos (jei jo būklė tai leidžia), jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija (dažniausiai savivaldybės socialinės paramos skyrius) arba prokuroras.

Pareiškimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu ir globos (rūpybos) nustatymo teikiamas apylinkės teismui pagal to asmens gyvenamąją vietą.

Pareiškime teismui būtina nurodyti:

• Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, duomenis.
• Aplinkybes, pagrindžiančias jo negalėjimą savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų. Tai gali būti medicininės pažymos, liudytojų parodymai, aprašytos konkrečios situacijos, rodančios asmens būklę.
• Prašymą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę.
• Jei jau yra, siūlomą globėjo ar rūpintojo kandidatūrą.

Prie pareiškimo pridedami asmens tapatybę, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, medicininiai išrašai ir kiti įrodymai, pagrindžiantys pareiškimo aplinkybes.

LR CPK numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai.

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gyvenamosios vietos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 462 str. 1 d.).

Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.

2. Teismo Psichiatrijos Ekspertizė

Tai yra bene svarbiausias etapas visame procese.

Teismas, gavęs pareiškimą, privalomai skiria teismo psichiatrijos ekspertizę.

Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai.

Ekspertizės tikslas - įvertinti asmens psichinę būklę ir pateikti teismui išvadą, ar asmuo gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti ir kokiose srityse jo veiksnumas turėtų būti apribotas.

Ekspertizė gali būti atliekama ambulatoriškai arba stacionare.

Jos metu ekspertai kalbasi su asmeniu, analizuoja medicininius dokumentus, gali bendrauti su artimaisiais.

Svarbu suprasti, kad ekspertų išvada teismui nėra privaloma, tačiau praktikoje ji turi lemiamą reikšmę priimant sprendimą.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę.

Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą neriekia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės.

Taigi, būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu.

Juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju.

Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai:

• Medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).
• Juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3. Teismo Posėdis ir Sprendimas

Gavęs ekspertizės išvadą, teismas skiria posėdį.

Jame privalo dalyvauti pareiškėjas, asmuo, dėl kurio sprendžiamas klausimas (jei jo sveikatos būklė leidžia), prokuroras ir globos (rūpybos) institucijos atstovas.

Teismas išklauso visas puses, įvertina ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus.

Teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:

• Atmesti pareiškimą, jei nenustatoma, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus.
• Pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje (pvz., turto valdymo) ir nustatyti jam rūpybą.
• Pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje arba visose srityse ir nustatyti jam globą.

Teismo sprendime nurodomos konkrečios sritys, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Tai gali būti turto valdymas, asmeninių neturtinių teisių įgyvendinimas (pvz., teisė į sveikatos priežiūrą), socialinių išmokų gavimas ir pan.

Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.

Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia.

Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.

Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (Civilinio kodekso 2.10 str. 4 d.).

Jei šie asmenys per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo, neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens būklę savo iniciatyva peržiūri kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (Civilinio kodekso 2.101 str. 2 d.).

Peržiūrėjusi neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens būklę, ši komisija taip pat priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo (Civilinio kodekso 2.101 str. 1 d.).

Paminėtina, kad minėtos komisijos savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais.

Kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas ribotai veiksniu, turi teisę to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Pirmieji Žingsniai

Visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą).

Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus).

Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas).

Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.

Taigi, Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai.

Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus.

Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.

Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu.

Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių.

Kas Gali Tapti Globėju ar Rūpintoju?

Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus pilnametis asmuo ir tik jo paties rašytiniu sutikimu.

Teismas, skirdamas globėją, atsižvelgia į daugybę veiksnių:

• Asmeninės savybės: dorumas, sąžiningumas, gebėjimas atlikti globėjo pareigas.
• Tarpusavio santykiai: globėjo ir globojamojo (rūpinamojo) santykiai, prisirišimas.
• Globojamojo noras: jei asmuo, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, gali išreikšti savo nuomonę, teismas privalo į ją atsižvelgti.
• Kandidato gyvenamoji vieta: siekiama, kad globėjas gyventų kuo arčiau globojamojo, kad galėtų efektyviai teikti pagalbą.

