Traumos ir priežiūra: ką daryti išmušus pieninį dantuką?
Traumos ir priežiūra: ką daryti išmušus pieninį dantuką?
Dantų traumos vaikystėje yra gana dažnos ir gali sukelti nemažai streso tiek vaikui, tiek tėvams. Svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti įvairiais atvejais, ypač jei nukenčia pieniniai dantys.
Dažniausiai pasitaikančios yra keturios dantų traumų rūšys - danties nuskilimas, kuomet netenkama dalies danties, išmušimas, kai dantis iškrenta su visa šaknimi, rečiau pasitaikantis dalinis išnirimas, kai dantis pakeičia savo poziciją ar įmušimas į vidų.
Dantų traumos gali būti įvairios: nuo dantų emalio įtrūkimo iki viso ar dalinio danties vainiko praradimo.
Dantų traumos dažniausiai įvyksta nesuvaldžius paspirtukų, riedlenčių ar riedučių.
Dantų traumos kelia stiprų psichologinį ir emocinį stresą: nerimaujama dėl danties praradimo ir jo atkūrimo.
Po dantų traumos ne visuomet pavyksta savarankiškai įvertinti traumos apimtį ir pasekmes.
Kai patiriama bet kurios rūšies danties trauma, būtina susisiekti su savo odontologu.
Odontologas nedelsdamas suteiks informaciją, ką daryti konkrečios dantų traumos atveju.
Pirmoji pagalba išmušus dantį
Išmušus dantuką pirmiausia reikia jį surasti ir paimti tik už danties vainiko, jokiu būdu neliečiant danties šaknies.
„Jokiu būdu danties neplaukite ir nevalykite, net jeigu jis ir buvo nukritęs ant žemės. Kitaip nutrinsite dar išlikusias gyvybingas periodonto ląsteles. Šios ląstelės turės įtakos, ar dantis prigis“, - pataria B.Šlekienė.
Antra, svarbu nelaikyti danties sausai.
Pamerkite į pieną, seiles, fiziologinį tirpalą ar net kontaktinių lęšių skystį ir nedelsiant keliaukite pas odontologą.
Išmušto danties negalima laikyti vandenyje ar sausai, suvynioto į servetėlę ar medžiagos skiautę.
Netinkamoje terpėje ląstelės apmiršta per 15 min.
Išmušto danties vietoje žaizdos taip pat stenkitės neliesti ir nevalyti jokiomis dezinfekuojamomis priemonėmis.
Atsargiai išskalaukite burną, kad neliktų skeveldrų, žaizdą uždenkite švariu marlės gabalėliu ir sukąskite.
Idealus atvejis, jei pas gydytoją pateksite per 2 valandas nuo traumos.
Laikas labai svarbus norint, kad dantis prigytų.
Nustatyta, kad didžiausia sėkmingo danties atstatymo tikimybė yra tada, kai dantis replantuojamas per 30 minučių nuo traumos.
Jei turite išmuštą dantį, rekomenduojama jį nuplauti po negausiu tekančiu vandeniu ir, laikant už danties vainiko (karūnėlės), pamėginti švelniai įstatyti į kišenę.
Atliekant šią procedūrą, reikia neliesti danties šaknies, kad nebūtų pažeisti jos jautrūs audiniai.
Išmušto danties negalima valyti kitaip nei po negausiu tenkančiu vandeniu.
Jei išmušto danties neįmanoma įstatyti į jo kišenę, rekomenduojama jį užkišti už skruosto (arba įdėti į švarią talpą) ir nedelsiant vykti pas odontologą.
Nors tai įmanoma ne visuomet, išmuštas dantis gali būti įstatytas.
Išmuštas dantis negali džiūti, nes tada kyla komplikacijų tikimybė po danties replantacijos.
Todėl geriausia jį laikyti drėgnai.
Tam puikiai tinka seilės, kiaušinio baltymas ar pienas.
O štai vandens derėtų atsisakyti, nes vandentiekio vandenyje knibžda plika akimi nematomų bakterijų, kurios gali pažeisti išmuštą dantį, todėl vargu ar jūsų vaikas išvengs komplikacijų gydymo metu.
