Placenta - tai laikinas organas, susiformuojantis žinduolių organizme nėštumo metu. Šis organas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, užtikrinančias normalų vaisiaus vystymąsi ir nėštumo eigą. Per placentą motinos organizmas aprūpina besivystantį vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, o iš vaisiaus pašalinami medžiagų apykaitos produktai.

Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.

Placentos susidarymas ir struktūra

Placenta pradeda formuotis ankstyvoje nėštumo stadijoje, kai apvaisintas kiaušinėlis (zigota) implantuojasi į gimdos sienelę. Vėliau zigota vadinama morule. Morulės ląstelės yra vadinamos blastomeromis. Blastulė, arba blastocista - ankstyva embrioninio vystymosi stadija. Blastulė susiformuoja iš morulės. Tai viensluoksnis, tuščiaviduris ląstelių darinys. Išorinės ląstelės vadinamos trofektoderminėmis, o visas sluoksnis vadinamas trofoblastu. Blastulės ertmė užpildyta skysčiu ir vadinama blastoceliu. Blastocelyje yra vidinių ląstelių, kurios telkiasi gemaliniame blastulės poliuje. Iš trofektoderminių ląstelių vystosi gemalo dangalai (dalis placentos, chorionas), o iš vidinių - pats gemalas, amnionas ir trynio maišelis.

Placenta susideda iš dviejų dalių: motininės ir vaisiaus. Motininę dalį sudaro pakitusi gimdos gleivinė, o vaisiaus - chorionas (vienas iš gemalo dangalų). Šios dvi dalys glaudžiai susijungia, sudarydamos vientisą organą. Placenta susiformuoja maždaug trečiąjį nėštumo mėnesį.

Placenta - tai vaisiaus vešliojo choriono ir gimdos pamatinės atkrintančios plėvės darinys. Ji pradeda formuotis implantacijos metu, o galutinai susiklosto ir subręsta tik ketvirtą mėnesį.

Placentos dydis ir kraujotaka

Žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose, vidutinė masė - 500 g. ji užima apie 20 - 30proc. gimdos paviršiaus ploto.

Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę!

Į placentą per minutę patenka 600 - 700 ml kraujo. Veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja - suformuoja choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą. Šioje sistemoje, į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, iš jo pasišalina metabolizmo produktai. Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną.

Motinos kraujas kontaktuodamas su vaisiaus krauju per ploną choriono gaurelių dangą perduoda maisto medžiagas, deguonį, vitaminus ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas. Iš vaisiaus kraujo į motinos kraują patenka anglies dioksidas, medžiagų apykaitos produktai.

Placenta vis didėja ir storėja (labiausiai iki 18-osios savaitės) ne dėl invazinio gaurelių skverbimosi gilyn į gleivinę, o dėl aktyvaus jų augimo ir šakojimosi. Bendras visų gaurelių paviršiaus plotas - 4-14 m2. Dviejų ar daugiau stiebinių gaurelių šakelių sistema, esanti lakūnoje ir padengta pamatine atkrintančiąja plėve, sudaro struktūrinį-funkcinį placentos vienetą - skiltį arba kotiledoną, lobus, seu cotyledo. Jų placentoje yra apie 15-30. Kotiledonus vieną nuo kito skiria pertvaros, septa. Užgimusioje placentoje kotiledonai atrodo kaip kauburėliai, padengti plonu pamatinės atkrintančiosios plėvės sluoksniu. Arterinis kraujas į lakūnas patenka iš 80-100 spiralinių arterijų šakų, rr. helicini. Šių arterijų spindis siauras, todėl kraujas pulsuodamas trykšta kaip fontanas iki pat choriono plokštelės. Iš ten, jau lėtesne srove, skalaudamas gaurelius, grįžta palei pertvaras pamatinės atkrintančiosios plėvės link ir suteka į venas. Pertvaros nesiekia choriono plokštelės, todėl kraujas iš vienos lakūnos gali laisvai judėti į kitą. Lakūnose yra apie 150 ml kraujo, kuris 3-4 kartus per minutę atsinaujima. Tokia placenta, kai vaisiaus choriono gaurelių „medžiai“ plūduriuoja motinos kraujo „ežeruose“, vadinama hemochorionine, placenta haemochorialis.