Dažniausiai globėjais skiriami artimiausi giminaičiai - sutuoktiniai, vaikai, tėvai.

Tačiau jei artimųjų nėra arba jie negali ar nenori imtis šių pareigų, globėju gali būti paskirtas ir kitas asmuo.

Prieš skirdamas globėją, teismas visada paprašo savivaldybės išvados apie kandidato tinkamumą.

Savivaldybės socialiniai darbuotojai aplanko kandidatą namuose, įvertina jo buities sąlygas, bendrauja su juo ir pateikia teismui savo rekomendacijas.

Asmuo negali būti globėju, jei:

• Anksčiau buvo nušalintas nuo globėjo pareigų dėl netinkamo jų atlikimo.
• Iš jo buvo atimta tėvų valdžia.
• Jo interesai prieštarauja globojamojo interesams.
• Yra teistas už tyčinius nusikaltimus.

Šiuo konkrečiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad globėjas (rūpintojas) dažniausiai būna tas subjektas, kuris ir prašo teismo asmeniui nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą).

Kita vertus, įstatymas nedraudžia globėju (rūpintoju) būti paskirtam nebūtinai tam asmeniui, kuris yra numatytas LR CPK 463 straipsnio 1 dalyje.

Svarbu, kad globėjas (rūpintojas) būtų toks asmuo, kuris turės galimybes tinkamai ir pilnavertiškai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas (ribotas veiksnumas).

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Taigi parenkant globėją, turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.

Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Globėjo ir Rūpintojo Pareigos bei Atsakomybė

Tapti globėju ar rūpintoju - tai ne tik teisė, bet ir didžiulė atsakomybė.

Šios pareigos apima platų spektrą veiksmų, skirtų užtikrinti globojamojo gerovę.

Globėjo Pareigos

Globėjas yra teisėtas neveiksnaus asmens atstovas.

Jis veikia neveiksnaus asmens vardu ir jo interesais, sudaro visus būtinus sandorius.

Rūpinimasis asmeniu: Užtikrinti tinkamą priežiūrą, maitinimą, aprangą, būstą. Organizuoti medicininę pagalbą, slaugą.

Turto valdymas: Sąžiningai ir protingai valdyti globojamojo turtą, mokėti mokesčius, tvarkyti finansinius reikalus.

Svarbu pabrėžti, kad globėjas negali laisvai disponuoti globojamojo turtu.

Bet kokiems stambesniems sandoriams (pvz., nekilnojamojo turto pardavimui, paskolos ėmimui) reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Teisių gynimas: Atstovauti globojamajam teismuose, valstybinėse institucijose, ginti jo teises ir teisėtus interesus.

Ataskaitų teikimas: Kasmet teikti savivaldybės globos ir...

Už neveiksnaus asmens sutartines ar deliktines (nesutartines) prievoles (deliktinė atsakomybė) atsako jo globėjas, jei neįrodo, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės.

Jei neveiksniu pripažintas asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu.

Prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu turi teisę paduoti jo sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, rūpybos ar globos įstaiga arba prokuroras.

Jie taip pa turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė mano, kad reikėtų orientuotis ne į veiksnumo ribojimą, o į didesnę pagalbą.

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė sako kad žmogaus teisėmis grįstas modelis reiškia perėjimą nuo sprendimo už kitus priėmimo iki sprendimų priėmimo padedant: „Dėl to mes turime orientuotis į tai, kaip tą žmogų paremti, padėti, kokias paslaugas jam suteikti, kad būtų užtikrinta jo teisė būti lygiems prieš įstatymą.“

K. Levickaitės teigimu, jei žmogus nekalba, jis gali išreikšti savo nuomonę kitais, neverbaliniais, būdais.

Pasak K. Levickaitės, vienas iš pagalbos būdų - pagalbos priimant sprendimus paslauga, kuri yra teikiama įgyvendinant globos įstaigų pertvarkos projektą.

