Renata Šakalytė-Jakovleva: Kelias nuo gimtojo kaimo iki televizijos žvaigždės
Renata Šakalytė-Jakovleva: Kelias nuo gimtojo kaimo iki televizijos žvaigždės
Renata Šakalytė-Jakovleva - žinoma Lietuvos televizijos laidų vedėja, žurnalistė ir visuomenės veikėja, kurios karjera ir asmeninis gyvenimas įkvepia daugelį. Šiame straipsnyje panagrinėsime jos gyvenimo kelią, pradedant vaikystės prisiminimais ir baigiant sėkminga karjera televizijoje bei atviru kalbėjimu apie visuomenei svarbias temas.
Kėdainių šaknys: vaikystės prisiminimai ir šeimos vertybės
Renata Šakalytė-Jakovleva gimė ir augo Kėdainiuose. Nors gimimu ir gyvenamąja vieta ji labiau yra miestietė, tačiau vaikystės dienas praleido senelių namuose Butkiškių kaime. Anot jos, tai buvo labai jaukus ir žalias miestas, kur ji gyveno šalia upės Smilgos. Čia ji išmoko visko - ne tik melžti karves, bet ir priimti kiaulių gimdymą.
„Ankstyvą savo vaikystę, o vėliau ir daug savo paauglystės bei jaunystės dienų, esu praleidusi kaime, savo senelių namuose. Visos vasaros, atostogos ir svarbiausios metų šventės buvo švenčiamos ten. Turbūt iki šiol didžiausius sentimentus kelia prisiminimai iš tų dienų, kai kartu su močiute ir seneliu - tiesa, aš juos vadinau babyte ir dieduku - darydavome įvairiausius buities darbus. Leisdavau su jais labai daug laiko, todėl dabar, visa tai atsiminus, širdį užplūsta šiluma ir jautrumas. Ten su jais tikrai buvau labai labai laiminga“, - dalijasi prisiminimais Renata.
Kaimo darbai Renatai nesvetimi. Vaikystėje jai labiausiai patiko prižiūrėti gyvulius, kartu su seneliais jais rūpintis. Mėgo girdyti veršelius, karves, ruošti ėdalą kiaulėms ar su seneliu valyti nutrijų narvus. Taip pat mėgo šerti triušius, lesinti viščiukus. Ji visada pirma paprašydavo senelių atlikti bet kokius darbus, susijusius su gyvuliais. Renatai patikdavo ir skinti uogas ar rinkti obuolius - juk, juos pridavus, užsidirbdavo ir pinigų!
Tiesa, laimės patirti, ką reiškia būti tikrame kaime, ji turi iki šiol - Renatos uošviai gyvena Šiaulių rajone, netoli Kuršėnų. „Kai mes ten nuvažiuojame, visuomet prisimenu savo vaikystės kaimą, nes tas bažnytkaimis labai jį primena. Ten nuo visko atsijungi - einame pasivaikščioti į mišką, grybaujame, mėgaujamės laiku kartu, prisigalvojame įvairiausių veiklų. Tačiau labiausiai man patinka tai, kad, kai būname ten, laikas tarsi sustoja. Aš pamirštu, kokia yra diena, kokia valanda - ten viskas atrodo daug lėčiau, daug ramiau, ir, turbūt, tikriau. Nežinau, kodėl, bet ir kvapai man ten stipresni, ir spalvos ryškesnės. Būnant kaime įvyksta kažkoks stiprus emocinis lūžis“, - pasakoja R. Šakalytė-Jakovleva.
Nemėgstamiausias Renatos darbas kaime anuomet būdavo ravėjimas. Tačiau ji neslepia - nors pagal gimimą ir gyvenamąją vietą labiau yra miestietė, tikrai daug laiko yra praleidusi ir kaime. Ir netgi ten gyvenusi!
