Tinkamas kūdikio maitinimas yra ypatingai svarbus jo augimui ir vystymuisi. Mamos pienas arba adaptuotas pieno mišinys yra idealus maistas kūdikiams pirmaisiais mėnesiais, tačiau ateina laikas, kai reikia pradėti įtraukti į racioną ir kitus produktus, įskaitant vaisius. Šiame straipsnyje aptarsime, kada saugu ir tinkama pradėti duoti kūdikiui vaisių, nuo ko pradėti ir ko reikėtų vengti.

Kada pradėti duoti vaisių?

Pasak Šeimos gerovės centro gydytojos - pediatrės Rūtos Tarasevičienės, vaisių įvedimo laikas priklauso nuo to, kada mama pradėjo mažylio papildomą maitinimą. Papildomą maitinimą kūdikiui rekomenduojama pradėti duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių. Dažniausiai kaip pirmosios primaitinimo daržovės Lietuvoje imami šakniavaisiai (bulvės, morkos, pastarnokai), nuo primaitinimo pradžios taip pat tinka sviestinis moliūgas ir šparaginės pupelės. Nors vaikai vaisius dažnai labai mėgsta dėl juose esančio cukraus ir iš esmės juos toleruoja gerai, vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves.

Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ESPGHAN) rekomenduoja kūdikį primaitinti pradėti 17-26 savaitę. Pernelyg ankstyvas primaitinimas (iki 4 mėnesių) arba per vėlyvas (po 7 mėnesių) gali turėti neigiamų pasekmių vaiko sveikatai.

Žindant primaitinimą rekomenduojama pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė. Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių*. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi pradėsite ir jo papildomą maitinimą. Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Išlikite kantrūs, jeigu kūdikis išspjaus pirmus košės šaukštelius. Supraskite, kad jam dar reikia mokytis nuryti naują tirštą maistą iš šaukštelio.

Keturių-šešių mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio. Be to, pradėjus valgyti tirštą maistą “į darbą įsijungia” kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę. Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mšiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu.

Pradėkite nuo vienos rūšies HiPP daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite pagal „Trijų žingsnių taisyklę“ nuo kelių šaukštelių (4-6) vienos rūšies daržovių tyrelės (pavyzdžiui, HiPP Bio Ankstyvųjų morkų arba HiPP Bio Pirmųjų moliūgų). Jūsų vaikutis nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikte ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną. Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę (jeigu papildomą maitinimą pradėjote nuo HiPP Bio Ankstyvųjų morkų, dabar pasiūlykite HiPP Bio Pirmųjų moliūgų tyrelę). Tai bus pirmas žingsnis. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį, pavyzdžiui, bulvę (HiPP Bio Ankstyvosios morkos su bulvėmis). Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę, pavyzdžiui, HiPP Bio Morkos su bulvėmis ir ėriuko mėsa.

Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.

Nuo kitų rauginto pieno produktų jogurtas skiriasi tuo, kad turi mažai išrūgų ir labai daug gerųjų bakterijų. Be to, jogurtas net kelis kartus geriau nei pienas aprūpina organizmą kalciu - jo indelyje jogurto daugiau nei tame pačiame kiekyje pieno! Be to, jogurto bakterijos padeda geriau tą kalcį pasisavinti virškinamajame trakte. Per priešpiečius ar pavakarius mažyliui rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto. Bakterijų nauda. Dažniausiai jogurtas praturtinamas lactobacillus ir bifidobacterium - dirbtiniu būdu dauginamomis žmogaus žarnyno bakterijomis. Patekusios į žarnyną, jos atkuria sveiką bakterijų pusiausvyrą, kuri sutrinka susirgus ir vartojant vaistus, ypač antibiotikus. Naudingas tik natūralus jogurtas be cukraus. Jei jogurto galiojimo laikas ilgas, vadinasi, jogurtas pasterizuotas naudojant tokį konservavimo būdą, kuris sunaikina bakterijas. Tokiame jogurte naudingų gyvųjų bakterijų beveik nėra.

Nuo kokių vaisių pradėti?

Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Geriausia pradėti nuo apvirto ar kepto obuolio. Pradėti geriausia nuo 2-3 arbatinių šaukštelių ir po truputį didinti iki 50-60 gramų.

• Obuoliai (virti, kepti, trinti)
• Bananai (trinti)
• Kriaušės (virtos, trintos)
• Slyvos (trintos)
• Mėlynės (trintos)

Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius.

Gastroenterologai rekomenduoja duoti kūdikiams tik ant medžio prinokusius vaisius. Taip pat reikėtų vengti:

• Alergizuojančių vaisių ir uogų (braškės, citrusiniai vaisiai)
• Vynuogių (dėl užspringimo rizikos)
• Uogų ir citrusinių vaisių (šilauogių, aviečių, gervuogių, citrusinių vaisių) jaunesniems nei metukų kūdikiams duoti negalima.

Gastroenterologai nerekomenduoja kūdikiams duoti banano atvežto į Lietuvą, kadangi jie prinokinami dujų kamerose. Rekomenduojama vartoti vaisius ir daržoves tas, kurioje klimatinėje zonoje gyvename.

Vaisiai yra saldūs, todėl jais galima puikiai pakeisti saldumynus.

Kaip stebėti kūdikio reakciją?

Duodant obuolį stebėkite, ar neberia odos, ar nepučia pilvuko, ar dažniau neatpylinėja. Atsiradus minėtiems simptomams, vėl grįžti prie virto ar kepto obuolio. Kaip vaikas jaučiasi pradėjus papildomai maitinti, stebima iki 5 dienų. Jei vaikas maistą toleruoja gerai, nėra jokių pašalinių požymių, pradedama duoti kitą produktą.

Jei Pasireiškus naujo produkto netoleravimui (atpylinėja, pykina, vemia, viduriuoja, parausta veidas ar kūnas, išberia ir kt.), reikia nedelsiant nustoti maitinti šiuo produktu ir daugiau jo nebeduoti.

Vaisių įvedimo eiga

1. Pradėkite nuo mažo kiekio: 2-3 arbatiniai šaukšteliai trinto vaisiaus.
2. Stebėkite reakciją: Ar nėra alerginių reakcijų, virškinimo problemų.
3. Didinkite kiekį palaipsniui: Jei viskas gerai, palaipsniui didinkite porciją iki 50-60 gramų.
4. Įveskite naujus vaisius: Po kelių dienų, jei vaikas gerai toleruoja pirmąjį vaisių, pabandykite įvesti kitą.

Vaisių nauda kūdikiams

Vaisiai yra svarbus papildomo maisto produktas, nes juose esantys vitaminai, mineralinės, skaidulinės medžiagos svarbios normalioms organizmo funkcijoms, taip pat ir imunitetui. Bananai yra geras mikroelementų šaltinis: magnio, kalio, kalcio, geležies ir fosforo. Juose yra vitaminų A, B1, B2, C. Mėlynėse yra pektino, taip pat padedančio susilpninti uždegimą, ypač daug karotino (provitamino A), kuris ne tik naudingas regėjimui, bet ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodamas organizmo ląsteles. Šios uogos turi vitaminų B, C, kalcio, fosforo, kalio, mangano, geležies. Be to, mėlynės mažai alergizuojantis maisto produktas.

Kokių produktų pradedant vaiko primaitinimą nereikia skubėti duoti?

Kai kurių produktų kūdikiams nereikėtų duoti iki vienerių metų amžiaus, nes jie gali sukelti alergiją, virškinimo problemų ar net būti pavojingi.

