Kepenų elastografija: naujausi metodai ir svarba moters sveikatai po gimdymo
Kepenų elastografija: naujausi metodai ir svarba moters sveikatai po gimdymo
Kepenų elastografija - tai neinvazinis tyrimas, skirtas kepenų audinio elastingumo (standumo) įvertinimui.
Šis tyrimas ypač naudingas pacientams, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, kai reikia nustatyti kepenų fibrozės ar cirozės išsivystymo laipsnį. Tyrimas leidžia nustatyti kepenų audinio standėjimą, kuris yra vienas pagrindinių kepenų fibrozės požymių.
Elastografija yra pažangiausias diagnostikos vaizdo gavimo metodas, naudojamas audinių standumui ar elastingumui įvertinti, suteikiant svarbios informacijos apie įvairias sąlygas, ypač susijusias su kepenimis, inkstais ir raumenimis.
Matuojant audinių standumą, elastografija padeda gydytojams diagnozuoti ir stebėti ligas, stebėti ligų, tokių kaip kepenų fibrozė, progresavimą ir įvertinti gydymo poveikį.
Kepenų elastografija dar kitaip vadinamas kiekybiniu kepenų standumo matavimu. Tai kepenų audinio tyrimo metodas, kurio metu įvertinamas kepenų audinio elastingumas.
Kepenų elastografijos tyrimas atliekamas pacientams, sergantiems lėtine kepenų liga, siekiant įvertinti, stebėti ar prognozuoti kepenų audinio fibrozės vystymąsi ir progresavimą.
BIOFIRST klinikos gydytoja gastroenterologė Dr. Sigita Gelman detaliai paaiškina, kada ir kodėl verta atlikti šį tyrimą bei kokia yra jo svarba tiek diagnozuojant, tiek stebint kepenų sveikatą.
Šis tyrimas rekomenduojamas pacientams, kuriems diagnozuota lėtinė kepenų liga (pvz., hepatitas B ar C, nealkoholinė kepenų steatozė), taip pat pacientams, vartojantiems tam tikrus vaistus (pvz., metotreksatą), arba tiems, kurie piktnaudžiauja alkoholiu.
Elastografija leidžia įvertinti ligos progresavimą, fibrozės stadiją ir gydymo efektyvumą.
Kaip atliekama kepenų elastografija?
Tyrimo metu naudojamas ultragarso aparatas, kuris sukuria deformacinę bangą, įvertinančią kepenų audinio standumą. Procedūra trunka apie 15 minučių, yra visiškai neskausminga ir nereikalauja ypatingo pasiruošimo, išskyrus nevalgymą 6 valandas prieš tyrimą.
BIOFIRST klinikoje elastografijos tyrimas atliekamas ultragarso aparatu, tyrimas labai primena įprastą pilvo organų ultragarsinį tyrimą. Ultragarso daviklis dedamas į tarpšonkaulinį tarpą ir skenuojamas kepenų audinys ir ekrane gaunamas spalvinis vaizdas - elastograma. Gydytojui atlikus 10 matavimų gaunamas galutinis rezultatas.
Elastografija yra neinvazinė procedūra, kurios paruošimas paprastai yra paprastas. Priklausomai nuo tiriamos srities, jūsų gali būti paprašyta nevalgyti kelias valandas prieš tyrimą, ypač jei vertinamos kepenys ar pilvas. Kadangi atliekant elastografiją procedūros metu reikia gulėti, patartina dėvėti laisvus, patogius drabužius, leidžiančius lengvai patekti į tiriamą vietą. Paprastai prieš tyrimą vaistams nėra taikomi jokie konkretūs apribojimai.
Elastografija paprastai yra nesudėtinga ir neskausminga procedūra. Jūsų paprašys patogiai atsigulti ant apžiūros stalo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas perkels ultragarsinį zondą per tiriamą plotą, kuris skleis garso bangas audinių standumui išmatuoti. Procedūra paprastai trunka nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo tiriamos srities. Baigę testą, galite nedelsdami tęsti įprastą veiklą.
