Nevaisingumas yra negalėjimas pastoti šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių vienerius metus. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje kas šešta pora susiduria su nevaisingumu, tai sudaro apie 10-15 proc. šeimų. Pakartotinai negali pastoti apie 10-25 proc. porų, jau turinčių vaiką. Pasaulio mastu apie 50-80 milijonų žmonių kenčia dėl nevaisingumo. Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų. Dažniausiai pasitaikanti moterų nevaisingumo priežastis yra kiaušidžių nepakankamumas ir kiaušintakių pažeidimai, atsiradę dėl traumų ar infekcijų. Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų. Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų.

Vienas iš tokių būdų - ovuliacijos stimuliacija. Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įprastai ovuliacija įvyksta, kai subrendusi kiaušialąstė išsiveržia iš kiaušidės, kad spermatozoidai galėtų ją apvaisinti. Tiesa, kiekvienos moters ciklo trukmė yra skirtinga, tad visiškai normaliu laikomas ir 21-35 d. Kai ovuliacija yra visiškai nenuspėjama nei pagal intervalą, nei pagal trukmę, šis sutrikimas dar vadinamas oligoovuliacija. Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, o taip pat stebint vaisingas dienas išduodančius kūno signalus: pakilusią bazinę kūno temperatūrą, kiaušinio baltymą primenančias gimdos kaklelio gleives, pakilusį ir suminkštėjusį gimdos kaklelį. Ovuliacijos stimuliacijos tikslas - padidinti moters tikimybę susilaukti kūdikio įprastu lytinių santykių būdu, pasitelkiant pagalbinį apvaisinimą ar kitą nevaisingumo gydymo būdą. Moterims, kurioms po ovuliacijos stimuliacijos ir toliau tęsiasi ovuliacijos sutrikimai, gydytojai gali rekomenduoti superovuliaciją.

Kada kreiptis į specialistą?

Riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti ir kreiptis pagalbos, - vieneri metai. Jeigu per vienerius metus, turint reguliarius santykius - 2-3 kartai per savaitę - nepavyksta sulaukti nėštumo, pora turėtų kreiptis pagalbos. Jei moteris vyresnė nei 35 metų arba jos ciklas nereguliarus, yra buvusi endometriozė ar operacijos, reikia kreiptis jau po pusmečio. Nevaisingumas - jokiu būdu ne moters ir ne vyro, tai yra poros diagnozė. Nevaisinga pora laikoma ta, kuriai per vienerius metus, turint reguliarius santykius, nepavyksta pastoti. Pirminis nevaisingumas - kai nepavyksta pastoti nuo pat pradžių. Antrinis nevaisingumas - kai jau susilaukus pirmojo vaikučio nebepavyksta pastoti ir išnešioti antrą kartą. Svarbiausias dalykas, pasak medicinos centro „Northway“ embriologės Vaidos Simanavičienės, yra nedelsti, nes amžius yra viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Vyro vaisingumas ne taip stipriai priklauso nuo amžiaus, tačiau po 45 metų vyro galimybės apvaisinti taip pat mažėja.

Vaistai, naudojami ovuliacijos stimuliacijai

Gydytojai gali skirti įvairių vaistų, skatinančių ovuliaciją:

• Klomifeno citratas: Tai kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės stimuliuojanti veiklioji vaistų medžiaga. Dažniausiai vaistas skiriamas moterims, kurių hipofizės (smegenų liaukos) hormonų patologijų nėra, tačiau nevyksta tipiniai mėnesiniai šių hormonų pokyčiai. Vaistas įprastai pradedamas vartoti 3-5 ciklo dieną, o jei mėnesinių nėra, gydymas pradedamas bet kuriuo metu. Dažniausiai 5 dienas vartojama 50 mg dozė, o gydymo metu tikrinama kiaušidžių reakcija į vaistą. Jeigu kiaušinėlis laikantis šio gydymo kurso nesubręsta, taikoma kita metodika: nuo 5 kito ciklo dienos iš viso 5 dienas vartojama po 100 mg per parą. Jei ir tuomet kiaušinėlis nesubręsta, gydymo kursą, skiriant pacientei po 100 mg / 24 val., reikėtų pakartoti. Jei ovuliacija nevyksta, po 3 mėn. kurso reikia daryti 3 mėn. pertrauką ir tuomet vėl vaistus vartoti laikantis aprašytojo scenarijaus.
• Gonadotropinai: Jie sudaryti iš dviejų hormonų - liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus. Pastarieji skatina kiaušinėlių vystymąsi, o juos įprastai gamina hipofizė. Dėl gonadotropinų kartais per intensyvaus kiaušinėlių stimuliavimo juos reikia atidžiau stebėti.
• Aromatazės inhibitoriai: Šio tipo vaistai yra labai veiksmingi pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu. Vaisto indikacijos - panašios kaip klomifeno citrato.
• Vaistai, mažinantys gliukozės kiekį kraujyje.