Placentos funkcijos

Placenta atlieka daugybę svarbių funkcijų, būtinų normaliam vaisiaus vystymuisi:

• Maistinių medžiagų tiekimas: Placenta perneša iš motinos kraujo į vaisiaus kraują visas reikalingas maisto medžiagas - gliukozę, aminorūgštis, riebalus, vitaminus ir mineralines medžiagas.
• Deguonies tiekimas: Placenta perneša deguonį iš motinos kraujo į vaisiaus kraują, kuris būtinas ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai.
• Atliekų šalinimas: Placenta pašalina iš vaisiaus kraujo medžiagų apykaitos produktus (anglies dioksidą, šlapalą ir kt.) ir perneša juos į motinos kraują, iš kur jie pašalinami per motinos organus.
• Apsauga nuo infekcijų: Placenta veikia kaip barjeras, saugantis vaisių nuo daugelio kenksmingų medžiagų ir infekcijų. Tačiau kai kurios medžiagos (alkoholis, narkotikai, virusai) gali prasiskverbti pro placentą ir pakenkti vaisiui. Per placentą pereina dauguma vaistų, alkoholis, nikotinas ir kitos nuodingosios medžiagos, mikroorganizmų, raudoniukės aukelentis virusas, ŽIV, antikūniai.
• Hormonų gamyba: Placenta gamina įvairius hormonus (estrogenus, progesteroną, placentos laktogeną ir kt.), kurie būtini nėštumo palaikymui ir vaisiaus vystymuisi.
• Imunitetas: Placenta perneša antikūnus iš motinos kraujo į vaisiaus kraują, suteikdama jam pasyvų imunitetą. Nes toks imunitetas yra laikinas, po kiek laiko sumažėja/išnyksta antikūnų skaičius kraujyje, nes pats organizmas jų nesintetina.

Maitinamoji funkcija: Motinos kraujas kontaktuodamas su vaisiaus krauju per ploną choriono gaurelių dangą perduoda gyvybei reikalingas medžiagas : deguonį, vandenį, vitaminus, aminorūgštis, riebalų rūgštis. Iš vaisiaus kraujo motinai atiduodami šalintini medžiagų apykaitos produktai: anglies dvideginis, šlapalas, šlapimo rūgštis, bilirubinas ir kt. Medžiagos pernešamos pasyviosios ir aktyviosios pernašos būdu.

Apsauginė funkcija: Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20 - 24 nėštumo savaitę. Taip sukuriamas pasyvus imunitetas, kuris saugo naujagimį pirmuosius kelis jo gyvenimo mėnesius.

Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką. Ji padeda taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.

Placenta ruošia mamos kūną žindymui. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.

Placentos ypatybės

Placenta nėra motinos organas. Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų.

Mama iš vaisiaus gauna kamieninių ląstelių. Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų.

Vienintelis savaime pasišalinantis organas. Kiekvieno nėštumo metu išauga placenta, palaikanti vaisiaus vystymąsi.

Placentos reikšmė ir panaudojimas medicinoje

Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, užtikrinantis normalų vaisiaus vystymąsi ir nėštumo eigą.

Placenta - ne vien nuostabus nėštumo metu veikiantis organas, tačiau jos nauda gali būti pratęsiama dar ilgam laikotarpiui po nėštumo ir netgi visam gyvenimui, kuomet placentos kamieninės ląstelės yra išsaugomos specializuotame audinių banke.

Placenta gali padėti kovoti su vėžiu. Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai.

Kamieninių ląstelių bankininkystė

Kamieninių ląstelių saugojimas - tai investicija į ateitį, galinti išgelbėti gyvybę. UAB „PLACENTA“ Lietuvoje ir Estijoje atstovauja „FamiCord Group“ - didžiausią kamieninių ląstelių bankų tinklą Europoje. Šiuose bankuose saugomos kamieninės ląstelės iš skirtingų šaltinių: virkštelės (placentinio) kraujo bei virkštelės audinio. Kompanija „FamiCord Group“ turi daugiau nei 20 metų patirties, saugodama kamienines ląsteles. Šios grupės bankai yra akredituoti American AABB (Amerikos kraujo bankų asociacijos) ir yra vienintelė virkštelės kraujo bankų grupė Europoje, turinti ATMP (liet. PTVP - pažangios terapijos vaistinių preparatų) gamybos licenciją.

Genetinių tyrimų svarba

UAB „PLACENTA“ - genetinių tyrimų įmonė, teikianti pažangiausius šiuo metu prieinamus genetinius tyrimus visoje Lietuvoje. Siūlomas išsamiausias genetinių tyrimų pasirinkimas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Į katalogą įtraukti tyrimai nėščiosioms, taip pat prevenciniai tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizikai nustatyti. Atliekami prevenciniai ir diagnostiniai tyrimai; klasikinius citogenetinius ir paremtus pažangiausiomis technologijomis.

Biologijos mokslas ir placentos tyrimai

Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose.

Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis.

Biologijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gyvosios gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas. Biologijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gyvybės mokslų žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas.

tags: #placenta #paveikslelis #is #biologoja #7klase

• Vaikų miego drabužių svarba
• Pagalba tėvams ir pedagogams dėl vaikų pykčio darželyje
• Ką pasiimti į ligoninę gimdant
• Šlapimo takų infekcija kūdikiams
• Kūdikio svorio augimo sutrikimai