Elastografijos rezultatai pateikiami skaitine išraiška - nuo F0 (sveikos kepenys) iki F4 (kepenų cirozė). Rezultatai paprastai pateikiami kPa (kilopaskaliais) - slėgio vienetu, kuriuo matuojamas audinių standumas. Jei kepenys yra sveikos, elastografijos rezultatai paprastai patenka į normalų diapazoną (pvz., 2-6 kPa). Didesnės kPa reikšmės (dažniausiai didesnės nei 7 kPa) gali rodyti kepenų fibrozę, cirozę ar kitas lėtines kepenų ligas.
Kepenų elastografijos svarba ir taikymas
Kepenų elastografija padeda įvertinti ligos progresavimą, fibrozės stadiją ir gydymo efektyvumą. Ji taip pat svarbi stebint ligos progresavimą arba medikamentų poveikį kepenų audiniui, prognozuojant kepenų cirozės komplikacijas ir hepatoceliulinės karcinomos riziką.
Kepenų elastingumo tyrimas itin svarbus planuojant ne tik gydymą, bet ir stebėjimą, ypač, jei yra nustatoma kepenų cirozė. Elastografijos tyrimas gali būti rekomenduojamas atlikti profilaktinio pilvo echoskopijos tyrimo metu, kuomet gydytojas nustato atitinkamus kepenų pakitimus tam, kad įvertintų galimas rizikas.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tokie pokyčiai kepenyse stebimi 25% gyventojų. Yra žinoma, kad 5- 12 % kepenų suriebėjimo komplikuojasi steatohepatitu - į pavojingą kepenų ligą pasireiškiančią audinio uždegimu ir „randėjimu“. Galutinė šio proceso fazė - kepenų ciroze.
Nealkoholinio kepenų suriebėjimo priežasčių yra daug, bet viena pagrindinių - teigiamas energijos balansas. Pastarasis atsiranda kai angliavandenių suvartojama daugiau negu organizmui reikia, todėl kepenys angliavandenius verčia į riebalus, o vėliau padalina į paodį.
Fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba, žalingi įpročiai, nuolatinis stresas ir hormonų disbalansas didina medžiagų apykaitos sutrikimo riziką.
Ligi šiol šį procesą gydytojai pilvo organų echoskopinio tyrimo metu galėjo įtarti tik subjektyviai, t.y. pagal kepenų „pašviesėjimą“, kurį lemia angliavandeniai, pavirtę į riebalus. Tačiau šiuolaikinių ultragarso įrangos technologijų pagalba yra galimybė atlikti neskausmingą ir saugų elastografijos tyrimą, kurio metu galima stebėti padidėjusį kepenų „randėjimą“ ir įvertinti ar šie pakitimai gali išsivystyti į kepenų cirozę.
Kepenų elastografija yra modernus ir neinvazinis tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti kepenų audinio standumą bei diagnozuoti fibrozę ankstyvose stadijose. Ši technologija ypač naudinga pacientams, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis. Pavyzdžiui, hepatitu, ciroze ar metaboliniu sindromu, nes ji padeda nustatyti ligos progresavimą be skausmingos biopsijos.
Kepenų elastografija yra pagalbinis metodas leidžiantis papildomai įvertinti kitą kepenų audinio savybę - kepenų standumą. Esant ankstyvoms kepenų fibrozės stadijoms, struktūrinių kepenų pokyčių matomų ultragarsinio tyrimo metu nėra. Tokiu atveju gelbsti tik elastografija.
Kepenų biopsija yra aukso standartas kepenų fibrozės ir cirozės diagnostikoje. Nepaisant to, kitaip nei elastografija tai yra invazinis tyrimo metodas, kuris atliekamas stacionaro salygomis ir gali lemti rimtas komplikacijas. Savo ruožtu elastografija yra neskausmingas, neinvazinis tyrimo metodas, kurį gydytojas gali atlikti rutininio ultragarsinio tyrimo metu.
Tyrimas yra gana jautrus ir specifiškas. Jis tikrai naudingas sekant lėtinės kepenų ligos progresą arba medikamentų poveikį kepenų audiniui, prognozuojant kepenų cirozės komplikacijas ir hepatoceliulinės karcinomos riziką. Tyrimas taip pat naudingas ir pacientų, kurie yra gydomi dėl lėtinės ligos, gydymo efektyvumo vertinimui.