Sentimentus kelia ir ypatingas kaime ragautas maistas: „Pasiilgstu naminių produktų, kuriuos darydavo babytė ir diedukas. Tai - naminė varškė, sviestas, pečiuje kepta naminė duona. Neatsimenu, kada paskutinįkart valgiau tikroje krosnyje keptą kugelį, bulvinius vėdarus ar dzūkiškas bandas, kurias mano močiutė labai mėgdavo kepti, o vėliau patiekdavo su sviesto padažu. Šių dalykų tikrai labai pasiilgstu, nes dabar visa tai ne taip paprasta gauti.“
Šiuo metu moteris gyvena Vilniuje, tačiau yra įsitikinusi, kad čia nėra nieko, be ko negalėtų išgyventi. O štai pagalvojusi apie kaimą, ji nuolat ko nors pasiilgsta. Ypač - su prisiminimais iškylančio vaikiško nerūpestingumo. „Pasiilgstu dienų, kurios yra jau prabėgusios, ir daugiau niekada nebegrįš. Pasiilgstu to nerūpestingumo, kurį patirdavau su seneliais, lepinimo, žinojimo, kad viskas bus gerai, kad aš būsiu išmylėta, manimi bus pasirūpinta ir man bus padarytas patiekalas, kurį labiausiai mėgstu. Labiausiai pasiilgstu to emocinio saugumo ir jausmo, būnant vaiku, kai nereikia už viską prisiimti atsakomybės“, - šypteli ji.
Renata Šakalytė-Jakovleva gimė ir užaugo Kėdainiuose. Kėdainiai - miestas, turintis turtingą istoriją ir kultūrinį paveldą. Mieste išlikęs vienas iš septynių senamiesių Lietuvoje, kuriame galima pasivaikščioti vingiuojančiomis senosiomis gatvelėmis ir pasigrožėti XVI-XIX a. pastatais. Kėdainiai - tai miestas, kuriame gyveno didinga Radvilų giminė ir kitos garsios istorinės asmenybės. Mieste gyveno įvairių tautybių atstovai: žydai, lenkai, rusai, gudai, net škotai, ir visi jie paliko savo pėdsaką Kėdainių istorijoje. Mieste stovi kone visų didžiųjų religijų maldos namai. Vienas išskirtinis Kėdainių simbolis - minaretas, stovintis parke.
Kelias į televiziją: nuo žinių tarnybos iki pokalbių laidų vedėjos
Renatos Šakalytės-Jakovlevos karjera televizijoje prasidėjo jaunystėje, žinių tarnyboje. Ji tapo naujienų reportere, skaitydavo vakaro žinias. Į televiziją moteris pateko ne per pažintis, o savo pačios gebėjimais laimėjusi atrankos konkursą.
Metams bėgant ji subūrė didelį gerbėjų būrį ir visus pakerėjo savo paprastumu, nuoširdumu, empatija, mokėjimu užmegzti ryšį su pašnekovais. Metams bėgant Renatos veiklos keitėsi, plėtėsi ir dabar ją galima pamatyti vedant ne vieną pokalbių laidą, kuriant internetines laidas.
Nuo pat pirmųjų dienų televizijos ekranuose moteris žavėjo ne tik savo profesionalumu ir gabumais prieš kameras, bet ir nepriekaištingu stiliumi. Su metais jos stilius tapo vis subtilesnis ir rafinuotesnis, tačiau ji niekada nesirinko didelių ar šokiruojančių išvaizdos pokyčių. Moters pasirinkimai visada išliko elegantiški, atspindintys subrendusią asmenybę, tačiau kartu išlaikantys šiuolaikišką ir modernų įvaizdį. R. Šakalytė visada išsiskirdavo elegancija, rafinuotumu ir gebėjo idealiai perteikti laidų vedėjos įvaizdžius.
Asmeninio gyvenimo iššūkiai ir atvirumas: kalbėjimas apie skaudulius
Renata Šakalytė-Jakovleva ne tik sėkminga laidų vedėja, bet ir atvira moteris, nebijanti kalbėti apie skaudžias temas. Ji dalijasi savo asmenine patirtimi, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į socialines problemas.