Pienas.
Pieno pagrindą sudaro kalcis, kuris reikalingas dantims ir kaulams, todėl tai puiki terpė laikyti išmuštą dantį, tiesa, būtina žinoti, kad danties saugojimas piene neturėtų užtrukti ilgiau nei tris valandas.
Seilės.
Tai turbūt vienintelis skystis, kurio žmogus visada turi su savimi, todėl išmuštą dantį galima laikyti po liežuviu arba užkišti už skruosto, kol keliausite pas savo odontologą.
Kiaušinio baltymas.
Taigi, nuo to, kaip ir kur laikysite išmuštą dantį, priklausys danties replantacijos sėkmė ir komplikacijų tikimybė.
Nuskilęs ar išniręs dantis
„Nuskilus danties vainikui, būtinai reikia išsaugoti nulūžusį fragmentą ir kuo skubiau apsilankius pas odontologą jį atsinešti.
Gydytojas galės nuspręsti ar jį galima bus „priklijuoti“, - pataria B.Šlekienė.
Apsilankymas svarbus, nes reikia patikrinti ar neatsivėrė danties nervas.
Tokiu atveju bus svarbu išsaugoti nervo gyvybingumą ir tik tada plombuoti.
„Svarbiausia, kad lūžio linija būtų apsaugota nuo tiesioginio kontakto su seilėmis.
Pakaks sukąsti švarų marlės tamponėlį ir kuo greičiau kreiptis skubios pagalbos į odontologą“, - primena specialistė.
Jei dantis nėra visiškai išmušamas, bet kliba - dažnai jį dar galima išgelbėti ir tai vadinama daliniu išnirimu.
„Svarbu danties nejudinti net liežuvio galiuku, ką dažnai mėgsta daryti vaikai.
Jį gali tekti įtverti.
Gydytojas specialiu įtvaru tvirtina jį prie gretimų dantų“, - pasakoja odontologė.
Šiuo atveju rekomenduojama minkšta dieta maždaug septynias dienas ir danties periodiškas sekimas pas odontologą.
Pieninių dantų traumos ir jų specifika
„Prisiminkite, kad pieniniai dantys nereplantuojami, tik nuolatiniai.
Pieninių dantų šaknys labai arti nuolatinių dantų užuomazgų, ir išmušus pieninį jo vietą greitai užpildys dygstantis nuolatinis dantis, o bandant atstatyti išmuštą pieninį, galimai būtų pažeista nuolatinio danties užuomazga“, - primena odontologė Birutė.
Išmušto pieninio danties nereikia savarankiškai įstatyti.
Įmušus pieninį dantį į dantenas, kyla pavojus pažeisti nuolatinio danties užuomazgą.
Todėl įvykus tokiai net ir pieninio danties traumai būtina kreiptis į medikus.
Jei traumos metu įvyksta danties vainiko nuskilimas ar danties emalio įtrūkimas, šių pažeidimų gydymą ir atstatymą galima atlikti vėliau, praėjus daugiau laiko po traumos.
Nuskilęs danties vainikas ar jo dalys.
Lūžęs ar skilęs dantis dirgina gleivinę.
Pieninių dantų rovimas indikuotinas tik keliais atvejais: kuomet sugedęs pieninis dantis yra negydomas ( vertikalūs šaknies lūžiai traumų metu, lėtinis hiperplastinis pulpitas, smarkiai pažeistas ir suardytas danties vainikas) ir gali sukelti komplikacijas pakenkiant nuolatinei danties užuomazgai ir kuomet pieninis dantis trukdo fiziologiniams dantų kaitos procesams ( trugdo išdygti nuolatiniam dančiui).
Pastaruoju atveju yra atsižvelgiama į paciento amžių, t.y. ar tuo metu jau turi išdygti nuolatinis dantis.
Kitais atvejais, pavyzdžiui, jei nėra nuolatinės danties užuomazgos - pieninis dantis yra laikomas kuo ilgiau.
Ši procedūra nėra skausminga, dažniausiai prireikia tik aplikacinės nejautros ( užtepant anestetiko ant gleivinės ).