Svarbu paminėti, kad ovuliaciją skatinantys vaistai kartais gali sukelti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą.

Pagalba vaistais, chirurgine intervencija ir pagalbiniu apvaisinimu

Po poros ištyrimo bandoma rasti, kuri priežastis yra labiausiai lemianti nevaisingumą. Tuomet ji ir koreguojama. Dažnai pakanka sureguliuoti endokrininį balansą, skydliaukės funkciją, normalizuoti prolaktino kiekį, atkurti ovuliacinius ciklus ir moteris pastoja. Kartais, radus kiaušintakių nepratekamumą, tai tvarkoma laparoskopijos būdu. Kartais pakanka pašalinti polipą, sąaugas ar gimdos pertvarą, pakeisti gyvenimo, mitybos įpročius, koreguoti kūno masės indeksą. Neretai pirmo pasirinkimo gydymas - pagalbinis apvaisinimas.

Ištyrus porą, parenkama vaisto dozė. Jis leidžiamas moteriai į paodį, moteris kas kelias dienas yra prižiūrima specialisto. Dažniausiai 12 stimuliavimo dieną atliekama kiaušidžių punkcija ir folikulų išsiurbimas. Procedūros metu moteris migdoma.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros skiriamos į dvi grupes: pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas. Apvaisinimas gali įvykti moters kūne - tai vadinama intrauterininė inseminacija (IUI), ir ne moters kūne, t. y., mėgintuvėlyje (IVF). Intrauterininės inseminacijos metu specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Tuo tarpu pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos medikamentais surenkamos kiaušialąstės yra sujungiamos su vyro spermatozoidais. Taip apvaisinimas įvyksta laboratorijoje. Tuomet embrionas laboratorijoje auginamas nuo 2 iki 5 dienų, ir tuomet specialiu kateteriu patalpinamas į moters gimdą, kur toliau vystosi. Ši procedūra - sudėtingesnė, tačiau ir žymiai efektyvesnė.

Priklausomai nuo spermos kokybės yra parenkama procedūra: IVF - tai klasikinis apvaisinimo būdas, kai kiaušialąstės patalpinamos kartu su spermatozoidais į auginimo terpės lašą lėkštelėje ir ten apvaisinimas vyksta savaime. Šis metodas taikomas esant gerai spermos kokybei. Jei spermos kokybė nėra pakankama, tuomet atliekamas ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija) ar dar pažangesnis metodas PICSI (fiziologiškai brandžių spermatozoidų intracitoplazminė injekcija). Jų metu atrenkami spermatozoidai ir specialaus prietaiso (mikromanipuliatoriaus) pagalba spermatozoidai adatėlėmis įterpiami į kiaušialąstę. PICSI metodo metu atrenkami fiziologiškai brandūs kiaušialąstę galintys apvaisinti spermatozoidai. Po šių procedūrų gerose laboratorijose pastoja apie 50 proc. moterų. Sukūrus perteklinį skaičių embrionų, jie užšaldomi. Ir jei moteris nepastoja pirmojo talpinimo metu, ji turi didelius šansus pastoti po embrionų atšildymo.

Kaip užsimezga gyvybė?

