Stasys Šalkauskis: Gyvenimas, mintis ir palikimas
Stasys Šalkauskis: Gyvenimas, mintis ir palikimas
Stasys Šalkauskis (1886-1941) buvo iškilus XX a. pirmosios pusės Lietuvos filosofas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir paskutinis tarpukario Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Jo darbai ir idėjos turėjo didelę įtaką Lietuvos kultūrai, švietimui ir visuomeninei minties raidai.
Šiauliuose tęsiama prasminga tradicija minėti vienos žymiausių ir iškiliausių Šiaulių krašto asmenybių - filosofo Stasio Šalkauskio - gimimo metines. Gegužės mėnesį tradiciškai minimos jo gimimo metinės aplankant jo kapą Senosiose Šiaulių kapinėse. Šiais metais minima 137-osios Stasio Šalkauskio gimimo metinės. Stasio Šalkauskio atminimui skirtų renginių ciklas tęsiasi.
Gegužės 16 dieną Šiauliuose vyko pagrindiniai renginiai, vainikavę tradicinį ciklą, skirtą žymaus filosofo, pedagogo ir visuomenės veikėjo prof. Stasio Šalkauskio gimimo metinėms. Mokslinė konferencija, pagerbimo ceremonija ir žygis, subūręs mokslininkus, pedagogus, moksleivius bei miesto bendruomenę kvietė apmąstyti iškilaus šiauliečio palikimą.
Stasys Šalkauskis, kaip teigia prof. Arūnas Sverdiolas, buvo pirmasis lietuvių filosofas, savo raštus paskyręs tautai ugdyti. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo ir religingumo idėjas. Gyvendamas ir kurdamas Šiauliuose, S. Šalkauskis ne kartą pabrėžė, kad filosofija jam yra biografinis aktas, gyvenimo dalis.
Filosofo idėjų atminimui surengta mokslinė konferencija „Stasio Šalkauskio idėjos XXI amžiuje: tęstinumas ir nauji horizontai“. Konferencijos metu garbingi svečiai Prof. habil. dr. Gintautas Mažeikis, Dr. Laurynas Peluritis ir Prof. dr. Alvydas Jokubaitis dalijosi įžvalgomis apie S. Šalkauskį.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Stasys Šalkauskis gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje (Kauno apskrityje), gydytojo J. Šalkauskio ir bajoraitės Barboros Goštautaitės-Šalkauskienės šeimoje. Jis buvo trečiasis šeimos vaikas, nuo vaikystės dažnai sirgęs. Kazio Šalkauskio brolis.
Pradinis išsilavinimas buvo įgytas namuose, o vėliau - Šiaulių gimnazijoje, kurią S. Šalkauskis baigė 1905 m. Tais pačiais metais jis įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą, kur studijavo iki 1911 m. Studijų metais S. Šalkauskis susidomėjo filosofija, ypač rusų filosofo Vladimiro Solovjovo idėjomis.
1905 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1905-1911 m. mokėsi Maskvos (Rusija) universiteto Teisės fakultete. 1905-1908 m. gyveno Maskvoje. 1908 m. pašlijus sveikatai apsigyveno Samarkande (Turkestanas, dabar Uzbekija). Į Maskvą atvažiuodavo tik tvarkyti studijų formalumų. 1911-1915 m. dirbo Samarkande teisininku.
Nuo 1915 m. S. Šalkauskio gyvenimas susijęs su Šveicarija, kur jis 1915-1916 m. buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis. 1915-1920 m. studijavo filosofiją Fribūro katalikų universitete. 1920 m. jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis už disertaciją apie Vladimiro Solovjovo filosofiją.
1915-1916 m. buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Šveicarijoje. 1915-1920 m. studijavo filosofiją Fribūro katalikų universitete. 1920 m. S. Šalkauskiui buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.
Pedagoginė ir filosofinė veikla Lietuvoje
1920 m. S. Šalkauskis grįžo į Lietuvą ir aktyviai įsitraukė į kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. 1921-1940 m. gyveno Kaune. 1921-1922 m. leido tautinę kultūrą propaguojantį žurnalą „Romuva“. 1921-1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune.
1922-1940 m. S. Šalkauskis dirbo Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) Teologijos-filosofijos fakultete. 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Filosofijos katedros docentas, vėliau - ekstraordinarinis profesorius. Dėstė bendrąją mokslinio darbo metodiką, filosofijos įvadą, logiką, kultūros filosofiją, estetiką ir pedagogiką. 1922 m. profesorius. Buvo vienas iš Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų.
Nuo 1928 m. buvo Lietuvos universiteto ordinarinis profesorius, Pedagogikos katedros vedėjas. 1932-1934 m. - katalikų kultūros žurnalo „Židinys“ vyriausiasis redaktorius. 1933 m. prof. Stasiui Šalkauskiui suteiktas LKMA tikrojo nario akademiko mokslinis vardas. 1938-1940 m. buvo akademijos pirmininkas. 1939-1940 m. - Vytauto Didžiojo universiteto rektorius.