• Grybai: Grybų vaikams rekomenduojama duoti kuo vėliau, bent jau sulaukus 3 metų. Grybai - sunkiai virškinamas produktas, kurio suvalgius apkraunama net suaugusiojo virškinimo sistema, ką jau kalbėti apie mažylius.
• Riešutai: Rekomenduojama duoti kuo vėliau ir dėl to, kad tai stiprus alergenas, ir dėl to, kad jie maži ir kyla pavojus, kad vaikas gali užspringti.
• Baklažanai: Rekomenduojami vaikams, vyresniems kaip vieneri metai. Ruošiant baklažanus vaikams, būtina nulupti jų odelę.
• Ankštinės kultūros: Iki metų patartina neduoti vaikui žirnių, pupelių, lęšių, pupų, avinžirnių ir pan. Ankštiniai produktai pučia pilvą, be to žaliose ankštinėse daržovėse yra tam tikrų kenksmingų medžiagų, kurios žūva tik gerai išvirus jas.
• Pomidorų padažas, majonezas: Jų nerekomenduojama duoti vaikams iki trejų metų. Tai nenaudingi produktai, kurie skirti labiau maisto skoniui pagerinti.
• Ridikėliai: Pakankamai sunkiai virškinami, per anksti duodant sukelia pilvo pūtimą, skausmą.
• Egzotiniai vaisiai: Iki metų vaikams užtenka tų vaisių ir daržovių, kurie užauginti mūsų klimato juostoje. Taip pat tinka lengvai organizmo toleruojamas bananas. Retų ir egzotinių vaisių nereikia skubėti duoti mažyliams.
• Subproduktai: Galvijų kepenys, inkstai, širdys, liežuviai ir panašūs produktai neturėtų būti duodami mažiems vaikams.
• Limonadai ir gazuoti gėrimai: Šiuose gėrimuose yra daug dažų, saldiklių, todėl vaikams iki trejų metų yra dažnos alerginės ir maisto netoleravimo reakcijos, kurias provokuoja šie produktai.
• Medus: Meduje gali būti Clostridium botulinum sporų, kurios gali sukelti botulizmą.
• Karvės pienas: Kūdikiams sunku suvirškinti karvės pieno baltymus ir mineralai gali pakenkti nesusiformavusiems inkstams.
• Žemės riešutų sviestas: Didelis alergenas ir kelia užspringimo pavojų.
• Kai kurios daržovės: Špinatai, burokėliai, lapiniai kopūstai, salotos ir pankoliai turi daug nitratų, kurių kūdikio organizmas negali apdoroti.
• Tunas ir kitos žuvys: Gali turėti nemažą kiekį gyvsidabrio.
• Vynuogės: Kelia užspringimo pavojų.
• Kiaušinių baltymai: Gali sukelti alergines reakcijas.
• Šokoladas: Turi kofeino ir sunkiai virškinamas.
• Kukurūzų spragėsiai: Kelia užspringimo pavojų.
• Sumažintą riebalų kiekį turintys produktai: Kūdikiams būtini riebalai.
• Rūkyta ir konservuota mėsa: Turi nitratų, daug natrio ir gyvulinės kilmės riebalų.
• Kukurūzai: Gali būti alergenas ir kelia užspringimo pavojų.
• Cukrus: Didina antsvorio riziką ir gali privesti prie diabeto.
• Nepasterizuoti produktai: Gali turėti pavojingų bakterijų.
• Ryžių pienas: Netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno.

Mėsa ir jos paruošimas

Kiekvieną dieną kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.

Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t. Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Jokiais būdais mažyliams negalima duoti rūkytų produktų ar lašinių, taip pat įvairiuose marinatuose pagamintų mėsos produktų (jų skrandukai dar labai jautrūs).

Pasak specialistų, kaip pirmoji mėsa žvėriena mažiau tinkama, nes ji yra kieta, sunkiau pasisavinama. Dar daugiau, ji pirmiausia turi būti veterinariškai patikrinta.

Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių (Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos). Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus (geriausia naudoti nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, saulėgrąžų ar linų sėmenų aliejų). Aliejus ar sviestas padeda vaiko organizmui pasisavinti ląstelieną. Ilgainiui mėsą galima maišyti ne tik su daržovėmis, bet ir su kruopomis.

Svarbiausiai, kad mažylis gautų bent 30-40 g (vyresni ir daugiau) mėsos kasdien. Mėsos ir daržovių ar kruopų santykis košėje nėra svarbus, reikėtų įvairiai maišyti košes ir ieškoti mažylio mėgstamų skonių derinių.

Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.

Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.

Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Venkite keptos mėsos, ypatingai griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis.

Pradėjus virti mėsą po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką.

Pieno produktai

Jei žindote kūdikį, klausimų dėl pieno jums nekyla - duodate geriausia, ko šioje Žemėje mažyliui gali reikėti. Žinoma, kad mažyliui vertingiausias jo mamos pienas, tačiau kai dėl vienų ar kitų priežasčių, anksčiau ar vėliau jis baigiasi, mamos susimąsto, kuo jau tas mišinukas geresnis už karvės pieną. Todėl iki metukų Europos pediatrų gastroenterologų draugija griežtai nerekomenduoja jo duoti kūdikiui. Maža to, tyrimais įrodyta, kad pieno mišinys lieka labai vertinga vaikų maisto raciono dalis net iki trejų metų.

Kūdikių ir maži vaikai turi daug fiziologinių skirtumų, palyginti su vyresniais vaikais ir suaugusiaisiais. Kūdikių mityboje baltymų stygius pasitaiko labai retai. Dažniausiai kūdikių sveikatą sutrikdo baltymų perteklius. Visų pirma jis pavojingas tuo, kad gali sukelti kūdikiui alergiją - tokią, kurios vėliau nepavyks taip lengvai atsikratyti. Ištirta, kad jei 6-12 mėn. kūdikis girdomas ne motinos pienu ar mišinėliu, o karvės pienu, jis gauna 2-3 kartus daugiau baltymų, nei rekomenduojama. Kodėl tuomet vyresni vaikai geria karvės pieną ir jį gerai toleruoja? Kūdikių virškinimo sistemos fermentai dar nėra iki galo susiformavę, dažnai trūksta laktazės - fermento, skaidančio pieno cukrų (ypač tai aktualu neišnešiotiems mažyliams).

Ypač dažna kūdikių ir mažų vaikų problema - mažakraujystė. Pagrindinė jos priežastis - nepakankamas geležies kiekis maiste, ypač nuo 4-6 mėn. amžiaus. Kuo anksčiau pradedamas vartoti karvės pienas, tuo didesnė rizika prasidėti mažakraujystei. Be to, susidaro užburtas ratas - jei mažakraujystės ir nebuvo, ji gali atsirasti, nes didžiulis karvės piene esantis baltymų kiekis gali sukelti alergiją ir žarnyno gleivinės mikrokraujavimą. Dar vienas niuansas - karvės piene yra labai mažai vitamino C. Manoma, kad dėl to blogėja ir taip mažo karvės piene esančio geležies kiekio pasisavinimas.

Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas - visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos.

Ji - sotus ir sunkiau virškinamas produktas, todėl daug jos duoti kūdikiui nereikia, užteks 50 g. Tačiau joje daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja. Suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų - desertinėje varškėje.

Jis turi daugiau riebalų ir yra kaloringesnis už karvės pieną. Ožkos ir karvės piene baltymų kiekis panašus, tačiau ožkos pienas lengviau virškinamas, nes baltymų dalelės mažesnės, be to, šiek tiek kitokia ir pagrindinio pieno baltymo - kazeino sudėtis. Nepaisant to, teiginys, kad ožkos pienas nealergizuoja, nėra visiškai teisingas. Pastebėta, kad maždaug 40 proc. karvės pienui alergiškų vaikų lygiai taip pat alergiški ir ožkos pienui.

Kaimiškas pienas gerokai riebesnis nei pirktinis, todėl gali tikti ne visų mažylių jautriam skrandukui. O jei pienelį pirksime ne iš leidimą prekiauti turinčio (taigi ir higienos sąlygas atitinkančio) ūkininko, o iš nepatikrinto prekeivio, rizikuosime užsikrėsti įvairiomis per karvės ir ožkos pieną perduodamomis ligomis. Vien pažiūrėjus, kaimiško pieno švarumo įvertinti neįmanoma, todėl prieš vartojimą jį būtina pavirinti. Bet virintas pienas netenka daugelio vertingų savybių. Pavyzdžiui, parduotuvėje parduodamame pasterizuotame piene kur kas daugiau vitaminų nei virintame kaimiškame.

