Paukščiai - tai gyvūnų klasė, apimanti daugiau nei 10 000 dabar gyvenančių rūšių, pasižyminčių unikalia sandara ir fiziologija, leidžiančia jiems skraidyti ir prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų. Vienas iš svarbiausių paukščių bruožų yra kiaušinių dėjimas, kuris yra esminė jų dauginimosi strategijos dalis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime paukščių kiaušinių dėjimo procesą, jų ypatumus, lizdų svarbą ir tradicijas, susijusias su kiaušinių marginimu.

Paukščių biologiniai ypatumai

Paukščiai yra gerai atpažįstami dėl savo kompaktiško kūno, nedidelės galvos ir ilgo kaklo. Priekinės galūnės virtusios sparnais, o kūno forma aptaki, pritaikyta skrydžiui. Oda plona ir sausa, padengta kontūrinėmis plunksnomis, kurios saugo nuo išorinės temperatūros svyravimų. Jutiminę funkciją atlieka siūliškos plunksnos ir šereliai.

Griaučiai ir raumenys

Paukščių griaučiai yra tvirti ir lengvi, daugelis kaulų pripildyti oro. Raumenų sistema - diferencijuota. Dideli krūtinės raumenys, prisitvirtinę prie krūtinkaulio keteros, sudaro apie 20 % visos kūno masės. Kaklas labai lankstus, sudarytas iš 11-25 slankstelių. Žandai virtę bedančiu snapu, o smegenys gerai išsivysčiusios, ypač didieji pusrutuliai.

Jutimo organai ir virškinimas

Paukščių orientacijos svarbiausias organas yra akys, o klausos organą sudaro vidinė ir vidurinė ausis. Virškinimo trakto organai prasideda burnos ertme, kur pailgėję žandai sudaro snapą, kurio forma priklauso nuo paukščio mitybos. Išsiplėtusi apatinė stemplės dalis sudaro gūžį, o skrandį (skilvį) sudaro liaukinė ir raumeninė dalys.

Kvėpavimas ir kraujotaka

Balso aparatas - apatinės gerklos, turinčios dvi plonas porines membranas, kurioms virpant skleidžiamas garsas. Plaučiai maži, prigludę prie krūtinės ląstos, o svarbią kvėpavimo sistemos dalį sudaro oro maišai, padedantys efektyviau kvėpuoti. Širdis didelė, 4 kamerų, o medžiagų apykaita labai intensyvi.

Dauginimosi sistema

Patinų lytiniai organai yra pora į pupeles panašių sėklidžių, o patelių lytinė sistema asimetrinė. Dažniausiai funkcionuoja tik kairioji kiaušidė ir kairysis kiaušintakis. Subrendusi kiaušialąstė pro kūno ertmę patenka į kiaušintakį, kur apsigaubia baltyminiu sluoksniu, plėvėmis ir kietu kiaušinio kevalu.

Kiaušinių dėjimo procesas ir ypatumai

Paukščiai dažniausiai kiaušinius deda ir peri įvairiuose lizduose. Dėtyje būna 1-24 kiaušiniai. Po 1 kiaušinį deda alkos, narūnėliai, didesni plėšrieji paukščiai; po 2 - karveliai, gervės, lėliai; po 3 - kirai ir žuvėdros; po 4 - tilvikai; po 5-6 - smulkūs plėšrieji paukščiai ir dauguma žvirblinių; apie 10 - antys. Daugiau kiaušinių būna zylių lizduose, o apkarų - net iki 24 kiaušinių.

Kiaušinių forma, spalva ir margumas

Kiaušiniai būna įvairių formų. Pavyzdžiui, daugelis pelėdų deda apvalius arba rutuliškus kiaušinius. Laukinių paukščių kiaušiniai būna įvairių spalvų - nuo paprastų baltų iki visų vaivorykštės atspalvių: mėlynos, žalios, dramblio kaulo, smėlio, pilkos, raudonos ir oranžinės. Spalvų intensyvumas gali labai skirtis. Baltą spalvą lemia lukšte esantis kalcio karbonatas, o kitas spalvas - biliverdino ir protoporfirino junginiai. Paukščių, perinčių drėvėse, kiaušiniai dažnai būna paprastesnių spalvų, tačiau atviresnėse vietose dedami kiaušiniai yra margesni, kad juos sunkiau pastebėtų plėšrūnai. Žymės ant kiaušinių gali būti juodos, rudos, pilkos, rausvos, violetinės ar kitos spalvos. Paprastai jie būna išmarginti dėmėmis ar taškeliais.