SSRS okupavus Lietuvą 1940 m., S. Šalkauskis buvo atleistas iš rektoriaus ir dėstytojo pareigų. Uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, pašalintas iš profesūros. 1940-1941 m. gyveno Vilniuje. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose, tėvų namuose. Palaidotas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse.
1920 m. grįžo į Lietuvą. 1921-1940 m. gyveno Kaune. 1921-1922 m. leido tautinę kultūrą propaguojantį žurnalą „Romuva“. 1921-1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose. 1922-1940 m. dirbo Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), Teologijos-filosofijos fakultete. 1922 m. buvo Lietuvos universiteto Filosofijos katedros docentas, vėliau - ekstraordinarinis profesorius. Dėstė bendrąją mokslinio darbo metodiką, filosofijos įvadą, logiką, kultūros filosofiją, estetiką ir pedagogiką. Buvo vienas iš Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) steigėjų. Nuo 1928 m. buvo Lietuvos universiteto ordinarinis profesorius, Pedagogikos katedros vedėjas. 1932-1934 m. - katalikų kultūros žurnalo „Židinys“ vyriausiasis redaktorius. 1933 m. prof. Stasiui Šalkauskiui suteiktas LKMA tikrojo nario akademiko mokslinis vardas. 1938-1940 m. buvo akademijos pirmininkas. 1939 m. S. Šalkauskis išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. Sovietinės okupacijos metu atleistas iš rektoriaus pareigų, uždarius Teologijos-filosofijos fakultetą, pašalintas iš profesūros. 1940-1941 m. gyveno Vilniuje. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose, tėvų namuose. Palaidotas Šiaulių Šv. Petro ir Povilo kapinėse.
Stasys Šalkauskis, kaip teigia prof. Arūnas Sverdiolas, buvo pirmasis lietuvių filosofas, savo raštus paskyręs tautai ugdyti. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo ir religingumo idėjas. Gyvendamas ir kurdamas Šiauliuose, S. Šalkauskis ne kartą pabrėžė, kad filosofija jam yra biografinis aktas, gyvenimo dalis.
1927-1930 m. buvo Ateitininkų federacijos pirmininkas, veikale „Ateitininkų ideologija“ (1933) sistemino ir aiškino ateitininkų principus ir pareigas.
Filosofinės pažiūros ir darbai
Stasio Šalkauskio pažiūroms didelę įtaką turėjo V. Solovjovas, katalikiškoji neotomistinė filosofija. Jis rėmėsi Aristotelio keturių priežasčių samprata ir teleologine nuostata. Kūrė kultūros filosofijos sistemą.
Pasak filosofo, egzistuoja trys gyvenimo pakopos - gamta, kultūra ir religija. Kiekviena aukštesnė gyvenimo sritis remiasi žemesne, ją užbaigia, papildo ir tobulina. Žemiausia pakopa yra gamta, jai priklauso ir žmogaus prigimtis. Gamta yra kultūros materialioji priežastis. Kultūros tikslus žmogus kelia pagal savo tiesos, gėrio, grožio idealus. Kultūros pažangos idealas - žmogaus dvasingumo didėjimas - negali patenkinti giliausių žmogaus troškimų - visiško tobulumo ir laimės, todėl galutinis gyvenimo tikslas yra religija, kurios esmė - žmogaus ir Dievo sąjunga. Religija turi remtis kultūra, nes Dievo veikimas reiškiasi per žmogų.
S. Šalkauskis skyrė kultūrą ir civilizaciją. Civilizacija yra materialinės nuosavybės išraiška, kultūra - vidinis asmenybės ir žmonijos turtingumas. Civilizacija gali stabdyti kultūros plėtotę. Nagrinėdamas socialinius, ekonominius, politinius klausimus ieškojo kraštutinumų sintezės - individualizmo ir kolektyvizmo, nacionalizmo ir kosmopolitizmo. Meno filosofijoje jam turėjo įtakos G. T. Fechnerio, W. M. Wundto psichologijos idėjos. Kritikavo meno autonomiškumo sampratą. Menas, anot S. Šalkauskio, turi siekti tobulybės, menininkas - nepakartojamumo.
Filosofija susidomėjo dar studijuodamas Maskvoje, ypač rusų filosofo Vladimiro Solovjovo idėjomis. 1913-1914 m. žurnale Draugija buvo išspausdinta Stasio Šalkauskio straipsnių serija Bažnyčia bei kultūra. Joje jaunasis filosofas pirmą kartą mėgino išdėstyti savo filosofines pažiūras, pabrėžė žinijos (pirmiausia teologijos ir filosofijos) vienybę, nes viena ir ta pati tiesa sudaro teologijos , taip pat ir filosofijos turinį. Vėliau jį, studijuojantį Šveicarijoje, stipriai paveikė katalikiškoji atomistinė filosofija. Stasys Šalkauskis derino daugelio filosofinių krypčių idėjas, siekė sukurti visuotinę gyvenimo filosofijos sintezę.