Papildomi patarimai

Vadovaukitės sveiku protu: Atsižvelkite į regione įprastos mitybos ir tradicijas, bendrus primaitinimo ir sveikos mitybos principus bei stebėkite savo vaiką. Pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis. Patiekalai turi būti šviežiai pagaminti.

Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais.

Aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės gali būti naudojami maistui pagardinti.

Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa.

Druska. Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus.

Cukrus. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų).

Aliejus, sviestas. Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą!

Prieskoninės žolelės. Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską.

Kiti prieskoniai. Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius, pavyzdžiui, pipirus, aitriuosius pipirus ar kario prieskonius, tad tėvai retai kada juos įtraukia į kūdikių mitybą.

Alergija maistui - tai stipri atsakomoji imuninės sistemos reakcija į organizmui netinkamą medžiagą, kuri ne visada organizmui yra kenksminga, tačiau imuninis atsakas į ją gali sukelti simptomus ir ligą. Organizmas gamina ypatingus antikūnus - imunoglobulinus „E“ (IgE), puolančius alergenus.

Paprastai simptomai pasireiškia per keletą minučių tik suvalgius alergiją sukeliančio maisto arba kai kuriais atvejais buvus kontaktui su alergiją sukeliančiu produktu, ir išlieka iki keleto valandų. Ne išimtis - alergiją sukeliančio produkto kontaktas su alergijos nesukeliančiu gamybinėje aplinkoje.

Dažnas tėvelis alergiją maistui tapatina tik su vaikučio odos bėrimu. Taip manantieji klysta. Nepageidaujamos alerginės reakcijos į maistą formos gali pasireikšti įvairiais požymiais odos, kvėpavimo organų ir net virškinamojo trakto požymiais.

Nevirškinimas dažnai gali sukelti pilnumo jausmą, dujų kaupimąsi, pykinimą, rėmenį, vidurių užkietėjimą, galvos skausmą ir kitus simptomus. Daug žmonių patiria šiuos simptomus (lengva arba sunkia forma), bet tik nedaug kas žino, kad jų priežastis gali būti susijusi su maistu.

Maisto alergenai gali sukelti šiuos kvėpavimo organų pažeidimo simptomus: nosies gleivinės paburkimą, čiaudulį, rinorėją, kosulį, švokštimą, dusulį ar balso užkimimą.

Anafilaksija maisto sukeltiems alergenams - tai ypač sunki ir agresyvi, grėsminga gyvybei padidėjusio jautrumo organizmo reakcija.

Anafilaksinei reakcijai, sukeltai maisto alergenų, būdinga greita reakcija (nuo kelių minučių iki kelių valandų): gerklų edema, bronchų spazmai, delnų, padų, galvos niežulys, akių vokų tinimas, spazminiai pilvo skausmai, vėmimas ir viduriavimas.

Pienas ir kiti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, valgomieji ledai ir pieninis kremas, turi cukraus, vadinamo laktoze. Paprastai organizmas fermentu laktaze suskaido laktozę į paprastesnius komponentus. Jei laktazės nepakanka, žmogus gali jausti rezorbcijos sutrikimo simptomus, pavyzdžiui, pilvo skausmą ir viduriavimą. Šis reiškinys vadinamas laktozės netoleravimu arba laktazės stoka.

Burnos alergijos sindromas - tai maisto alergijos forma, kurios simptomų atsiranda kontakto vietoje - burnos ir ryklės gleivinėje. Šiam sindromui būdinga staigi pradžia - pradėjus valgyti, atsiranda lūpų, gomurio, burnos gleivinės niežulys, perštėjimas, patinimas, paraudimas. Kartu su burnos alergijos sindromu dažnai būna ir alerginis rinitis arba šienligė. Tai dažnesnė alergija vyresnio amžiaus (nuo 12 metų) vaikams.

Teoriškai yra žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas, kurio sudėtyje yra baltymų, gali sukelti alergijas, tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą.