Nesvarbu kokiu būdu užsimezgė embrionas, jei jis implantuojasi, jis yra toks pat stiprus ir nėštumas vystosi kaip ir bet kuris kitas nėštumas. Kad embrionas vystytųsi, vyksta visas kompleksas sinchronizuotų įvykių. Visų pirma, dauguma mūsų turime 46 chromosomas. 23 chromosomas gauname apvaisinimo metu iš motinos pusės ir 23 - iš tėvo. Deja, dauguma embrionų, tiek po pagalbinio apvaisinimo, tiek ir natūraliai, turi daugiau arba mažiau chromosomų nei 46. Tokie embrionai dažniausiai nesivysto. Mūsų 46 chromosomos turi apie 25000 genų, kurie turi tiksliai veikti, kad embrionas galėtų sėkmingai vystytis. Visą tai galima prilyginti simfoniniam orkestrui, kai tam tikru momentu vieni genai įsijungia, o kiti išsijungia, tampa neaktyvūs. Jei kažkuris genas ar genai įsijungia ar išsijungia ne tuo metu, viskas griūna - visai kaip ir orkestre. Taigi, nesvarbu, ar natūraliai, ar pagalbinio apvaisinimo būdu užsimezga gyvybė, jei viskas veikia tiksliai, nėštumas normaliai vystosi.

Nėštumo ypatumai po stimuliacijos

Tiek vyras, tiek moteris gydymo metu patiria stiprų emocinį stresą. Tačiau didžiausias krūvis tenka moteriai, nes jai tenka vartoti medikamentus, patirti intervenciją kiaušialąsčių punkcijos metu, narkozę bei kitas diagnostines ir gydymo procedūras. Prie psichologinės būsenos prisideda ir hormonų vartojimas kiaušidžių stimuliacijos metu. Tuo tarpu vyro pagrindinis darbas yra priduoti spermą apvaisinimo dieną. Vyras nepatiria tokio krūvio, kuris tenka moteriai, todėl vyras turėtų visapusiškai palaikyti moterį, ypač jos psichologinę būseną.

Pastojus po pagalbinio apvaisinimo nėštumas laikomas didesnės rizikos todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas. Dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį.

Kas trukdo arba padeda pastoti?

Kartais pakanka pakeisti gyvenimo būdą ir pora pastoja. Rūkymas nepadeda, jo reikia atsisakyti. Galbūt pernelyg didelis žmogaus fizinis aktyvumas, o gal priešingai - viršsvoris. Yra daug dalykų, kuriuos galima stengtis koreguoti.

Moterų nutukimas turi įtakos vaisingumui įvairiuose lygiuose, kurie apima kiaušialąsčių kokybę bei gimdos endometriumo funkcijas. Vyrų nutukimas taip pat turi įtakos spermos kokybei. Rūkymas taip pat labai svarbus veiksnys vaisingumui, taip pat dažnas stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas didina tiek moterų, tiek ir vyrų nevaisingumą. Svarbu žinoti, kad ir ilgas ar gausus anabolinių steroidų vartojimas stipriai veikia spermos kokybę. Ir, deja, net nustojus juos vartoti niekada negalime būti tikri, kad spermos kokybė atsistatys.

Gausybė internete sklandančių patarimų apie „natūralius vaisingumo būdus“ gydytojams kelia šypseną. Gerai, jei moterį ar porą jie tiesiog nuteikia pozityviai. Blogiau, jeigu pora tik internetiniais patarimais ir vadovaujasi.

Rekomenduojama vartoti vitaminus, pasirūpinti visaverte mityba. Svarbu neskaičiuoti dienų, nelakstyti su testais, o ramiai laukti nėštumo, nes pernelyg didelis įsitempimas planuojant vaikutį veda į psichologinį persitempimą. Tai jokiu būdu nedidina pastojimo galimybės.

Ar visada verta pulti į neviltį negalint susilaukti vaikelio?

Jei yra poreikis pastoti, o nepavyksta, vis tik svarbiausia kreiptis. Tada pora sau bent suteikia šansą arba išsiaiškina, kas negerai, kad galėtų nurimti.

Pagalbinis apvaisinimas: kas tai?

Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių (pvz., nereguliarios mėnesinės, buvusios ginekologinės operacijos ar uždegimai, taikytas onkologinis gydymas), į gydytojus rekomenduojama kreiptis nelaukiant vienerių metų, o maždaug po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.

Atvykus pas gydytoją vaisingumo specialistą (akušerį ginekologą, urologą ar reprodukcinės medicinos gydytoją), pirmiausia bus renkama išsami informacija:

• Bendra sveikatos būklė, persirgtos ligos, atliktos operacijos (abiejų partnerių).
• Ankstesni nėštumai, gimdymai, persileidimai.
• Menstruacinio ciklo ypatumai.
• Lytinio gyvenimo dažnumas ir ypatumai.
• Vartojami vaistai, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos).
• Darbo ir gyvenimo sąlygos (stresas, kenksmingi veiksniai).
• Šeiminė anamnezė (ar giminėje buvo vaisingumo problemų).