Kiaušinio lukšto storis ir dydis

Kiaušinių lukštų storis skiriasi, tačiau jie turi būti pakankamai stori ir tvirti, kad išlaikytų perintį suaugusį paukštį, o taip pat ir augantį jauniklį. Didesnių paukščių kiaušinių lukštai paprastai būna proporcingai storesni. Didžiausius kiaušinius deda stručiai, o mažiausius - kolibriai. Kazuarų kiaušiniai turi storiausius lukštus, tačiau šiems dideliems ir stipriems paukščiams ne problema iš jų išsikapstyti.

Didžiausius kiaušinius deda stručiai - aukščiausi pasaulio paukščiai. Dauguma stručių kiaušinių vidutiniškai sveria apie tris kilogramus, tačiau 2008 m. Švedijos ūkyje vienas strutis padėjo rekordinį kiaušinį. Jo svoris siekė 5 kilogramus 311 gramų. Kiviai deda didžiausius kiaušinius vertinant pagal patelių dydį. Vienas kiaušinis gali sudaryti 25-30 proc. patelės dydžio. Mažiausius kiaušinius deda kolibriai, kurie yra mažiausi paukščiai pasaulyje. Verbenos kolibris yra mažiausio kada nors pastebėto kiaušinio rekordininkas - jo sudėtas mažytis baltas ovalus kiaušinis svėrė vos trečdalį gramo.

Kiaušinių valgymas ir dėjimas į svetimus lizdus

Kadangi kiaušiniuose yra labai daug baltymų, riebalų ir maistingųjų medžiagų, jie yra labai geidžiamas daugelio plėšrūnų grobis. Jais minta voverės, žiurkės, ropliai, katės, gyvatės, meškėnai ir daugelis kitų plėšrūnų. Kiti paukščiai, tarp jų suopiai, zylės, varnos, kregždės, klykuolės ir plėšrieji paukščiai, taip pat ėda visus kiaušinius, kuriuos randa. Daugelis lizduose perinčių paukščių net valgo savo jauniklių kiaušinių lukštus, nes taip ne tik pasipildo kalcio atsargas, bet ir padeda apsaugoti lizdą nuo plėšrūnų.

Ne visi paukščiai deda kiaušinius į savo lizdus ar net augina savo jauniklius. Yra daug rūšių paukščių, kurie sąmoningai deda kiaušinius į kitų lizdus ir leidžia „globėjams“ auginti jauniklius, net jei paukščiai yra skirtingų rūšių. Taip elgiasi rudagalvės kregždės ir gegutės. Kiti paukščiai, ypač daugelis ančių, deda kiaušinius į bendrą tos pačios rūšies paukščių lizdą.

Kiaušinių perėjimo trukmė

Paukščių kiaušinių inkubacijos laikotarpis gali būti labai įvairus. Mažesnių sparnuočių jis gali siekti 10-11 dienų, didesniųjų - 60-85 dienas. Pavyzdžiui, imperatoriškųjų pingvinų, klajojančiųjų albatrosų ir rudųjų kivių kiaušinių inkubacijos laikotarpis yra vienas ilgiausių. Klimatas ir temperatūra gali turėti didelę įtaką tam, kiek laiko užtrunka kiaušinio vystymasis ir jauniklio išsiritimas.

Kiaušinius deda ir kiti gyvūnai

Paukščiai nėra vieninteliai gyvūnai, dedantys kiaušinius. Daugelis roplių, žuvų, varliagyvių ir vabzdžių taip pat deda kiaušinius, kuriuos prieš išsiritant reikia apvaisinti arba inkubuoti. Kiaušinius deda tik keli žinduoliai, tarp jų - ančiasnapis. Kiaušinius dėjo ir dinozaurai.

Skonis priklauso nuo paukščio mitybos

Žmonės maistui vartoja daug įvairių rūšių kiaušinių. Dažniausiai pasitaikantys yra vištų kiaušiniai, tačiau daugelyje regionų delikatesais laikomi ir ančių, putpelių, kalakutų, emu, žąsų, stručių ir fazanų kiaušiniai. Skirtingų paukščių kiaušiniai skiriasi savo tekstūra, maistingumu ir skoniu. Vištos kiaušinių su baltu ar rudu lukštu maistingumas ir skonis nesiskiria, tačiau tai, kaip višta auginama ir ką ji lesa, gali labai pakeisti kiaušinio skonį.