Soja vartojama daugelyje pagamintų ir parduotuvėse parduodamų produktų. Etiketėse ji gali būti įvardijama labai įvairiai, kartais net „užslėpta“, pvz., hidrolizuotas augalinis aliejus, augalinis aliejus ir lecitinas. Todėl sojai jautriems vaikučiams reikėtų vengti duoti produktų, kurių sudėtyje yra šių ingredientų.

Svarbu skirti pseudoalergijas, kurios yra šešis kartus dažnesnės, nuo tikrųjų. Citrusiniai vaisiai, šokoladas, medus, riešutai, cukrus, žuvis, žemuogės, braškės, kiviai ir kiti produktai vadinami pseudoalergenais, todėl, kad organizmas gali reaguoti ne į patį produktą, o į suvalgytą jo kiekį. Nuo vienos skiltelės apelsino odos neišbers, bet, suvalgius kilogramą, įvyks audringa alerginė reakcija.

Silpną alergiją sukeliantys produktai: rūgusio pieno produktai, triušiena, arkliena, liesa kiauliena, kalakutiena, liesa aviena, žiediniai ir briuselio kopūstai, brokoliai, aguročiai, patisonai, agurkai, ryžių, kukurūzai, grikiai, soros, sorgai, ryžių sėlenos, smiltyninis gyslotis, burnočiai, bolivinės balandos (angl. Quinoa), žalios spalvos kriaušės ir obuoliai, žalumynai, geltonieji ir raudonieji serbentai.

Šis klausimas labai aktualus turbūt visiems tėvams, auginantiems vaikus, nebūtinai alergiškus. Neužginčijama tiesa, jog, rinkdamiesi natūralius ar ekologiškus, cheminės pramonės nepaliestus produktus, mes padedame savo mažiesiems pajausti tikrąjį maisto skonį. Pažindindami su viso grūdo produktais, kartu jų organizmus aprūpiname iš pačios gamtos su sveikais produktais gaunamų mineralinėmis medžiagomis, aminorūgštimis, vitaminais, skaidulinėmis medžiagomis. Reiktų manyti, kad tai yra daug geriau nei duoti vaikui sintetinių vitaminų. Tačiau ar tikrai jautrų organizmą mes sugebame apsaugoti?

Vienareikšmio atsakymo tikrai nėra, nes net ir sintetinių priedų traktuojami kaip alergenai. Bet pabandykime paieškoti mažiau blogesnių.

Antai gliutenas (liet. glitimas), vienas iš alergiją sukeliančių baltymų stipresnės ir silpnesnės formos yra natūraliai randamas kviečių, rugių, miežių, avižų ir jų išvestiniuose produktuose. Gliuteno sensibilizacija plačiau aprašyta skiltyje „Virškinimo organų alergija maistui“. Taip pat reikia nepamiršti, kad valgyti vienus grūdų patiekalus - sunku, nes jie yra beskoniai. Todėl maisto pramonė stengiasi įtikti mūsų vaikams, siūlydama cukruotus sausus pusryčius, sausainius su įvairiais glaistais, sluoksniuotas bandeles ir pan.

Pageidautinas ilgas produktų tinkamumas vartoti, papildomos sudedamosios dalys šalia pažeria ir netikėtų priedų, kurie gali išprovokuoti papildomų nepageidaujamų reakcijų, Tačiau, atidžiai skaitant gaminių sudėtis etiketėse, reikėtų vengti ne tik alergiją sukeliančių produktų, bet ir žemiau išvardintų sintetinių maisto priedų.

Sintetinių priedų šviežiose daržovėse turbūt nerasime, bet nerimą gali kelti derliui didinti naudojami nitratai. Kenksmingų sintetinių priedų apstu saldžiuose gaiviuose gėrimuose. Bet jų išvengti nėra taip ir sunku, nes juos galima pakeisti geriamuoju ar mineraliniu vandeniu, šviežių vaisių sultimis. Tai tinka sveikiems. O alergiškiems? Pasvarstykite patys, kas pakenktų labiau: stiklinė išspaustų apelsinų sulčių alergiškam citrusiniams vaikui ar tiesiog stiklinė limonado?

