Priešmokyklinis ugdymas: esminiai aspektai ir programos turinys
Priešmokyklinis ugdymas: esminiai aspektai ir programos turinys
Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko raidos etapas, ruošiantis mokyklai ir ugdant įvairias kompetencijas. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas visiems vaikams. Jis vykdomas pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą bendrąją programą. Ši programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į jo interesus, skatindama žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti smalsumą.
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Tačiau, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, jis gali būti pradedamas teikti ir anksčiau - kai vaikui tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Tėvų (globėjų) sprendimu, priešmokyklinis ugdymas gali būti tęsiamas vėliau, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Priešmokyklinio ugdymo programa ir jos turinys
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa apibrėžia ugdymo paskirtį, tikslą ir uždavinius, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymo turinio gaires, pasiekimų lygių požymius ir vaikų pasiekimų vertinimą. Programoje ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios ir ugdomos integraliai.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys, kurios yra lygiavertės ir ugdomos kartu su kompetencijomis:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Kompetencijų ugdymas
Komunikavimo kompetencija ugdoma per kasdienes situacijas, naudojant įvairias komunikavimo priemones. Vaikai mokosi suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją, plėtoja žodyną, kuria pasakojimus, analizuoja informacijos tikrumą, bendrauja, dalinasi patirtimi ir išklauso kitus.
Kultūrinė kompetencija skatina vaikus išbandyti kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, vaikai pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą ir perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas.
Kūrybiškumo kompetencija ugdoma per atviras, įtraukiančias kūrybines-projektines veiklas. Vaikai kuria, koreguoja sumanymus, išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius ir vaidybinius elementus, improvizuoja ir kuria.
Pažinimo kompetencija skatina vaikus tyrinėti artimiausią aplinką, stebėti, lyginti, grupuoti, analizuoti gamtos, kalbos, matematikos, meno, visuomenės ir sveikatos objektus bei reiškinius.
Pilietiškumo kompetencija ugdo gebėjimą aptarti gyvenimiškas situacijas, skirti tinkamą ir netinkamą elgesį, bendradarbiauti, gerbti kitų nuomonę ir puoselėti vertybes. Vaikai sužino apie Lietuvos istorijos įvykius ir ugdosi pilietinę atsakomybę.
Skaitmeninė kompetencija moko vaikus atsakingai naudotis įrenginiais, ieškoti informacijos, žaisti ugdomuosius žaidimus ir tyrinėti skaitmeninėje erdvėje.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija padeda vaikams išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias, suprasti saugaus elgesio taisyklių svarbą ir rūpintis sveikata.
Vertinimas ir pasiekimai
Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus. Siekiama padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti ir bręsti. Vertinimo būdai ir metodai apima stebėjimą, pokalbį, diskusiją, vaiko pasakojimus, darbelių analizę ir kt. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai, lyginant ankstesnius su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.
Pirmasis vertinimas atliekamas per 4 savaites nuo programos vykdymo pradžios, o galutinis - pasibaigus programai. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia rekomendaciją apie vaiko pasiekimus mokyklai, kurioje vaikas tęs mokymąsi.
Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos rengimas ir įgyvendinimas
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir kaina
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai priimami pagal nustatytą tvarką ir prioritetus, dažniausiai per elektronines savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į programą priima pagal pačių nustatytą tvarką.
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Didžiuosiuose miestuose savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.
Priešmokyklinukams gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo paslauga iki ugdymo įstaigos, ypač kaimuose gyvenantiems vaikams. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai gali turėti galimybę miegoti pogulio, kas aktualu aktyviems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.
| Aspektas | Ikimokyklinis ugdymas | Priešmokyklinis ugdymas |
|---|---|---|
| Amžius | Nuo gimimo iki 5-6 metų | 5-6 metai (privalomas) |
| Pagrindinis tikslas | Pagrindinių kasdienių, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių ugdymas | Pasirengimas mokyklai, įvairių kompetencijų ugdymas |
| Programa | Lankstesnė, orientuota į žaidimus ir patirtį | Vieninga bendroji programa, patvirtinta ministro |
| Privalomumas | Neprivalomas | Privalomas (nuo 2016 m.) |
tags: #priesmokyklinis #ugdymas #5 #punktas