Paukščių lizdai: namai kiaušiniams ir jaunikliams

Paukščiai lizdus suka medžiuose, uoksuose, ant žemės, urvuose, tarp akmenų ar sukrautų malkų, kitų paukščių lizduose, žmogaus statiniuose, apleistose techninėse konstrukcijose ar žmogaus sukurtose lizdavietėse. Lipdo iš molio su seilių priemaiša ar iš seilių, vidų iškloja sausomis augalų dalimis, plunksnomis, pūkais ar žinduolių plaukais. Lizdai būna kabantys, pinti, pačių paukščių išrausti grunte ar iškalti medyje. Paukščiai lizdus suka pavieniui ar grupėmis, sudarydami kolonijas. Lizdai būna labai paprasti (duobutė smėlyje tarp akmenukų) ar labai sudėtingi (įmantrūs įpinti tarp nendrių ar kabantys ant šakų). Lizdai naudojami vieną sezoną arba daugelį metų. Tik nedaugelis paukščių rūšių lizdų nesuka.

Lizdų ardymo reglamentavimas

Svarbu žinoti, kad laukinių paukščių lizdų ardymas ar jų naikinimas be leidimo gali neigiamai paveikti biologinę įvairovę. Sunaikinus saugomo paukščio lizdą perėjimo metu, gresia administracinė atsakomybė. Baudos fiziniams asmenims siekia nuo 150 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 1200 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju šios sumos padidėja atitinkamai iki 600 ir 2000 eurų.

Aplinkosaugininkai parengė naują paukščių lizdų atmintinę, kurioje surašyti svarbiausi terminai ir sąlygos. Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiama ardyti lizdus. Leidžiama ardyti lizdus nuo liepos 1 d. iki kovo 14 d. Galimas lizdų perkėlimas nuo rugsėjo 1 d. Leidimas perkelti lizdą nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Siekiant reguliuoti varninių paukščių gausą, leidžiama ardyti šių paukščių lizdus nuo liepos 1 d. Nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.

Velykos ir kiaušinių marginimo tradicijos

Marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų šventės simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. „Vykdant archeologinius tyrinėjimus tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje randama margučius primenančių šukelių. Pavyzdžiui, Gedimino pilies teritorijoje rasti akmeninis ir kaulinis kiaušiniai, taip pat molinio, glazūruoto kiaušinio šukės iš XI-XIII a. O seniausios ornamentuotų stručio kiaušinių šukės, datuojamos 3 tūkst. metų prieš Kristų, rastos Arabijos pusiasalyje“.

Velykų simbolika ir mitologija

Velykos yra gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidedantį naują metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu bei sugrįžtančią saulės šviesą ir šilumą. „Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva“.

Margučių tradicijos ir reikšmė

Su margučiais susijusių tradicijų yra ir daugiau, pavyzdžiui, ridenti margučius ir varžytis, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, „kiaušiniauti“, t. y. Velykų dieną svečiuotis pas kaimynus, laukti dovanų iš Velykės, dar vadinamos Velykų bobute, ar išmargintą kiaušinį užkasti kiemo kampe, taip tikintis derlingų ir gerų metų. Margučių reikšmė švenčiant Velykas rodo labai artimą, darnų žmogaus ryšį su jį supančia aplinka ir gamtos kūriniais.

Paukščių kiaušiniai: išlikimo strategija

Paukščių kiaušiniai yra ne tik dauginimosi priemonė, bet ir meno kūriniai, kuriuose slypi gamtos išmintis. Jų spalvos, formos ir raštai yra pritaikyti prie aplinkos sąlygų, siekiant apsaugoti būsimąją kartą nuo plėšrūnų. Kiaušinis - nepaprastas gamtos kūrinys. Viena iš priežasčių, kodėl paukščiai deda kiaušinius, yra ta, jog jauniklių nešiojimas su savimi gerokai apsunkintų jų skrydį. Kiaušinis yra tarsi išorinė gimda, kurioje jauniklis auga ir vystosi tol, kol gali išvysti pasaulį ir maitintis tėvų parūpintu maistu. Kaip ir viskas gamtoje, kiaušinių dėjimas turi ne tik pliusų, bet ir minusų. Pirmiausia, lizde palikti kiaušiniai yra lengvas grobis plėšrūnams. Bandant apsisaugoti nuo liūdnos baigties evoliucijos eigoje kiaušiniai spalvomis ir raštais prisiderino prie savo aplinkos ir lizdų - taip aštriadančiams plėšrūnams sunkiau juos pastebėti. Vis tik mokslininkams sunkiau paaiškinti, kodėl kai kurių paukščių rūšių kiaušiniai yra itin ryškių spalvų. Vienas iš paaiškinimų - dauguma žinduolių plėšrūnų yra dichromatai ir jų spalvinis regėjimas yra ribotas (panašiai kaip žmonių, kurie yra daltonikai). Užtat paukščiai yra gerokai jautresni spalvoms, todėl tikėtina, kad spalvingi kiaušiniai atlieka kažkokią kitą, jiems svarbią funkciją. Blyškūs, taškuoti, dėmėti ir kelių spalvų - kad ir kokios to būtų priežastys, kiaušiniai yra be galo gražūs pažiūrėti.