Turbūt šioje dalyje daugiausiai naudojami maistiniai priedai, pagerinantys gaminio skonį, spalvą, galiojimo laiką, tirštumą. Tačiau juose yra ir daugiausia termiškai „nežūstančio“ alergiją sukeliančio baltymo. O tai augantį organizmą veikia stipriausiai.

Nors vis tenka išgirsti apie jautrumą maisto priedams, tačiau kol kas moksliniais tyrimais įrodyta tik alergija sulfitams. Pastarųjų galima rasti, pavyzdžiui, vynuose, ant kurių butelių kartais būna užklijuoti ir įspėjamieji lipdukai. Tai neaktualu vaikučių mityboje, bet reikia prisiminti, kad sulfitų galima rasti ir natūraliai pomidoruose, lašišoje, svogūnuose. Sulfitai jautriems žmonėms gali sukelti ir odos bėrimus, kvėpavimo sutrikimus ar net anafilaksinį šoką.

• Sintetiniai dažikliai sukelia įrodytas alergines reakcijas (tartrazinas E 102, raudonasis E 124, eritrozinas E 127), kuriose dalyvauja specifiniai IgE antikūnai. Tartrazinas dažnai sukelia kryžmines reakcijas asmenims, hiperjautriems aspirinui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ir kai kuriems vaisiams.
• Konservantai, pasižymintys antimikrobiniu poveikiu (benzoinė rūgštis E 210 ir natrio benzoatas E 111), vartojami gaminant gėrimus, sirupus, alų, jų yra raudonose uogose; jie sukelia nepageidaujamas reakcijas.
• Natrio nitritas (E 250), vartojamas sūdant ir konservuojant mėsą, padidindamas žarnyno pralaidumą, sukelia nepageidaujamas reakcijas.
• Sulfitai (E 220-226) vartojami džiovintiems vaisiams apdoroti, gaminant vynus, alų, apdorojant salotų mišinius, gaminant kai kuriuos vaistus, gali sukelti net alergines reakcijas, dalyvaujant antikūnams IgE. Taip pat sulfitai gali sukelti odos paraudimą ir net šoką.
• Kai kurie antioksidantai (butilhidroksianisolas BHA - E 320, butilhidroksitoluenas BHT E 321), vartojami gaminant aliejų, kramtomąsias gumas.
• Lecitinas E 322 vartojamas gaminant kreminius desertus, sausainius, tešlą picoms, majonezą, grietinėlę kavai, kūdikių maistą. Sergantieji migrena, turintieji polinkį į alergines reakcijas, jų turėtų vengti. Šiandien JAV vyrauja nuomonė, kad alergiškų sojos pupelėms asmenų per pastaruosius 6 metus padaugėjo dešimt kartų. Sojų lecitinas - plačiai paplitęs alergenas, daugiau kaip 30 000 produktų vartojamas kaip emulsiklis, stabilizatorius, antioksidantas ir rudas dažiklis.
• Tokoferolis E 306 dažniausiai gaminamas iš sojų aliejaus, ir alergiškiems sojai asmenims taip pat reikėtų tai prisiminti.
• Natrio kazeinatas provokuoja alerginio uždegimo paūmėjimą žmonėms, įjautrintiems karvės pieno baltymams.
• Natrio glutamatas E 621 - tai gliutamino rūgšties druska. Ji yra skonio stiprinimo medžiaga. Gliutamino rūgštis yra svarbi smegenų medžiagų apykaitai. Amerikiečių literatūroje rašoma, kad gliutamai sukelia astmą, migreną ir alergines reakcijas. Tai sausų sriubų, gatavų patiekalų, padažų, majonezo, konservų, kepinių, įvairių gėrimų skonio manipuliacijų priemonė.
• Amerikos vaistų ir maisto administracija (FDA) dar 1995 m. nustatė ryšį tarp suvalgyto maisto, kuriame yra glutamatų, ir sveikatos sutrikimų - galvos skausmų, pykinimo, nervingumo, dirglumo, bronchų spazmo.
• Sergantiesiems migrena ir bronchų astma reikėtų prisiminti, kad nuo saldiklių ir gliutamatų jų sveikatos būklė gali sutrikti.
• Enzimas papainas E1101, naudojamas mėsai minkštinti ir marinuoti, gaminant alų, aktyvuodamas komplemento sistemą, gali sukelti alergines reakcijas.
• Kai kurie dirbtiniai saldikliai (pavyzdžiui, polioliai sorbitolis, manitolis) gali sukelti pilvo pūtimo, dujų kaupimosi ir viduriavimo simptomus. Šios rūšies saldikliai dažnai naudojami becukriuose konditerijos gaminiuose ir becukrėje kramtomojoje gumoje.