Sudėtingesniais atvejais šalinant pieninius dantis ( išplitęs uždegimas, vaikas yra linkęs nebendradarbiauti , irzlūs vaikai, turintys protinių negalių vaikai ir kt.
Pieninių dantukų konstrukcija išskirtinė, todėl juos šalinti būtina atsargiai.
Pieninių dantų alveolių sienelės plonesnės, o šaknys yra ilgesnės už nuolatinių dantų šaknis.
Papraščiausiai gydytojas pieninį dantį traukia be nuskausminamųjų, jei dantukas kliba pakankamai.
Tik uždegimų atvejais, kai tenka skubiai šalinti dantį, taikoma anestezija.
Vis tik jei nėra jokio poreikio apsilankyti pas gydytoją, o dantų keitimasis vyksta be komplikacijų, tereikia palaukti, kada dantis ims klibėti, ir pašalinti jį natūraliu būdu.
Jei dantena toje vietoje, kur buvo dantukas, kraujuoja, dezinfekuokite ją tirpale suvilgytu vatos tamponu.
Pieninių dantų kaitos procesas
5-6 metų vaikams ima keistis pieniniai dantukai.
Kuo daugiau judinti pieninį dantį (pačiam vaikui).
Kramtyti kietą maistą.
Galima paskatinti vaiką kramtyti judančiu dantimi duoniuką, obuolį, morką ir pan.
Su siūlu galima bandyti dantuką atlaisvinti tik tada, jei jis labai paslankus.
Tokiu atveju paimkite gana ilgą siūlą (apie 20 cm), apgaubkite dantuką ir stenkitės judindami dantuką pirmyn atgal siūlą nuleisti po dantena (kad dantena atsidalintų nuo danties).
Jei pieninis dantukas juda, tačiau nestipriai, ir vaikas skundžiasi, kad jam dantis jautrus, trukdo valgyti ir panašiai arba jei jau kalasi nuolatinis, kuriam nėra vietos dantų lanke (dėl neiškritusio pieninio danties) - galima atvykti pas odontologą ir jis dantuką pašalins.
Svarbu žinoti - per anksti netekus pieninių dantų, gretimi dantukai gali pasislinkti į atsiradusį tarpelį ir taip sutrikdyti nuolatinio danties dygimą, gali formuotis dantų susigrūdimas ir atsirasti kitos problemos.
Dažniausiai pieniniai dantys pradeda kristi, o nuolatiniai dygti apie penktuosius gyvenimo metus.
Vaikų pieniniai dantys įprastai iškrenta nuo 6 iki 12 metų amžiaus.
Nuo 6 metų prasideda pieninių dantų kritimas, o visų pieninių dantų galiausiai netenkama apie 12 gyvenimo metus.
Toks laikotarpis, kai krenta pieniniai dantys ir dygsta nuolatiniai, vadinamas mišriu sąkandžiu.
Tėvai kartais nerimauja, kodėl šešiamečiam vaikui nekrinta pieniniai dantys, nors iš apačios jau lenda nuolatiniai.
Gydytoja paaiškino, kad pieniniai dantys pradeda kristi tuomet, kai susiformuoja nuolatinių dantų užuomazgos.
Tačiau pieninis dantis yra kaip kelrodis dygstančiajam.
Kiekvienam vaikui pieniniai dantys išdygsta ir iškrenta savo laiku, tačiau yra numatytos gairės, kada maždaug tikėtis galimo danties dygimo ir iškritimo.
Vaiko pieniniai dantys pradeda formuotis dar motinos gimdoje, o išdygsta maždaug po gimimo praėjus 6 mėnesiams.
Visi 20 pieninių dantų (10 viršutiniame žandikaulyje ir 10 apatiniame) dažniausiai jau būna išdygę iki 3 metų.
Dauguma žmonių pieninių dantų netenka panašia tvarka, kokia jie ir išdygo.
Kadangi apatiniai centriniai priekiniai dantys yra pirmieji dantys, kurie išdygsta, tai dažnai būna pirmieji dantys, kurie ir iškrenta.
Paskui savo vietą nuolatiniams dantims užleidžia viršutiniai priekiniai kandžiai.