„Man atrodo, kad šalia viso „glamūro“, kiekvienas žmogus gali pasidalyti kažkuo daugiau. Aš džiaugiuosi, kad pastaruoju metu socialiniuose tinkluose moterys ir vyrai, kurie anksčiau save pateikdavę tik kaip labai gražius, sėkmingus, daug keliaujančius, besimėgaujančius pramoga, vis dažniau pasidalija mintimis ir apie mūsų visuomenės skaudulius, atkreipia dėmesį į socialines problemas bei kartais nebijo išspausti ir susikaupusio socialinio pūlinio. Aš labiau esu iš tų žmonių, kurie geriau jaučiasi be „glamūro“. Man prasmingesnė atrodo veikla kalbėti apie dalykus, apie kuriuos galbūt kartais niekas nenori arba nedrįsta kalbėti. Tiesiog padarai pradžią, kažkas užsikabina ir įvyksta grandininė reakcija“, - pasakoja Renata.
Renata išdrįso papasakoti savo asmeninę istoriją, apie tai, kaip jai teko augti smurtaujančio patėvio aplinkoje, patyrė tiek fizinių, tiek dvasinių smūgių. Ji teigia, kad viduje pajuto, jog galbūt jau praėjo reikiamas laiko tarpas, tam tikra saugi emocinė distancija nuo tų įvykių, kurie įvyko jos vaikystėje ir paauglystėje, kad galbūt jau labiau supranta ir gali pareflektuoti apie tai, ką teko patirti. „Kas iš to buvo, kaip apskritai sekasi dorotis su šitais dalykais, kurie vis dar likę su potrauminėmis emocijomis. Tokie dalykai yra svarbūs dar ir dėl to, kad kai tu apie tai pradedi garsiai kalbėti, kažkas visą laiką atsiras visuomenėje, kas atlieps tau. Galbūt tai žmogui taip pat surezonuos ir jis nepasijaus toks vienišas“, - teigia ji.
Renata suprato, kad, jeigu jau dirba televizijoje, yra kažkiek žinomas veidas, tai kodėl nepasinaudoti šia viešumo korta ir nepradėti kalbėti apie tai, apie ką tuo metu jai atrodė, kad mažai kas kalba. Smurtas artimoje aplinkoje ir tas toks uždaras smurto ratas, kurį patiria tiek moterys, tiek vyrai, tiek vaikai, jai atrodo, kad yra neišsemiama tema. „Mes dar turime šią opią problemą savo visuomenėje. Ji yra labai skaudi ir kuo daugiau apie tai kalbėsime, man atrodo, vis labiau suprasime, kad smurtas nėra jokia kasdienybė, kad tai nėra tradicija ir duotybė, kurios negali pakeisti. Dėl to ir kalbu“, - pabrėžia Renata.
Renata teigia, kad yra tam tikri dalykai, už kuriuos ji negali prisiimti atsakomybės. Kaip ir savo mamai, kitiems artimiesiems sakė, kad tai yra jos gyvenimo istorija. Ji yra tokia, kokia yra. Tie žmonės atlieka tam tikrą vaidmenį jos istorijoje. Jeigu nori būti sąžininga su savimi ir jais, ji negali tos istorijos pakeisti. Renatos šeima į jos atvirumą reagavo pakankamai ramiai ir oriai. Tai nebuvo noras parodyti šeimą kaip agresorių, tai buvo tiesiog savo istorijos pasakojimas. Ji nei vieno jų nekaltino, o tik kalbėjo apie situaciją, kokia ji buvo.
Renatai prireikė labai daug laiko, kad prabiltų apie tai viešai. Jai dabar yra 35 metai, tai prireikė kokių 15 metų, kad galėtų į viską pažvelgti tokiomis analizuojančiomis akimis, o ne savigailos ar saviplakos ieškojimų, kas yra kaltas. „Ėjimas į save ir gijimas nėra lengvas kelias, nes kad ir kaip atrodytų, jog viskas liko kažkur praeityje, tai viskas iš tiesų yra labai arti. Prakrapščius tuos randus dar gali išbėgti ir kraujas, gali labai skaudėti. Pasėkmės nėra lengvos ir iki šiol su visu tuo dorojuosi. Visiškai nebijo sakyti dalykų, kurie gali daugeliui padėti, išgyvenusių panašius dalykus. Lankau psichoterapiją ir kartą per savaitę lankausi pas psichologę“, - pasakoja Renata.