S. Šalkauskis parengė veikalą apie Lietuvą prancūzų kalba „Sur les Confins de deux Mondes“ („Ant dviejų pasaulių ribos“, 1919), parašė didžiąją dalį veikalo prancūzų kalba „La Lithuanie religieuse“ (1919), išleisto kunigo dr. A. Viskantos vardu. Parašė lietuvių kalba studijas „Kultūros filosofijos metmens“ (1926), „Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai“ (1926, 1933), „Filosofijos įvadas“ (1928), „Visuomeninis auklėjimas“ (1927-1932), „Ateitininkų ideologija“ (1933, 1954), „Lietuvių tauta ir jos ugdymas“ (1933), „Bendroji filosofijos terminija“ (1938).
Nemaža S. Šalkauskio kūrybos dalis liko rankraščiuose, kuriuos ne visus pavyko išsaugoti. Didelė archyvo dalis buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metu. 1990 m. Lietuvoje pradėti rengti S. Šalkauskio devynių tomų „Raštai“ serijai „Iš Lietuvos filosofijos palikimo“.
Atminimo įamžinimas
S. Šalkauskio atminimas Lietuvoje yra puoselėjamas įvairiais būdais:
- 1991 m. įsteigta Stasio Šalkauskio premija už tautos kultūros, meno ir filosofinės minties ugdymą. Premija teikiama kas dveji, nuo 2005 metų - kas treji metai S.Šalkauskio gimimo dieną - gegužės 16-ąją. Pirmuoju šiauliečių premijos laureatu 1991 metais tapo Romualdas Ozolas, kilęs iš Šiaulių krašto, filosofas, kultūros veikėjas.
- 1991 m. Dainavos mikrorajone buv. Komunos gatvė pavadinta jo vardu.
- 1996 m. minint 100-ąsias gimimo metines KTU administravimo fakultete atidengta memorialinė lenta.
- 2001 m. VDU teologijos skaityklai suteiktas filosofo vardas.
Šiauliuose tęsiama prasminga tradicija minėti filosofo Stasio Šalkauskio gimimo metines. Gegužės mėnesį tradiciškai minimos jo gimimo metinės aplankant jo kapą Senosiose Šiaulių kapinėse.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos bendruomenė stengiasi prižiūrėti žymaus filosofo kapą. „Mes labai didžiuojamės turėdami Stasio Šalkauskio vardą. Gimnazija tikrai stengiasi šį vardą pateisinti“, - sako Silva Maskaliovienė - Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja.
Miestas, turintis filosofinius pagrindus, turi galimybę augti. Šiauliai šiandien yra gyvas to pavyzdys, juk esame sparčiausiai augantis didmiestis Lietuvoje. Matyti, spręsti, veikti - tai kelias į tikrą pažangą.
Gegužės 16-ąją taip pat įvyko piligriminis žygis „Vilties piligrimai - pašaukimų atradėjai“, subūręs įvairaus amžiaus dalyvius prasmingai kelionei.
Švietimo ir ugdymo temos, puoselėtos S. Šalkauskio atminimui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Iki gegužės 30 dienos dar vyksta respublikinis-tarptautinis piešinių konkursas „Menas kaip žaidimas“. Miesto gyventojai ir svečiai jau gali aplankyti parodas: „Ką reiškia būti lietuviu? Ką pasakytų S. Šalkauskis?“ (veikia nuo gegužės 13 d.) bei „Jaunatvė gyvena dabartimi, bet dirba ateičiai“ (veikia nuo gegužės 15 d.). Nuo gegužės 19 dienos duris atvers komiksų paroda „Komiksų mozaika: Stasys Šalkauskis ir Šiauliai“, kuri veiks iki birželio 23 dienos.
Renginių ciklas dar kartą patvirtina, kad Stasys Šalkauskis išlieka svarbus intelektinis ir dorovinis kelrodis Šiaulių miestui.
Artėjančios 140-osios S. Šalkauskio gimimo metinės.
Stasys Šalkauskis - žymus XX a. pirmosios pusės filosofas ir pedagogas, gimęs 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje (Raseinių r.).
Stasio Šalkauskio premijos laureatai
| Metai | Laureatas |
|---|---|
| 1991 m. | Romualdas Ozolas |
| 1993 m. | Arvydas Žygas |
| 1995 m. | Vytenis Rimkus |
| 1997 m. | Sigitas Tamkevičius |
| 1999 m. | Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė |
| 2001 m. | Vytautas Sirtautas |
| 2003 m. | Valdas Adamkus |
| 2005 m. | Leonidas Donskis |
| 2008 m. | Libertas Klimka |
tags: #stasio #salkauskio #gimimo #datos #versija