Socialinė globa Lietuvoje: samprata, formos ir svarba
Socialinė globa Lietuvoje: samprata, formos ir svarba
Socialinė globa yra viena iš socialinių paslaugų rūšių. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Paprastai socialinė globa yra skiriama suaugusiems asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims.
Dėl socialinės globos asmeniui skyrimo gali kreiptis pats asmuo (vienas iš suaugusiųjų šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas. Kreiptis reikia raštišku prašymu į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą.
Socialinės globos negalima tapatinti su LR Civilinio kodekso (CK) 3.238 straipsnyje nustatyta globa. Pagal CK 3.242 straipsnio 1 dalį, teismas pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu, privalo paskirti asmens globėją ir rūpintoją toje srityje. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, jeigu yra jo rašytinis sutikimas. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje.
Vaiko globa ir rūpyba Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, nemažai vaikų netenka tėvų globos. Pripažįstama, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas žmogaus teises ir laisves neatsižvelgiant į rasę, lytį, kalbą, religiją, politines ir kitokias pažiūras, socialinę kilmę, turtą, luomą, sveikatą ir pan. Tai reiškia, kad visi žmonės turi turėti lygias galimybes naudotis savomis prigimtinėmis teisėmis ir laisvėmis. Tačiau kasdieniniame gyvenime kartais gali būti taip, kad žmogus dėl amžiaus, savo proto ar psichikos sutrikimų, sunkios ligos ar fizinės negalios negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai priimti sprendimų, apginti savo teisių ir pan. Tokie asmenys yra labiau pažeidžiami nei kiti, jiems reikia pagalbos. Demokratinėje valstybėje būtina sudaryti sąlygas tokiems asmenims įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus ir sukurti jiems specialias apsaugos priemones. Kaip tinkamas apsaugos mechanizmas yra sukurta tokių asmenų globos ir rūpybos sistema. Kitaip tariant, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų teises bei interesus, jiems yra skiriama globa arba rūpyba.
Globa ir rūpyba - neveiksnių ir ribotai veiksnių fizinių asmenų, negalinčių dėl objektyvių priežasčių savarankiškai įgyvendinti asmeninių bei turtinių teisių ir vykdyti savo pareigų, apsaugos teisinės formos. Globa ir rūpyba steigiama ir nepilnamečiams vaikams, ir pilnamečiams asmenims, teismo pripažintiems neveiksniais.
Vaiko globos rūpybos rūšys ir formos
Vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymams nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitas jam tinkamas dvasine ir fizineaugti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninis, turtinis teises bei teisėtus interesus gynimas ir atstovavimas jiems.
Svarbu atskirti vaiko globos ir vaiko globėjo (teisinius, mokslinius, psichologinius, socialinius) aspektus. Apibūdinti globėjo motyvacijos veiksnius. Išsiaiškinti vaiko globėjo (-os) motyvacijos charakteristikas.
Laikinoji ir nuolatinė vaiko globa
Laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisės ir teisėti interesai atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).
Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisės bei teisėti interesai atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaiko globos (rūpybos) institucijai (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).
Vaiko globos rūpybos formos
Vaiko globa rūpyba gali būti vykdoma įvairiomis formomis:
- Vaiko globa rūpyba šeimoje: Tai artimiausia natūraliai šeimos aplinkai forma, kurioje siekiama užtikrinti vaiko gerovę, saugumą ir visapusišką raidą.
- Vaiko globa rūpyba šeimynoje: Šeimyna - tai socialinė paslauga, kurioje vaikai auga saugioje ir artimoje aplinkoje, panašioje į šeimą.
- Vaiko globa rūpyba valstybinėse ir nevyriausybinėse globos institucijose: Ši forma taikoma, kai nėra galimybės vaikui augti šeimoje ar šeimynoje.
Lietuvoje siekiama, kad vaikas augtų kuo artimesnėje aplinkoje, kuri atstos vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai.
Globėjų motyvacija ir svarba
Motyvacija - tai tam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvų veikti turėjimas. Motyvas - skatinamoji priežastis, veiksnys, veikimo pagrindas.
Vidinė motyvacija - tai veikla, atliekama pasitenkinimui, kurį suteikia pats atlikimas, kai žmogus deda visas pastangas dėl smalsumo, malonumo ar susidomėjimo ta veikla ir joks išorinis postūmis nereikalingas. Magistro darbo tyrimas atskleidė, kad asmenys (šeimos) ryžtasi vaikų globai dažniausiai vedini vidinis motyvacijos veiksnio.
Tyrimas yra aktualus, nes išsiaiškinus globėjų motyvacijos vidinius bei išorinius veiksnius, galima sužinoti, kokios priežastys ar aplinkybės paskatina asmenis (šeimas) ryžtis globoti tėvų globos netekusius vaikus.
Išsiaiškinus tai, galime imtis reikiamų priemonių, kad asmenis (šeimas) motyvuoti tapti globėjais, tuo būdu suteikiant tėvų globos netekusiems vaikams galimybę augti šeimoje.
Vaikai be tėvų. Globoti, įsivaikinti, padėti?
Globos centro padalinio veikla
Globos centro padalinio darbuotojų komanda palaiko socialinius ryšius su biologine vaiko šeima, organizuoja susitikimus, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Organizuojamos savitarpio pagalbos grupės, bendraujama su kitų rajonų kolegomis bei globėjais.
Šiuo metu mūsų rajone 77 vaikus globoja 41 globėjų šeima, viena šeimyna ir keturi budintys globotojai. Sunkiausia rasti globėjus vyresniems nei dešimties metų vaikams. Taip pat nerimą kelia net ir lengvas vaikučio neįgalumas, nors neretai jo raida vėluoja būtent dėl apleistumo probleminėje biologinėje šeimoje.
Nors visuomenėje dar gaji nuomonė, jog vaikai globojami ir dėl pinigų, tačiau globėjų trūksta. Globos padalinys yra jauniausias, prieš penkerius metus sunkiai kūrėsi, nebuvo darbuotojų. Įsteigtas Europos Sąjungos lėšomis, iš dalies iki šiol jomis finansuojamas.
| Globėjų šeimos | Šeimynos | Budintys globotojai | Globojami vaikai |
|---|---|---|---|
| 41 | 1 | 4 | 77 |