Renata pasakoja, kad susilaukusi savo dviejų vaikų, tos problemos jai sugrįžo. Tai daro ir dėl geresnės atmosferos savo šeimoje, ypač dėl santykio su savo dukromis. „Tų iššūkių tikrai yra nelengvų ir visi, kurie augina vaikus, puikiai žino, kad tikrai būna dienų, kai susiduri su labai didžiuliais iššūkiais ir kantrybės taurės persipildo sklidinai. Tai aš ir mokausi, kaip nuleisti tą arbatinuką, kuris manyje užverda ir kokių imtis priemonių“, - sako ji.
Prieš susilaukdama vaikų, Renata jau kreipėsi pagalbos. Suprato, kad nemoka bendrauti, kildavo didžiuliai pykčio priepuoliai. Gyveno aplinkoje, kurioje buvo įprasta kalbėti pakeltu tonu, visada buvo šaukimas ir rėkimas. Pradėjo suvokti, kad tai, kas jos aplinkoje atrodė normalu, visiškai nėra normalu, kai ji bendrauja su žmonėmis, kurie turi visiškai kitokią patirtį. Suprato, kad kelia balsą ant savo mylimų žmonių, net ant savo kolegų. Manęs tai nedžiugino. Man atrodė, kad tai manęs niekur neveda. Jau tuo metu kreipėsi į psichologę.
Renata pajautė, kad taip neturėtų būti, pirmiausiai, iš savo mylimo žmogaus, kuris tuo metu buvo šalia jos. Jis pasakė, kad reikėtų pabandyti ieškoti pagalbos, nes nežino, ar jų santykiai galės toliau vystytis. Suprato, kad gali prarasti savo mylimą žmogų dėl to, kad nesugeba normaliai išlaikyti santykių. Taip pat naktimis sapnuodavo košmarus, grįždavo prisiminimai. Viskas susidėjo į krūvą, dar ir bakalauro baigiamasis darbas. Visa tai manyje iššaukė skaudžius prisiminimus, kurių suprato, kad užtenka ir metas viską susidėti į lentynėles.
„Šiai dienai aš jaučiuosi gerokai saugesnė ir ramesnė. Mano galvoje yra aiškesnis emocijų žemėlapis, kurios vietos yra saugios. Dabar aš geriau save pažįstu, žinodama savo vidų, nebijau jame pasiklysti. Gyvenimo kokybė yra gerokai aukštesnė nei buvo prieš gerus dešimt metų. Aš pati savimi labai didžiuojuosi. Labai svarbu išmokti save pagirti net už menkiausius dalykus, džiaugiuosi, kad man pagaliau pavyksta nuoširdžiai save pagirti. Aš ilgą laiką negalėdavau sau pasakyti nieko gražaus, mano savivertė buvo žemesnė už žolę“, - atvirauja Renata.
Šeima ir asmeninė laimė: meilė ir motinystė
Renata Šakalytė-Jakovleva ne tik sėkminga karjeristė, bet ir mylinti mama bei žmona. Ji yra ištekėjusi už Viktoro Jakovlevo ir augina dvi dukteris - Elzę ir Sofiją.
2016 m. birželio 16 d. porai gimė dukra Sofija. Naujagimei pora išrinko vardą Sofija, kuris siejamas su išmintimi. 2013 m. pabaigoje Renata ir Viktoras susilaukė pirmosios dukters - Elzės.
„Kai mes ten nuvažiuojame, visuomet prisimenu savo vaikystės kaimą, nes tas bažnytkaimis labai jį primena. Ten nuo visko atsijungi - einame pasivaikščioti į mišką, grybaujame, mėgaujamės laiku kartu, prisigalvojame įvairiausių veiklų. Tačiau labiausiai man patinka tai, kad, kai būname ten, laikas tarsi sustoja. Aš pamirštu, kokia yra diena, kokia valanda - ten viskas atrodo daug lėčiau, daug ramiau, ir, turbūt, tikriau. Nežinau, kodėl, bet ir kvapai man ten stipresni, ir spalvos ryškesnės. Būnant kaime įvyksta kažkoks stiprus emocinis lūžis“, - pasakoja R. Šakalytė-Jakovleva.