„Lietuvoje pagalbos priimant sprendimus išbandoma, skirtingos įstaigos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu teikia tą paslaugą, bet kad ji taptų žmonėms su negalia prieinama ir tokia, kokios reikia konkrečiam žmogui, mes dar turime ilgą kelią iki to nueiti“, - sako K.

Jos teigimu, neveiksnumą visada paprasčiau nustatyti, nei ieškoti kitų būdų.

„Staiga tampa lengviau ir į banką nueiti, ir kažkokį teisinį parašą padėti. Nereikia sukti galvos, atimi veiksnumą ir suteiki globėjui tą sprendimų priėmimo galią.

Pasak K. Levickaitės, ydinga yra tai, iki šiol teisme bene svarbiausia yra psichiatro išvada.

„Teisinis veiksnumas ir psichikos būklė yra iš esmės skirtingos sąvokos“, - įsitikinusi žmogaus teisių ekspertė.

D. Juodkaitė taip pat įsitikinusi, kad teismo procese reikėtų daugiau atsižvelgti į socialinių darbuotojų išvadas, nes jie daug dėmesio skiria įvertinti individualią situaciją, įvardinti, ką žmogus savo aplinkoje, šeimos ar kitų pagalbą suteikiančių žmonių kontekste geba atlikti.

„Žmonių su ta pačia diagnoze situacija gali būti labai skirtinga ir socialiniai darbuotojai dažniausiai tą mato.

Pasak D. Juodkaitės, ratifikavus Neįgaliųjų teisių konvenciją ir kai vyko Civilinio kodekso reforma, žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos siekė, kad teisės aktuose apskritai neliktų teisinio neveiksnumo, tačiau kol nebus išvystytas pagalbos priimti sprendimus modelis, teikiamos kitos individualius asmens poreikius atliepiančios paslaugos, tol teisinio neveiksnumo mechanizmo atsisakyti nepavyks, nors tai numatyta dabartinės Vyriausybės programoje.

Pasak K. Levickaitės, atsisakyti neveiksnumo nepavyksta net ir labiau žmogaus teisių srityje pažengusioms šalims, bet yra ir gerų pavyzdžių.

Tarkim, Latvijoje, Bulgarijoje veikia pagalbos priimant sprendimus modelis ir ši paslauga gana kokybiškai teikiama.

Adakavo socialinių paslaugų namuose yra skyrius, kurio gyventojai išėję neberastų kelio atgal, bet didžioji dalis gyventojų yra aktyvūs ir gana savarankiški.

S. Adakavo socialinių paslaugų namų slaugos korpusas.

Adakavo socialinių paslaugų namų slaugos korpusę prižiūrimi žmonės, kuriems reikia ypatingos priežiūros.

Kad pokyčiai vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, rodo Seimo kontrolierių 2019 metais atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti, kaip laikomasi įstatymu numatyto įpareigojimo...

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka.

Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.

Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises, t. y. LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis.

Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - LR CPK) numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neveiksnumas ir globa nustatoma tik teismo tvarka. Jokių kitų greitesnių būdų nėra, kadangi teisminis nagrinėjimas būtinas siekiant apsaugoti itin pažeidžiamus asmenis.

Operatyviai surinksime pažymas, parengsime reikiamus dokumentus teismui.

Advokatų kontoroje dažnai sulaukiame klientų dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) bei globos (rūpybos) nustatymo.

Dažniausiai toks poreikis atsiranda tuomet, kai po artimojo mirties, galimai neveiksnus (ribotai veiksnus) asmuo, negali priimti jam tenkančios palikimo dalies ar atlikti kitų paveldėjimo procesui reikiamų veiksmų.

Dar kartą pažymėtina, kad neveiksnumas ir globa nustatoma teismo.

Todėl dėl neveiksnumo ir globos nustatymo būtina kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Dažnu atveju tokią būklę nulemia demencija, Alzheimerio liga, ištikęs insultas.

Susiklosčius tokiai situacijai, kuri neretai šeimoje sukelia įtampas ir nežinią, nuo ko viską pradėti, kviečiame kreiptis į mūsų kontorą nurodytais kontaktais: el. Pasitelkę ilgametę patirtį padėsime Jums pereiti visas reikiamas procedūras, atstovausime teisme.