10 margiausių natūralių kiaušinių

1. Strazdas klajoklis (lot. Turdus migratorius): Gyvena Šiaurės Amerikoje, angliškas bendrinis pavadinimas - robin.
2. Šalmuotasis kazuaras (lot. Casuarius casuarius): Gyvena Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Šiaurės Australijoje. Jo vaiskiai žali kiaušiniai yra labai gražūs, tačiau pavojingi.
3. Kalninė starta (lot. Emberiza cia): Migruojantis paukštis, peri šiaurės vakarų Afrikoje, Pietų Europoje, centrinėje Azijoje ir Himalajuose.
4. Emu (lot. Dromaius novaehollandiae): Didžiausias Australijos paukštis, antras pagal dydį pasaulyje.
5. Juodoji varna (lot. Corvus corone): Gyvena Vakarų ir Centrinėje Europoje, Lietuvoje reta.
6. Putpelė (lot. Coturnix coturnix): Peri Europoje, Artimuosius Rytuose, Rusijoje, Centrinėje Azijoje. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
7. Naminis žvirblis (lot. Passer domesticus): Kilęs iš Artimųjų Rytų, manoma, labiausiai paplitęs pasaulio paukštis.
8. Raudonpilvis biulbiulis (lot. Pycnonotus cafer): Peri Indijoje ir aplinkinėse šalyse. Laikomas invazine rūšimi.
9. Sidabrinis kiras (lot. Larus argentatus): Peri Šiaurės ir Vakarų Europoje.
10. Naminės vištos (lot. Gallus gallus domesticus): Net ir šie įprasti kiaušiniai kartais būna įvairiausių spalvų ir atspalvių.

Didžiausi ir mažiausi

Didžiausius kiaušinius deda strutis (lot. Struthio camelus) - didžiausias paukštis pasaulyje. Stručių kiaušinių ilgis vidutiniškai yra apie 15 cm, plotis - 13 cm, o sveria apie 1,4 kg. Įdomu tai, jog nepaisant jų įspūdingo dydžio, stručių kiaušiniai yra mažiausi lyginant su paties paukščio dydžiu - jie sudaro vos 1 - 4 % patelės kūno masės. Tam pačiam strutinių paukščių būriui priklausantys kiviai deda didžiausius kiaušinius lyginant su jų kūno mase - maždaug vištos dydžio paukščio kiaušinis gali sverti iki 450 gramų. Mažiausio kiaušinio rekordas priklauso paprastajam kamaniniam kolibriui (lot. Mellisuga helenae), kuris, kaip manoma, yra mažiausias pasaulio paukštis. Suaugęs kamaninis kolibris sveria vos 1,6 - 2 gramus, o jo ilgis yra tik 5 cm. Kolibrių žirnio dydžio kiaušinukas sveria vos pusę gramo. Net ir didžiausių kolibrių kiaušiniai yra miniatiūriniai - jų ilgis nesiekia ir 2 centimetrų.

Paukščių kiaušinių spalvos ir jų reikšmė

Tado Ivanausko zoologijos muziejuje sukaupta didžiulė laukinių paukščių kiaušinių kolekcija. Ornitologai pastebi, kad paukščių kiaušiniai sudeda labai skirtingų spalvų ir su gausybe dėmelių. Ir margi jie tikrai ne dėl grožio, o dėl išlikimo. „Paukščiai, kurie peri smėlio žvyro salose, tai įvairūs tilvikai, žuvėdros, kirai. Jų kiaušinių raštas pritaikytas prie smėlio, akmenukų spalvos. Jei tai paukščiai, kurie peri krūmuose, medžiuose, tai neretai tas raštas susilieja su medžio, žievės fragmentais“, - aiškina ornitologas Saulius Rumbutis. Atvirose vietovėse perinčių paukščių kiaušiniai pastelinių spalvų: rusvi, melsvi, pilkšvi.

