Kūdikių mirtingumo tendencijos: Pasaulinė ir Lietuvos perspektyva
Kūdikių mirtingumo tendencijos: Pasaulinė ir Lietuvos perspektyva
Kūdikių mirtingumas yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos ir gerovės rodiklių. Jis atspindi šalies ekonominę, socialinę ir sveikatos priežiūros sistemų būklę. Šis rodiklis vertinamas kaip mirusių kūdikių (iki vienerių metų amžiaus) skaičius, tenkantis tūkstančiui gimusių gyvų kūdikių.
Vaikų mirtingumas yra visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis. Jis vertinamas kaip iki 5 m. vaikų mirtingumas. Iki 1970 m. pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987 m.) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 m. vaikų) mirtingumas. Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų. Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 m., 15-17 m. vaikams.
Pasaulinės tendencijos
Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012 m., Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje (Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios - Islandijoje, Švedijoje, Japonijoje.
2012 m. vaikų mirtingumas buvo 0,84 1000 to amžiaus vaikų arba 83,6 100 000 gyventojų, arba 4,6 1000 gyvų gimusių (0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). 2012 m. 0-4 m. vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 m. - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 m. vaikų mirčių, 5-14 m. vaikų mirtys sudarė 22,3 %, 15-17 m. - 19,4 %.
Kūdikių mirtingumas Jungtinėse Amerikos Valstijose
Jungtinėse Amerikos Valstijose stebima nerimą kelianti kūdikių mirtingumo tendencija: praėjusiais metais šis rodiklis padidėjo 3 % - tai didžiausias padidėjimas per pastaruosius du dešimtmečius. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) atkreipė dėmesį į šį nerimą keliantį pokytį, pabrėždamas, kad labai išaugo baltaodžių ir Amerikos indėnų kilmės kūdikių, vyrų ir neišnešiotų 37 savaičių ar anksčiau gimusių kūdikių mirtingumas. Šis padidėjimas ypač ryškus pagrindinių kūdikių mirties priežasčių, tokių kaip motinos sveikatos komplikacijos ir bakterinis meningitas, atveju.
Merilendo universiteto mokslininkė Marie Thoma, tyrinėjanti motinų ir kūdikių mirtingumo problemas, išreiškė susirūpinimą dėl to, kad ši tendencija, kuri apskritai mažėjo, pasikeitė į priešingą pusę. Filadelfijoje dirbantis neonatologas daktaras Eric Eichenwald, pritardamas šiai nuomonei, apibūdino statistiką kaip nerimą keliančią. Nors tikslios tokio staigaus padidėjimo priežastys lieka neaiškios, E. 2022 m. nacionalinis rodiklis padidėjo nuo 5,44 ankstesniais metais iki 5,6 mirčių 1000 gyvų gimusiųjų. CDC ataskaitos pagrindinė autorė Danielle Ely pabrėžia šio padidėjimo, pirmojo tokio pobūdžio nuo 2000-ųjų pradžios, svarbą. Lieka klausimas, ar tai pavienis atvejis, ar nerimą keliančios tendencijos pradžia.
Atidžiau pažvelgus į valstijų lygmens duomenis matyti, kad daugiau nei 30 valstijų kūdikių mirtingumas bent šiek tiek padidėjo, o Džordžijoje, Ajovoje, Misūryje ir Teksase jis statistiškai reikšmingai padidėjo. Neapdoroti skaičiai šiurpina: 2022 m. mirė daugiau kaip 20 500 kūdikių, t. y. 610 daugiau nei ankstesniais metais, o Džordžijoje ir Teksase atitinkamai 116 ir 251 kūdikių mirtimi daugiau.
Įgimtas Sifilis: Auganti Problema JAV
Nerimą keliantis faktas, kad Jungtinėse Valstijose per pastaruosius dešimt metų stulbinamai padaugėjo įgimto sifilio atvejų. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) pranešė, kad šios ligos atvejų naujagimiams labai padaugėjo - nuo 2012 m. jų padaugėjo daugiau nei dešimt kartų. Skaičiai stulbinantys: nuo 334 užregistruotų atvejų 2012 m. iki stulbinančių 3761 atvejo 2022 m. - tai didžiausias užregistruotas skaičius per daugiau nei tris dešimtmečius. Šis šuolis apėmė 231 negyvo kūdikio gimimą ir vien pernai lėmė 51 kūdikio mirtį.