Dažnai gaunu klientų užklausas, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus.

Ką daryti?

Kaip artimojo vardu atsiimti pensiją?

Kaip disponuoti jo gaunamomis socialinėmis išmokomis?

Deja notaras, manydamas, jog asmuo galimai yra neveiksnus (nesupranta savo veiksmų reikšmės), negali išduoti įgaliojimo kitiems asmenims veikti šio žmogaus interesais.

Visgi, pasak teisininkės, kaip tai realiai vyksta, lemia ne tik teisinis mechanizmas, bet labai daug priklauso ir nuo praktinio įgyvendinimo, kaip žmonės, specialistai - ar tai būtų psichiatrai ar socialiniai darbuotojai, teikiantys išvadas, ar teisėjai teismuose - vertina: ar jie žiūri į žmones su negalia kaip galinčius su pagalba realizuoti savo teises ar preziumuoja, kad jie nieko negali.

„Tas požiūris keičiasi lėtai - ne visi teisėjai, psichiatrai tiki, pripažįsta, kad žmonės su proto ar psichikos negalia gali realizuoti savo teises, tik jiems reikia pagalbos priimant sprendimus.

Kartais bijoma nenustatyti neveiksnumo prevenciškai dėl baimės, o kas bus, jeigu kažkaip netinkamai įgyvendins savo teises.

Tai yra ydingas mąstymas, kad atimsi teises ir neva žmogus jų nepažeis, bet yra ir taip, kad globėjai pažeidžia globojamųjų teises ir interesus“, - svarsto D.

Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė mano, kad asmenų veiksnumas ribojamas per dažnai.

Mes ateiname iš to sistemos, kur sovietiniais metais buvo juoda arba balta.

Arba esi visiškai veiksnus, arba esant bet kokiai diagnozei gali nesunkiai tapti neveiksnus.

Užtekdavo psichiatrų pažymos.

„Asmeniui nustatytas teisinis neveiksnumas prilyginamas civilinei mirčiai, nes iš jo atimama galimybė įgyvendinti visas savo teises“, - sako teisininkė, Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Jos teigimu, tai reiškia, kad pripažintas neveiksniu asmuo tampa visiškai beteisiu, jis pats negali nieko daryti, nei menkiausių sandorių sudaryti, jau nekalbant apie galimybę įsidarbinti arba, tarkim, susituokti.

„Mes ateiname iš to sistemos, kur sovietiniais metais buvo juoda arba balta.

Arba esi visiškai veiksnus, arba esant bet kokiai diagnozei gali nesunkiai tapti neveiksnus.

Užtekdavo psichiatrų pažymos.

Kartais buvo lengviau gauti diagnozę nei gydymą.

Pasak D. Juodkaitės, kontekstas keičiasi, bet labai sunkiai.

Nuo 2010 m., kai Lietuvoje buvo ratifikuota Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, keliamas klausimas, kad turi būti radikaliai peržiūrimas teisinio veiksnumo institutas.

Teisingumo ministerija yra išleidusi ne vieną teisinio reguliavimo stebėsenos pažymą, kur yra akcentuojama, kad turi būti vertinama individuali situacija ir teismas turėtų priimti mažiausiai asmens teises ribojančius sprendimus.

„Yra aiškiai įvardijama, kad negalima apriboti veiksnumo visose srityse ir negalima prevenciškai apriboti teisių abejojant ar manant, kad kažkada asmuo gali netinkamai teisėmis pasinaudoti“, - svarsto D.

Tą patvirtina ir Teisingumo ministerija: „Atkreiptinas dėmesys, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

tags: #neveiksnumas #ir #globa

• Putpelių kiaušiniai: nauda ir savybės
• Svarbiausi aspektai apie ultragarsą nėštumo metu
• Nauda ir paruošimas
• Priežastys ir sprendimo būdai senelių globos namuose
• Ugdomoji pramoga vaikams