Gamta - sumani kūrėja, kiaušinius išdabina įmantriais raštais. „Startos geltonosios, nendrinės startos labai gražiai išmargina kiaušinius, turi tokį siūlinį raštą. Galime turėdami vaizduotę įžvelgti įvairiausių dalykų, gali būti ir kryželis, gali būti ir žmogaus veido dalis. Čia kažkoks dobilo lapelis... Kitas čia gal gali matyti driežą su ilga uodega“, - kalba S. Rumbutis.

O kormoranų kiaušiniai - išskirtiniai. Melsvos spalvos lukštas atrodo lyg dekoruotas įvairiomis aplikacijomis. „Dėl didelio kiekio kormorano organizme kalkinių medžiagų, kurių gauna rydami visą žuvį su visais kaulais ir žvynais ir suvirškindami tai, dėl to netgi dedant kiaušinius ant kormorano kiaušinio yra tam tikros kalkinės dėmės, labai savotiškai atrodo ir ko neturi kitų paukščių kiaušiniai“, - pasakoja S. Rumbutis.

Gegutės, kurios neaugina savo vaikų, yra tikros gudruolės, dėdamos kiaušinius į svetimą lizdą ir apgauja įtėvius. „Gegutė specializuojasi - atskiros gegutės dėti į tam tikrų paukščių kiaušinių lizdus ir gegučių tie kiaušiniai skiriasi savo spalva, kartais net ir dydžiu, pritaiko prie to šeimininko esamų kiaušinių lizde“, - kalba S. Rumbutis.

Kiaušinių dėjimo sezono įvairovė

Įpusėjus pavasariui įsisiūbuoja ir paukščių perėjimo sezonas, vis daugiau sparnuočių tupia į lizdus ir rūpinasi giminės pratęsimu. O sudeda labai skirtingą skaičių kiaušinių. „Plėšriųjų būna nuo vieno iki penkių. Kuo daugiau paukščių žūna, tuo jie deda daugiau kiaušinių, tokie smulkūs paukščiai, kaip žvirbliai, zylės kartais dvi-tris vadas žuvus dėtims deda“, - sako ornitologas Deivis Dementavičius.

Atsakingas elgesys gamtoje

Ornitologai ragina žmones gamtoje elgtis atsakingai. „Radus paukščio lizdą reiktų kuo greičiau pasišalinti, neimti, nečiupinėti kiaušinių, nelaužyti šakų aplinkui, kad išliktų kuo natūralesnė jų aplinka. Nes paukščiai pabaidyti gali negrįžti į lizdą arba, kai jie nebus lizde, gali plėšrūnai surasti tą lizdą - varniniai paukščiai, kiaunės, katės - ir sunaikinti kiaušinius“, - teigia D. Dementavičius. Šiuo metu kiaušinius jau sudėję jūriniai ereliai, pelėdos ir krankliai. O iš viso Lietuvoje peri apie 200 paukščių rūšių.

Paukščių kiaušinių sandara

Kiaušinis - gyvūnų moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė). Paukščio kiaušinio sandara: 1. Kevalas, 2. Išorinė pakėvalinė plėvelė, 3. Vidinė pakėvalinė plėvelė, 4. Vytulas, 5. Skystas baltymas, 6. Tirštas baltymas, 7. Trynio dangalas, 8. Trynys, 9. Gemalinis diskas, 10. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu geltonuoju sluoksniu, 11. Trynys su koncentriškai išsidėsčiusiu baltuoju sluoksniu, 12. Trynio plėvė, 13. Vytulas, 14. Oro kamera, 15. Oocitas (nesubrendusi kiaušialąstė) atsipalaidavęs iš kiaušidės atsiduria kiaušintakyje, čia po tam tikrų pakitimų oocito branduolyje jis virsta kiaušiniu ir apvaisinamas spermatozoido. Ilgame kiaušintakyje yra įvairių liaukų, kurios po apvaisinimo apgaubia kiaušialąstę pirma baltyminiu sluoksniu, po to dviem plonomis pergamentinėmis plėvelėmis. Tuomet kiaušinis patenka į išsiplėtusią raumeningą kiaušintakio dalį - gimdą, kurioje iš liaukų išskyrų susiformuoja kietas kiaušinio kevalo lukštas, kurį nudažo pigmentai. Susiformavęs kiaušinis patenka į kloaką, o iš ten į aplinką. Vištos kiaušinis kiaušintakiu slenka maždaug parą. Tuo tarpu karvelių per beveik dvi paras.

Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas (paukščio gemalas ankstyvosiose vystymosi stadijose). Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme (vidinis baltymo sluoksnis tirštesnis, išorinis - skystesnis), kuris yra baltyminės kiaušintakio dalies sienelės gaminys (sekretas). Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje. Visa tai gaubia dvisluoksnė polukštinė plėvelė, kuri bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę. Kiaušinį dengia kietas lukštas, kuris susideda iš kalcio druskų (kalcio karbonato) ir turi daug smulkių kanalėlių, pro kurias į kiaušinio vidų patenka oras ir išeina besivystančio gemalo gyvybinės veiklos dujiniai produktai.

Vienų paukščių kiaušiniai būna balti ar vienspalviai (genių, pelėdų, karvelių). Kiti, tokie kaip žvirbliniai, plėšrieji paukščiai, kirai, tilvikiniai, deda spalvotus kiaušinius. Paprastai kevalo spalva yra melsva arba gelsva išmarginta įvairių atspalvių dėmėmis. Dėmių spalva priklauso nuo ooporfirino, kuri susidaro iš suirusių raudonųjų kraujo kūnelių, patekusių į kaušintakius. Iš jų susiformuoja įvairaus dydžio gumulėliai, kurie prilipę prie kevalo sudaro taškus ir dėmes.

Kiaušinių dydis būna labai įvairus ir priklauso nuo paukščio rūšies. Didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių deda strutis, kuris yra 2000 kartų didesnis nei kolibrio kiaušinis. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo. Kolibrio kiaušinis yra 13 mm ilgio ir 8 mm pločio ir sveria apie pusę gramo. Išnykusio milžiniško paukščio epiornio kiaušiniai buvo 7 kartus didesni nei stručio. Net ir vienodo dydžio paukščių kiaušiniai neretai būna nevienodo didumo.

Kiaušinio trynys ir baltymas yra maistas besivystančiam paukščio gemalui. Gemalo diskas su tryniu suaugęs ir gemalui vystantis tarp jo ir trynio susidaro virkštelė, pro kurią grūdeliai patenka į paukščiuką. Jam augant trynys vis mažėja. Neužperėtas kiaušinis būna sunkesnis už užperėtą. Kiaušiniui išperėti reikia tam tikros temperatūros. Esant aukštesnei ar žemesnei temperatūrai išsirita nenormalūs jaunikliai. Neužperėtas vištos kiaušinis, laikomas žemesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje, sugebėjimą vystytis praranda tik po 3-4 savaičių. Tačiau paukščių, kurie pradeda perėti padėję 1-2 kiaušinius, šis sugebėjimas prarandamas anksčiau. Perėjimo pabaigoje, paukščiukas turi savo šilumos, tad galima jį palikti ilgesniam laikui. Perėjimo laikas skirtingas pas įvairius paukščius ir neretai priklauso nuo kiaušinio dydžio - didesni perimi ilgiau, nors taip yra ne visada.

Roplių kiaušiniai yra dideli, turi daug trynio, kuriuo maitinasi gemalas, kol išsivysto gyvybingas jauniklis, galintis išgyventi sausumoje be tėvų priežiūros. Kiaušiniai dažniausiai vystosi užkasti į žemę, o suaugę gyvūnai juos saugo retais atvejais. Kiaušinis padengtas dangalais, kurie saugo nuo džiuvimo ir mechaninio sužalojimo. Driežų ir gyvačių kiaušinio dangalas būna pergamentinis, o vėžlių ir krokodilų - sukalkėja ir tampa kevalu.

Kiaušinių kodų reikšmės

Kodas	Apibūdinimas
0	Ekologiški kiaušiniai. Vištos laikomos laisvai, turi priėjimą prie lauko ploto (mažiausiai 4 m² vienai vištai), šeriamos tik ekologiškais pašarais.
1	Laisvai laikomų vištų kiaušiniai. Vištos turi nuolatinę prieigą prie lauko ploto dienos metu (mažiausiai 4 m² vienai vištai).
2	Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai. Vištos laikomos patalpose ant kraiko ar šiaudų, neturi priėjimo prie lauko.
3	Narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Leidžiami „praturtinti“ narvai su 750 cm² ploto vienai vištai.

tags: #pauksciai #nededantys #kiausiniai

• Vaikų apsinuodijimo gydymas aktyvintąja anglimi
• Medela pientraukiai
• Vežimėliai dvynukams
• Maisto svarba vaikų sveikatai
• Madona: Karalienės kelionė