Dažniausiai nepageidaujamas reakcijas suteikia šviežios ar šaldytos raudonos spalvos uogos ir vaisiai. Todėl vartokite nesukeliančias alergijos baltas uogas arba raudonąsias apvirkite.

Yra nemažai klinikinių atvejų Lietuvos praktikoje, kai alerginiu rinitu (taip vadinama pavasario alerginė sloga, kylanti žydint) sergantys vaikai yra jautrūs kai kuriems maisto produktams, pvz., obuoliams. Mokslinių tyrimų įrodyta, kad egzistuoja ir kryžminės reakcijos.

Ar žinojote, kad pvz., jautrūs beržo žiedadulkėms asmenys gali būti jautrūs ir obuoliams, morkoms, kiviams, persikams, abrikosams, kriaušėms, lazdyno riešutams, o jautrūs pelynui - ramunėlėms, gerberoms, saulėgrąžoms ir kitiems graižažiedžiams arba, suvalgęs chalvos, gali netgi atsidurti reanimacijos skyriuje?

Kartais dėl alergijos kiaušiniams pastebima alerginė reakcija paukštienai ar paukščių plunksnoms. Alergiškiems pienui asmenims patariama atsargiai valdyti jautienos ir veršienos mėsą.

Daugybei žmonių yra būtini gryni maisto produktai, kuriuose negali būti net menkiausio kviečių ar kitų specifinių alergenų pėdsako. Šiandienos komercinėse gamybos įmonėse yra daug galimybių kryžminei taršai kilti. Taršos ore esančiais arba ant apdorojimo paviršių nusėdančiais alergenais ir dirbtiniais priedais praktiškai neįmanoma kontroliuoti, jei nenaudojama speciali, atskira technologinė įranga.

Suprantant tokios taršos pavojų žmonėms, kenčiantiems nuo alergenų ir sergantiems celiakija, pasaulyje yra bendrovių, kuriose užtikrinama kontroliuojama alergenų ir maisto produktų grynumo kontrolės aplinka. Ištisi gamybos kompleksai yra skirti išskirtinei maisto produktų gamybai, maisto produktai gaminami be didžiosios dalies pagrindinių maisto alergenų. Viena iš nedaugelio tokių įmonių „Orgran“ užtikrina, kad perdirbimo procesas, įskaitant specialiai parinktų rūšių grūdų malimą, būtų atliekamas vienoje kontroliuojamoje aplinkoje, taip pašalinant bet kokią kryžminės taršos galimybę.

Pirmas įtarimas greičiausiai jus išmuš iš vėžių ir bandysite karštligiškai ieškoti priemonių atsiradusioms neįprastoms vaiko organizmo reakcijoms šalinti. Tačiau neskubėkite gydytis patys. Pirmiausia - parodykite ir pabandykite būklę aptarti su jus prižiūrinčiu gydytoju.

tags: #nuo #keliu #menesiu #kudikiui #duoti #termiskai

• Pažintis su Nemunu
• Gamtos teikiamos galimybės vaikų ugdymui privačiame darželyje
• Instrukcija dėl motinystės išmokų Lietuvoje
• Kultūriniai skirtumai vaikų auklėjime Norvegijoje
• Kaip atlikti buitinius darbus nėštumo metu