Ši informacija padeda gydytojui numatyti galimas nevaisingumo priežastis ir sudaryti kryptingą tyrimų planą. Tyrimai paprastai apima: vyro spermos tyrimą (spermogramą), moters ovuliacijos įvertinimą (hormonų tyrimai, ultragarsas), kiaušintakių pratekamumo patikrinimą, gimdos būklės įvertinimą, tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų ir kt.

Nevaisingumo priežastys

Nevaisingumo priežastys yra labai įvairios ir dažnai kompleksinės:

• Moters veiksniai (apie 30-40% atvejų): Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso). Kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės). Gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos). Endometriozė. Amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).
• Vyro veiksniai (apie 30-40% atvejų): Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija). Spermatozoidų transportavimo sutrikimai. Hormonų sutrikimai. Genetinės problemos.
• Abiejų partnerių veiksniai (apie 10-20% atvejų): Nustatomi sutrikimai abiem partneriams.
• Neaiškios kilmės nevaisingumas (apie 10-15% atvejų): Nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.

Gydymo būdai

Nustačius nevaisingumo priežastį (jei tai pavyksta), parenkamas tinkamiausias gydymo būdas:

• Medikamentinis gydymas: Dažniausiai taikomas esant ovuliacijos sutrikimams (skiriami vaistai ovuliacijai stimuliuoti). Taip pat gali būti gydomos infekcijos ar hormonų disbalansas.
• Chirurginis gydymas: Gali būti atliekamas šalinant gimdos patologijas (miomas, polipus, sąaugas), kiaušintakių nepraeinamumą, endometriozės židinius ar tam tikras vyrų nevaisingumo priežastis (pvz., varikocelę).
• Pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology): Taikomi, kai kiti metodai neefektyvūs arba yra aiškios indikacijos (pvz., nepratekami kiaušintakiai, sunkus vyro nevaisingumas). Svarbu vartoti terminą „pagalbinis apvaisinimas“, o ne „dirbtinis“, nes procedūrų metu sujungiamos natūralios lytinės ląstelės. Pagrindiniai metodai yra du:
• Intrauterininė inseminacija (IUI)
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - In Vitro Fertilization)

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas.

Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Procedūra paprastai neskausminga.

Indikacijos: Lengvo laipsnio vyro nevaisingumas (sumažėjusi spermatozoidų koncentracija ar judrumas, bet vis dar pakankamas apvaisinimui - gydytojai vertina pagal naujausias PSO normas); gimdos kaklelio problemos; imuninis nesuderinamumas; neaiškios kilmės nevaisingumas.

Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo (dažnai taikomas kriterijus - bendras judrių spermatozoidų kiekis, TMSC > 5 mln.). Ovuliacija gali būti natūrali arba stimuliuota vaistais.

Efektyvumas: Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%. Dažniausiai atliekami 3-6 IUI ciklai, ir jei jie nesėkmingi, pereinama prie IVF.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ir gerokai efektyvesnis pagalbinio apvaisinimo metodas.

Procedūra:

• Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais.
• Kiaušialąsčių aspiracija (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas, o po maždaug 36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant intraveninę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis.

Laparoskopija ir jos vaidmuo ovuliacijoje

Laparoskopija - tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, dažnai naudojama diagnozuoti ir gydyti įvairias moterų reprodukcinės sistemos problemas, įskaitant nevaisingumą. Laparoskopija leidžia chirurgams labai detaliai ir išsamiai ištirti bei įvertinti visas pilvo ertmės ir dubens organų struktūras. Tarp dažniausių laparoskopijos indikacijų ginekologijoje yra endometriozė, kiaušidžių cistos, miomos, ligos, įtariant kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos piktybinius navikus, nevaisingumas, uždegiminiai dubens organų susirgimai.