Elastografijos rezultatus gali iškreipti ženkliai padidėję kepenų fermentai (vykstantis aktyvus kepenų uždegimas), gelta, laisvas skystis pilvaplėvės ertmėje. Sunkiau tyrimą gali būti atlikti labai nutukusiems pacientams.
Gydytojas-echoskopuotojas Kęstutis Stankevičius atkreipia dėmesį, kad šis tyrimas nėra atliekamas sergant širdies nepakankamumu, esant židininiams pokyčiams kepenyse, ar sergant išplitusia onkologine liga.
Gydytojas specialistas primena, kad laiku pakeitus mitybos įpročius, daugiau laiko skiriant fiziniam aktyvumui, atsisakius žalingų įpročių nežymūs kepenų pakitimai gali grįžti į normalią būseną. Šis žmogaus organas yra unikalus tuo, kad tinkamai prižiūrimas, gali regeneruotis.
Kepenų ligos - apgaulingos, nes pradinėse ligos stadijose pacientai jaučiasi sveiki ir nusiskundimų gali nejausti.
Elastografija yra neinvazinis vaizdo gavimo metodas, naudojamas audinių, ypač kepenų, inkstų ir raumenų, standumui matuoti. Elastografija naudoja ultragarsą arba MRT, kad išmatuotų audinių standumą, nustatant mechaninių bangų, sklindančių per audinį, greitį.
Elastografija yra neinvazinė ir neskausminga.
Elastografija paprastai yra saugi ir kelia minimalią riziką.
Elastografija yra neįkainojama, neinvazinė diagnostikos priemonė, suteikianti esminės informacijos apie audinių standumą, padedanti gydytojams diagnozuoti ir stebėti įvairias ligas, įskaitant kepenų ligas, inkstų fibrozę ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus. Dėl savo gebėjimo pateikti greitus, tikslius ir patikimus rezultatus be invazinių procedūrų, tokių kaip biopsijos, elastografija yra esminė šiuolaikinės medicinos praktikos dalis.
Kepenų elastografija ir moters sveikata po gimdymo
Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai- ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites.
Vidutiniškai prireikia dviejų mėnesių, kad moters organai (išskyrus krūtis) grįžtų į prieš nėštuminę būseną. Kūnas prisitaiko, nors po gimdymo gimda sveria apie kilogramą, dėl natūraliai vykstančių susitraukimų (primenančių sąrėmių skausmą), per aštuonias savaites ji grįžta į normą ir sveria jau šimtą gramų.
Kelnaitės po gimdymo skirtos palaikyti pilvo presą po gimdymo, taip pat dėvėti reabilitacijos laikotarpiu - po įvairių traumų ir operacijų. Kelnaitės papildomai turi užtrauktuką, paremtą juostiniais kabliukais - kad išvengtumėte ankstyvo gaminių nusidėvėjimo, o taip pat - kad būtų daug lengviau jas užsimauti. Apatinėje kelnių dalyje esantis užsegimas kabliu leidžia jas lengvai nusiimti, jei reikia. Jie taip pat turi mikromasažinį poveikį, nes juos nešiojant lengvai suaktyvėja kraujotaka odos audinyje.
Pagamintos iš šiuolaikiškų elastinių medžiagų, kurių sudėtyje didelis kiekis medvilnės. Nešiojamos ir pogimdyminiu laikotarpiu ir kiekvieną dieną, figūrai formuoti. Sukuria stangrinimo efektą, normalizuoja audinių limfodrenažą. Priekinę detalę papildomai dengia padidinto tankumo elastinis audinys. Šie modeliai pasižymi didesniu patogumu ir sveikatingumo efektu.
Per 6-7 savaites, priklausomai nuo to, kaip traukiasi gimda, Jūsų svoris pamažu ims kristi. Jeigu jūs norite kuo greičiau susigrąžinti buvusią figūrą, iš kartoda po gimdymo nešiokite tempiančius elastinius diržus ir kelnaites.