Sifilis yra lytiškai plintanti infekcija, kurios negydant gali kilti sunkių pasekmių. Nėščioms moterims pavojus yra ypač didelis, nes infekcija gali sukelti negyvo vaiko gimimą, persileidimą, naujagimio mirtį ir sunkius sveikatos sutrikimus tiek motinai, tiek kūdikiui. Pasak CDC lytiškai plintančių ligų prevencijos skyriaus vyriausiosios gydytojos Lauros Bachmann, net devynių iš dešimties tokių atvejų buvo galima išvengti. Savalaikis ištyrimas ir tinkamas gydymas nėštumo metu yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią sifilio perdavimui iš motinos vaikui, kuris vadinamas įgimtu sifiliu. Sveikatos priežiūros specialistams tenka itin svarbus vaidmuo mažinant šį visuomenės sveikatos iššūkį. Skubiai nustatydami ir gydydami užsikrėtusias pacientes, jie gali įveikti dideles kliūtis, trukdančias gauti priežiūrą, kurios kai kurioms besilaukiančioms motinoms labai reikia.
CDC pabrėžė ankstyvosios sifilio patikros svarbą ir rekomendavo, kad ji turėtų būti įprasta pirmojo prenatalinės priežiūros vizito dalis, siekiant gerokai sumažinti perinatalinio perdavimo riziką. Kalbant apie gydymą, benzatinis penicilinas G yra vienintelis rekomenduojamas antibiotikas sifiliu sergančioms nėščiosioms. Šio vaisto vartojimas yra tikslus; jis turi būti skiriamas kaip vienkartinė injekcija arba kaip trijų dozių serija septynių-devynių dienų intervalais, priklausomai nuo infekcijos stadijos.
Stop Syphilis - Syphilis during pregnancy
Kūdikių mirtingumas Lietuvoje
Lietuvoje praėjusiais metais mirė 37 tūkst. žmonių. Iš viso pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1288,7 mirusieji, kai 2022 m. jų buvo 1514,5. Pernai 100 tūkst. Higienos instituto teigimu, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. 2023 m. mirė 18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų. Pernai mirė ir 57 kūdikiai (vaikai iki vienų metų). Palyginti su užpernai - 10 kūdikių mažiau.
Vaikų ir Paauglių Mirtingumo Priežastys Lietuvoje (1988-1997 m.)
Straipsnyje pateikiamos vaikų ir paauglių (0-19 m.) mirties 1988-1997 m. priežastys ir bendro mirtingumo bei mirtingumo nuo kai kurių dažnesnių priežasčių pokyčiai Lietuvoje 1970-1997 m. Vaikų ir paauglių mirties priežasčių struktūros didžiausią dalį sudaro nelaimingi atsitikimai ir traumos (berniukų grupėje - 40,7%, mergaičių - 25,8%). Antrąją ir trečiąją vietas užima perinatalinės mirties priežastys ir įgimtos anomalijos. Vaikui augant, mirties priežasčių struktūroje didėja nelaimingų atsitikimų ir traumų dalis.
Regresinės analizės duomenimis, bendras vaikų ir paauglių mirtingumas 1970-1997 m. mažėjo vidutiniškai 1,7% per metus (p=0,0001). Labiausiai mažėjo 1-4 m. vaikų mirtingumas. Didėjant amžiui, mirtingumo mažėjimo tempai lėtėjo ir sulaukusių 15-19 m. paauglių buvo statistiškai nereikšmingi. Taip pat mažėjo mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, kvėpavimo organų ligų, piktybinių navikų. Berniukų mirtingumas buvo didesnis negu mergaičių.
Dažniausios kūdikių mirties priežastys:
- Genetinės kilmės ligos - 24,1 %
- Naujagimių kvėpavimo sutrikimai - 7,8 %
- Kvėpavimo sistemos ligos - 6,4 %
- Išorinės mirčių priežastys - 9,2 %
1-4 m. vaikų: išorinės mirčių priežastys - 30,4 % (daugiausia paskendimas - 17,4 %), t. p. genetinės kilmės - 13,0 %, infekcinės ir parazitinės ligos - 17,4 %.
5-14 m.: išorinės priežastys - 50,0 % (transporto įvykiai 22,2 %, paskendimas 13,0 %), piktybiniai navikai 20,4 %.
15-17 m.: išorinės priežastys - 68,1 % (daugiausia savižudybės - 29,8 %), piktybiniai navikai - 12,8 %.