Kiaušintakių patologija ir laparoskopija: Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai, jungiantys kiaušides su gimda. Tai - takelis, kuriame susitinka kiaušialąstė ir spermatozoidas, bei įvyksta apvaisinimas. Viena dažniausių kiaušidžių pažeidimų priežasčių - lytiškai plintančios infekcijos. Kiaušidėms taip pat gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė, traumos. Žaizdelių vietose susidaro sąaugos ar randai, trukdantys embrionui pasiekti gimdą. Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros. Tačiau daugeliu atveju pakitimai kiaušintakiuose lieka nepastebėti tol, kol susiduriama su sunkumais pastojant. Todėl, pasak specialistų, kiaušintakių praeinamumo tyrimas yra vienas svarbiausių, vertinant kiaušintakių būklę ir aiškinantis nevaisingumo priežastis.

Kiaušintakių pratekamumo diagnostika: Dažniausiai atliekamas tyrimas kiaušintakių patologijoms nustatyti - tai HyFoSy (Hysterosalpingo Foam Sonography) kiaušintakių praeinamumo tyrimas. Tai - saugus, neskausmingas ir labai efektyvus tyrimas su putomis, kurios padeda įvertinti, kaip kontrastas užpildo gimdos ertmę, teka kiaušintakiais ir pasiekia kiaušides. Mokslinių tyrimų duomenimis, beveik penktadaliui moterų po tyrimo atlikimo 3 mėnesių laikotarpyje diagnozuojamas spontaninis pastojimas. Tyrimas vyksta ultragarso kontrolėje ir trunka apie 10-15 minučių. Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Šis tyrimas turi būti atliekamas 7-12 mėnesinių ciklo dienomis. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus. Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas - laparoskopija su chromotubacija. Šio minimaliai invazinio ir tausojančio moters organizmą tyrimo metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamos sąaugos, galima endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs pastojimui dalykai.

Kaip gydomi kiaušintakių pažeidimai: Kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas, atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Tačiau, ar operuojant bus pasiektas norimas rezultatas, priklauso nuo pakitimų dydžio. Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos, deja, nėra galimybių. Todėl visuomet išlieka rizika, kad kiaušintakiai gali vėl užsiblokuoti, arba embrionas nebenukeliaus į gimdos ertmę ir nėštumas vystysis pakitusiame kiaušintakyje ar kiaušidėje. Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegiminį procesą moters dubenyje. Tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti. Ilgametę patirtį turinti specialistė sako, kad esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pažeisti kiaušintakiai pašalinami laparoskopinės operacijos metu.

Endometriozė ir jos įtaka vaisingumui

Endometriozė yra liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės (endometriumo) audinio atsiradimas už gimdos ribų. Šis audinys gali implantuotis ant kiaušidžių, kiaušintakių, pilvaplėvės ir kitų organų. Simptomai: Skausmingos mėnesinės arba ovuliacija, stiprus nuovargis, skausmas lytinių santykių metu ar po jų, smarkus kraujavimas per mėnesines, lėtiniai dubens skausmai. Endometrioze serga vidutiniškai 10 proc. vaisingo amžiaus moterų nuo 15 iki 49 metų. Nors skaičiuojama, kad 30-40 proc. moterų, kurios serga endometrioze, gali turėti sunkumų, norėdamos pastoti, tačiau rašyti lygybės ženklo tarp šios ligos ir nevaisingumo negalima. Pabrėžiama, kad dauguma moterų, kurios serga šia liga, bandydamos pastoti nesusiduria su jokiomis problemomis, visgi, kai kurioms gali prireikti šiek tiek daugiau laiko ar medicininės pagalbos.

Atsistatymo patarimai po laparoskopijos

Po laparoskopijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl reabilitacijos. Po operacijos gali būti jaučiamas pilvo pūtimas, diskomfortas, tačiau šie simptomai paprastai praeina per kelias dienas. Svarbu vengti sunkaus fizinio krūvio ir laikytis sveikos gyvensenos.

• Laikykitės gydytojo nurodymų
• Venkite sunkaus fizinio krūvio
• Laikykitės sveikos gyvensenos
• Stebėkite savo kūno pokyčius ir praneškite gydytojui apie bet kokius neįprastus simptomus

tags: #po #laparoskopijos #stsirado #ovuliacija

• Tarp mitų ir kovos už teises
• Gimtadienio palinkėjimai
• teisėjos dilemos
• vaiko gerovė po tėvų skyrybų
• Vadovas po Cezario pjūvio