„Miesto komandoje šįkart išvysime aktorę Inetą Stasiulytę bei dainininkes Gabrielę Grygolaitytę-Vashą ir Astą Pilypaitę. Tuo tarpu kaimo komandoje pergalės sieks grupės „Bernužėliai“ nariai Nerijus Liubertas ir Lukas Bartulis bei televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva“, - apie dalyvavimą laidoje „Miestas ar kaimas“ pasakojo Renata.
„Manau, kad ne vieta apibūdina ir apsprendžia tavo savybes ar vertybes. Svarbu, koks esi žmogus, ir ką pats tai vietai, kurioje gyveni, gali duoti“, - pokalbį baigia ji.
Tomas Saparis: vyrai susiimkit ir kartu aukite su moterimis | PASIKALBĖKIM
Šiandien, lapkričio 16-ąją, savo 34-ąjį gimtadienį švenčia TV3 laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva. „Kiekvienas gimtadienis yra kaip ir visos kitos dienos“, - kalbėdama su tv3.lt nusijuokia Renata. Nors savo gimtadienio moteris nesureikšmina, artimieji jos pasveikinti tikrai nepamiršo. „Sulaukiau sveikinimų nuo dukryčių, vyro, draugų. Visi nuoširdžiai mane pradžiugino savo dėmesingumu. Smagu, kad nepamiršta, tačiau žmonių dėmesys man visada yra svarbesnis nei materialūs daiktai. Dovanos yra skirtos tik tam, kad sustiprintų draugystę“, - šypsosi ji.
Prisimindama praėjusius metus Renata įžvelgia nemažai gyvenimo pamokų, patirties, kuri jai suteikė tvirtumo ir ramybės jausmą. „Kiekvienais metais yra kažkuo ypatingi. Kiekvieną gimtadienį pabandau apgalvoti, kokie jie buvo. 34-ieji mano gyvenimo metai buvo labai kūrybingi, įvyko įvairių pokyčių mano viduje. Supratau, kad su laiku tikrai ateina branda, išmintis. Dabar į viską reaguoju daug paprasčiau, turiu daugiau kantrybės. Žinoma, prie to prisidėjo ir mano dukros. Vaikai praturtina tave visomis prasmėmis, savyje atrandi naujų savybių“, - tikina moteris.
Kalbėdama apie ateitį Renata pabrėžia, kad jai nereikia progos išsikeliant ar įgyvendinant naujus planus. „Tikslus išsikeliu tada, kuomet aš pajuntu jų poreikį. Tam laukti gimtadienio ar Naujųjų metų man nereikia. Gimtadienis yra diena, kada aš gimiau, todėl natūralu, kad susimąstau apie praeitį ir ateitį. Viduje susigalvoju norą ir pūsdama žvakutę ant pyrago ar torto viliuosi, kad jis išsipildys“, - pasakoja TV laidų vedėja. Renata pripažįsta, kad bėgantys metai jos nė kiek negąsdina. Tiesa, laimingą šeimą ir sėkmingą karjerą televizijoje sukūrusi moteris savo pasiekimus gyvenime vertina kukliai.
„Pasiekimus žmonės vertina labai skirtingai. Tai labai individualu ir subjektyvu. Aš žinau tik tai, kas man yra vertybių skalė. Stengiuosi turėti idėjų ir jas įgyvendinti“, - atvirauja moteris.
„Aš jam esu be proto dėkinga už tuos 20 metų. Labai labai myliu šį žmogų už daug dalykų ir žinau, kad jeigu ne jis, šiandien būčiau turbūt visai kitokia, - graudindamasi kalbėjo R. Šakalytė. - Labai kantrus žmogus, aš su savimi nebūčiau tiek išbuvusi ir tiek kartų sau atleidusi. Esu jam dėkinga už daug dalykų, bet labiausiai, kad jis toks kantrus ir mane stipriai mylintis, už dvi nuostabias dukras, kurias padovanojo ir už tai, kad man iki šiol gera su juo būti.“