Iškritus centriniams kandžiams, šoniniai kandžiai iškrenta sekantys.
Tai dažniausiai nutinka apie 7-8 gyvenimo metus.
Dantų kritimas ir dygimas yra individualus procesas, todėl jeigu jūsų kaimynės vaikui pirmas dantis iškrito 6 metų, nereiškia, kad ir jūsų vaikui nutiks tas pats.
Bet kokiu atveju, pirmasis vizitas pas vaikų odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui.
Iki 3 metų vaikas turėtų turėti išdygusius visus pieninius dantis, o apie 6 gyvenimo metus pradės jų netekti.
Iki 13 metų turėtų būti išdygę visi nuolatiniai dantys, išskyrus protinius, kurie dygti pradeda vėlyvoje paauglystėje.
Ne visiems protiniai dantys išdygsta, todėl norint įsitikinti ar jie yra, reikalinga atlikti panoraminę dantų nuotrauką.
Iškritus pieniniam dantukui į jo vietą per 6 mėnesius turėtų išdygti nuolatinis dantis.
Pieninių dantų keitimasis į nuolatinius yra nulemtas gamtos, ir jo laikas bei trukmė svyruoja labai nedaug.
Pieniniai dantukai paprastai ima kristi dar vaikui nepradėjus lankyti mokyklos, o žavingos bedantės šypsenos pirmokų rugsėjo pirmosios šventėje jau yra tapusios kone tradicija.
Vis tik daugeliui tėvų rūpi, ar reikėtų šalinti klibantį pieninį dantuką?
O gal geriau palaukti, kai jis pats iškris?
Kai kurie tėvai sako, kad klibantis dantukas trukdo valgyti bei kalbėti, todėl jie veda savo vaikus pas dantų gydytoją.
Kada dantį traukti reikia, o kokiais atvejais geriau kantriai palaukti?
Pieniniai dantys veikia kaip vietos rezervuarai nuolatiniams dantims.
Jie sukuria vietos žandikaulyje, kad išdyktų nuolatiniai dantys.
Štai kodėl svarbu išlaikyti sveikus pieninius dantis iki jų kritimo laiko.
Maždaug 5-7 vaiko gyvenimo metais prasideda mišraus sąkandžio laikotarpis - pradeda kristi pieniniai dantukai ir dygti nuolatiniai.
Dantų dygimo pradžios laikas sąlygojamas daugelio veiksnių.
Pastebėta, kad vėlesnė dantų kaita dažniau pasitaiko vaikams turintiems genetinių sutrikimų, sisteminių ligų (tokių kaip rachitas, inkstų nepakankamumas, anemija) esant hormonų disbalansui.
Vėlesnis dygimas taip pat būdingas vaikams, kurie gimė neišnešioti, per mažo svorio.
Tačiau šiame laikotarpyje nemažiau svarbi ir visavertė mityba - esant baltymų stokai ir vaikams turintiems viršsvorio - dantų kaita dažnai būna lėtesnė.
Jei pieninių dantukų dygimas buvo vėlesnis nei įprasta, tikėtina, kad ir jų kritimas bus vėlesnis.
Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, kai dantų dygimas vėluoja ilgiau nei metus.
Gydytojui atlikus rentgeno nuotraukas įvertinama dantų užuomazgų padėtis.
Pasitaiko atvejų, kad pieninis dantukas taip ir nepradeda klibėti dėl nuolatinio danties užuomazgos nebuvimo ar netaisyklingos padėties žandikaulyje.
Kai auga nuolatiniai dantys, jie dažniausiai dygsta tiesiai po pieniniais dantimis ir taip rezorbuoja („ištirpdo”) jų šaknis, todėl pieniniai dantukai pradeda judėti ir iškrenta, o jų vietoje pasirodo nuolatiniai dantukai.
Tačiau ne visada taip nutinka.
Kartais nuolatinis dantis ima dygti, o pieninis neiškrenta, ir taip susiformuoja dvi eilės dantų.
Ši situacija pasitaiko gana dažnai, ypač apatiniame žandikaulyje (nors gali pasitaikyti bet kur burnoje).