Berniukų mirtingumo rodikliai didesni negu mergaičių. 2012 m., nelygu amžiaus grupė, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.
| Amžiaus grupė | Priežastis | Procentas |
|---|---|---|
| Kūdikiai (iki 1 m.) | Genetinės kilmės ligos | 24,1 % |
| Kūdikiai (iki 1 m.) | Naujagimių kvėpavimo sutrikimai | 7,8 % |
| Kūdikiai (iki 1 m.) | Kvėpavimo sistemos ligos | 6,4 % |
| Kūdikiai (iki 1 m.) | Išorinės mirčių priežastys | 9,2 % |
| 1-4 m. | Išorinės mirčių priežastys (paskendimas) | 30,4 % (17,4 %) |
| 1-4 m. | Genetinės kilmės | 13,0 % |
| 1-4 m. | Infekcinės ir parazitinės ligos | 17,4 % |
| 5-14 m. | Išorinės priežastys (transporto įvykiai, paskendimas) | 50,0 % (22,2 %, 13,0 %) |
| 5-14 m. | Piktybiniai navikai | 20,4 % |
| 15-17 m. | Išorinės priežastys (savižudybės) | 68,1 % (29,8 %) |
| 15-17 m. | Piktybiniai navikai | 12,8 % |
Kaip Mažinti Kūdikių Mirtingumą
Vienas baisiausių reiškinių Lietuvoje - tai nepaprastai didelis kūdikių iki vienerių metų mirtingumas. Mažų kūdikių prieglaudose miršta visi kūdikiai iki šešių mėnesių. Priežasčių šiems faktams yra daug ir kitokių.
Svarbaus vaidmens statistika ir prevencija
Tinkama statistika, kurios Lietuvoje dar kaip ir nėra, daug padėtų kovojant su kūdikių mirtingumu. Ne visose apskrityse randam tų pačių sąlygų kūdikių gyvenime, ne visur tos pačios ligos siaučia. Gimimo, mirtingumo ir ligų registracija apskrityse nurodytų, kur ir kaip sėkmingiau su vaikų ligom ir mirtingumu kovot. Svetur statistika daug naudojama.
Maitinimo ir higienos svarba
Labai svarbu mokėti kūdikius maitinti. Tinkamas ir išmintingas maitinimas sumažins mirtingumo gausumą nuo atrofijos ir marazmo. Kūdikių 9% miršta nuo blogo maitinimo, o gyvais likusiems blogas maistas atsiliepia po daugelio metų.
Reikia apsaugoti vaikus nuo viduriavimo, ypač kai karščiai esti (nuo visų mirčių 30% iki vienų metų paeina nuo viduriavimo). Kad išsaugotų, reikia kūdikiams parūpint švaraus maisto. Švariausias ir geriausias maistas, žinoma, yra motinos pienas. Jeigu jo nėra, tai reikia duoti tik švarų karvės pieną; svarbu parodyti motinoms, kaip tas pienas laikyti švarioj vietoj, toli nuo visokių nešvarumų. Ten pienas yra pagamintas formulėmis, kurias nustato gydytojai. Motinoms duodama to pieno tiek, kad gali aprūpint kūdikį maistu per visą dieną. Prityrimas parodo, kad vasarą, kur musių daug, ten yra daug ir viduriuojančių kūdikių.
Centrų steigimas ir regioninė pagalba
Geriausia būtų steigti miestuos ir kaimuos centrus, kur motinos galėtų ateiti pasitart, gaut medicinos pagalbos ir laiks nuo laiko galėtų vaiką pasverti. Tokiuos centruos reiktų mokyt, kaip penėt kūdikius ir gamint jiems valgis, kaip laikyt jie ir kaip taisyt. Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.
„Galime didžiuotis, kad Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Kaip teigia prof. R. Tamelienė, perinatologijos centruose gydomi neišnešioti naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės, arba sergantys naujagimiai, turintys įgimtas infekcijas, genetines ar kitas ligas, taip pat gimdymo metu patyrę hipoksiją.
Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. „Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, - aiškina prof. R. Tamelienė. - Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį. Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda.
„Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę“, - aiškina prof. R. Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus. „Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausiai gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, - tikina profesorė.
Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 % (2010 m.) iki 47 % (2014 m.). „Pradžia nebuvo lengva, bet mes daug mokėmės, o dėl mūsų kolegų šveicarų pagalbos vykdant bendrus projektus, įgijome daug naujos ir modernios aparatūros, specialistai kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukūrėme nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazes, - sako prof. R. Tamelienė.
Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 % naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. 2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė. Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas - visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas. „Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti“, - sako prof. R. Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų. „Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai, - teigė profesorė. Taip pat 2004 m. Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai.
Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. „Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t.y. Kauno Perinatologijos centras - tai didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų.
tags: #ppt #kudikiu #mirtingumo #trendai