Po gimdymo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Po gimdymo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Mankšta po gimdymo - ne stresas, o pagalba kūnui. Sugijus kirpimui naudinga pradėti atlikti mankštas, kurios gali padėti koreguoti šlapimo nelaikymo problemą, sustiprinti dubens raumenis. Pasak nėščiųjų ir gimdyvių korekcinio treniravimo specialistės Gerdos Danylaitės, 4 nėštumo trimestras yra ne šiaip sau sukurtas pavadinimas. Tai laikas moters kūno ir minčių atsistatymui.
G. Danylaitė po gimdymo pataria pradėti nuo paprastų, tačiau organizmui atsistatyti padedančių pratimų: gulint lovoje įtempti ir atleisti dubens raumenis, atlikti kvėpavimą su pilvu (įkvepiant išpūsti pilvą ir atidaryti šonkaulius, iškvepiant įtempti pilvą ir uždaryti šonkaulius), atlikti kėgelio pratimus, jei nebuvo tarpvietės plyšimo ar kirpimo, atsistojus prasukti kiekvieną kūno sąnarį, labai naudinga ir medituoti.
Fizinis judėjimas tai visapusiška nauda sveikatai: didina moters pasitikėjimą savimi, mažina pogimdyvinės depresijos riziką, padeda greičiau grįžti į prieš nėštumą buvusias kūno formas, atkuria teisingą laikyseną, raumenų balansą, tonusą, jėgas, mažina skausmą, šalina toksinus iš organizmo, mažina streso kiekį organizme.
„Moterys dažnai galvoja, kad sunkiausias laikotarpis yra nėštumas, gimdymas, tačiau pogimdyvinis laikotarpis, trunkantis nuo šešių iki aštuonių savaičių, taip pat pareikalauja daug fizinių ir psichologinių jėgų, kai reikia kantrybės bei pastangų, nes kūnas pamažu atsistato, susitraukinėja gimda, be to, žindymo pradžia įprastai yra skausminga, prisideda miego trūkumas, tad šiuo gyvenimo periodu svarbi ir artimųjų pagalba“, - atsiųstame pranešime sako „Nordclinic“ gydytoja akušerė ginekologė Snieguolė Martinkienė.
Gimdymo metu, priklausomai nuo individualios situacijos, makštis, tarpvietė gali įplyšti. Kai kuriais atvejais, prognozuojant plyšimą, gydytojas nusprendžia įkirpti tarpvietę. Visgi pastebima tendencija, kad Europoje labiau vadovaujamasi natūralaus gimdymo proceso eiga.
Jei moteris jaučiasi gerai, profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją ginekologą po gimdymo sveikatos įvertinimui reikia po dviejų mėnesių. Nelaukti patariama, jei atsiranda perštėjimas, šlapimo, dujų nelaikymas, jei kraujavimas užsitęstų ilgiau nei keturias savaites, tarpvietės siūlės, plyšimo skausmas tęstųsi ir praėjus 14 dienų ar staiga paūmėtų. Nemalonaus kvapo išskyros, niežėjimas, perštėjimas - gali būti infekcijų simptomai.
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Jei santykiai nemalonūs, sumažėjęs jautrumas, jaučiamas makšties išplatėjimas, stangrumo sumažėjimas, sausumas - žinoma, gali būti sunkiau atsipalaiduoti. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu. Pirmiausia turi būti įvertinta sveikata, ar nėra infekcijų. Jei moteris sveika, makštį sudrėkinti, atstatyti elastingumą, atkurti makšties gleivinės tonusą galima injekcinėmis procedūromis - PRP su hialurono rūgštimi. Trombocitų injekcijomis paskatinama odos, gleivinės regeneracija, natūrali kolageno, elastino gamyba, todėl audiniai tampa elastingesni ir stangresni, atkuriamas drėgmės balansas. Tokias procedūras galima atlikti praėjus keliems pirmiesiems mėnesiams po gimdymo, tačiau kiekvienu individualiu atveju svarbu pasitarti su gydytoju ginekologu.
SVEIKATOS MEDIS Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – kepenų transplantacija, išgelbėjusi jaunos moters gyvybę