Tokiu atveju pieninis dantis gali būti paslankus arba nelabai paslankus (t.y. gali nedaug klibėti).
Dažnu atveju odontologo kabinete neiškritęs pieninis dantukas yra pašalinamas.
Pašalinus pieninį dantuką dažnai liežuvio judesiai padeda nuolatiniam dantukui atsistoti į dantų lanką.
Kada kreiptis į specialistą?
Patyrus danties traumą reikėtų kuo skubiau apsilankius pas odontologą.
Jei traumos metu įvyksta danties vainiko nuskilimas ar danties emalio įtrūkimas, šių pažeidimų gydymą ir atstatymą galima atlikti vėliau, praėjus daugiau laiko po traumos.
Jei atsitiko taip, jog įvykus traumai nesimato jokių burnos ertmės pažeidimų, neskauda dantenų ar dantų, pas dantų gydytoją nuvykti vis tiek reikia.
Odontologas išsiaiškins, ar nebuvo lūžusi danties šaknis, ar nepažeistas nervas.
Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, kai dantų dygimas vėluoja ilgiau nei metus.
Gydytojui atlikus rentgeno nuotraukas įvertinama dantų užuomazgų padėtis.
Pasitaiko atvejų, kad pieninis dantukas taip ir nepradeda klibėti dėl nuolatinio danties užuomazgos nebuvimo ar netaisyklingos padėties žandikaulyje.
Pirmuoju vizitu pas vaikų odontologą turėtų būti išdygus pirmajam dantukui.
Jei jūsų mažylio pieninis dantis pažeistas arba vargina lėtinės ligos - pulpitas ar periodontitas - pieninio danties šalinimo vaikų dantų gydytojo kabinete išvengti greičiausiai nepavyks.
Jei matome, kad vaikas kvėpuoja per burną, galima įtarti, kad taip, anksčiau ar vėliau problemų bus, dantims vietos trūks ir tada reikia konsultuotis anksčiau.
Būna, tėvai tokiu atveju dar laukia mėnesį, du, tris, yra išlaukusių ir metus, manydami, kad „jie vis tiek turi iškristi / iškris patys“.
Pirmuoju apsilankymu pas gydytoją ortodontą rekomenduojamas 7-8 metų vaikams, kuomet išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims esama įtarimų apie netaisyklingą jų padėtį dantų lanke ar skandžio anomalijas.
Gydytojas įvertins ortodontinio gydymo reikalingumą, suplanuos jo pradžią ir metodą.
Ankstyva diagnostika ir gydymas dažnai daug lengvesnis ir trumpesnis.
Jei vaikas jaučia diskomfortą dėl klibančio danties, kuris ilgą laiką neiškrenta pats, arba jei vaikas jaučia skausmą valgydamas.
Be to, nestabilus dantis gali sukelti dantenų uždegimą.
Jei pieninis dantis labai jau juda, ar galima jį patiems išrauti?
Esant pieninio dantuko klibėjimui vaikas dažnai junta diskomfortą, dantenų niežėjimą ir dėl tos priežasties labai dažnai ryžtasi pašalinti jį pats.
Stiprus klibėjimas reiškia pilną šaknies rezorbciją (ištirpimą), o tuo pačiu ir nuolatinio danties užuomazgos priartėjimą, pasiruošimą dygti.
Ką daryti, jei pieninis dar neiškritęs, bet matosi, kad jau lenda (ir dažniausiai kreivai)?
Tokie atvejai dažniausiai pasitaiko tada, kai pieninio dantuko šaknų rezorbcija sutrikusi, netolygi.
Dalinis, o ne pilnas šaknies ištirpimas lemia tvirtą jo laikymąsi kaule, o užuomazgai sėkmingai priartėjus, prasideda dygimas net ir nesant klibėjimui.
Neretai tai uždegiminių danties nervo ar jį supančio kaulo procesų pasekmė.
Taip gali nutikti po ankstyvo pieninio dantuko šaknies kanalo gydymo.
Norint išvengti netaisyklingos nuolatinio danties padėties dantų lanke - tokį pieninį dantuką geriau šalinti.