Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūrai. Gera medicininė priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Vienas iš svarbiausių tyrimų, atliekamų nėštumo metu, yra šlapimo tyrimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime šlapimo tyrimo normas nėštumo metu, ką jos reiškia ir kokie veiksmai turėtų būti atliekami, jei rezultatai nukrypsta nuo normos.

Šlapimo tyrimas (BŠT) nėštumo metu

Šlapimo tyrimas (BŠT) yra atrankinis inkstų ligų ir šlapimo takų infekcijų tyrimas. Nėštumo metu šlapimo tyrimas atliekamas reguliariai, siekiant įvertinti motinos ir vaisiaus sveikatą. Tyrimas padeda nustatyti įvairias patologijas, tokias kaip infekcijos, inkstų ligos ir preeklampsija. BŠT yra atliekamas įprastinių medicininių patikrinimų metu. Nustačius BŠT rodiklių pokyčių, rekomenduojama atlikti mikroskopinį šlapimo nuosėdų tyrimą. Reguliarūs tyrimai - šlapimo analizė kas vizitą leidžia anksti aptikti pokyčius.

Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos - gestacinis (nėščiųjų) diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Visų minėtųjų ligų žymenys aptinkami šlapime.

Kaip pasiruošti ir atlikti šlapimo tyrimą?

Prieš tyrimą reikia nusiplauti muilu rankas ir lytinius organus (gerai nusiplauti paprastu vandeniu, nusausinti išorinius lytinius organus). Moterims nerekomenduojama šlapimo tyrimą atlikti mėnesinių metu, geriausia 2-3 dienos po jų. Šlapimo mėginį ištyrimui į laboratoriją būtina pristatyti per 2 valandas.

Tyrimui reikia surinkti tik vidurinę šlapimo porciją, t.y. pirmajai šlapimo porcijai leisti tekėti į klozetą, surinkti vidurinės šlapimo porcijos apie 50-100 ml, o likusį šlapimą leisti tekėti į klozetą.

Kaip atliekamas šlapimo pasėlio tyrimas?

Šlapimo pasėlio tyrimas atliekamas laboratorijose iš rytinio arba pūslėje buvusio ilgiau nei 4 valandas šlapimo mėginio. Pristačius šlapimą į laboratoriją, atliekamas tyrimas, kurio metu ant tiriamo paviršiaus, esant bakterijai, išauga kolonijos. Kolonija atsiranda dauginantis bakterijos ląstelei.

Šlapimo pasėlio tyrimas atliekamas tada, kai norima nustatyti tam tikras bakterijas, kurios sukelia šlapimo takų infekciją. Kaip rodo statistika, šlapimo infekcijos yra dažniausiai nėštumo metu pasitaikančios bakterinės infekcijos - teigiama, jog su ja susiduria 2-4 proc. nėščiųjų.

Šlapimo tyrimo rodikliai ir jų reikšmė nėštumo metu

Šlapimo tyrimas (BŠT) - rezultatą galima interpretuoti įvairiai. Nenormalus rezultatas reiškia padidėjusią sutrikimų, dėl kurių reikia papildomų tyrimų, tikimybę. Kuo didesnis medžiagų, tokių kaip gliukozė, baltymai, ar didelis raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis, tuo didesnė patologinių pokyčių tikimybė, todėl būtina atlikti papildomus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. PASTABA: patologiniai BŠT rezultatai nenurodo sutrikimo priežasties ar pakitimų pobūdžio, t. y. Normalūs BŠT rezultatai neatmeta ligos buvimo. Ankstyvoje ligos stadijoje padidėjęs tiriamųjų medžiagų kiekio išsiskyrimas gali likti nepastebėtas, nes medžiagos per inkstus pasišalina dienos eigoje nevienodai, o tai reiškia, kad vienkartiniame šlapimo mėginyje jų gali nebūti.

Santykinis Tankis

Santykinis tankis - leidžia apytiksliai įvertinti šlapimo koncentraciją, taigi atspindi ar šlapimas yra koncentruotas, ar atskiestas, atspindi vandens pusiausvyrą organizme.

Baltymas šlapime nėštumo metu

Kai nėštumo metu atliekamas įprastas šlapimo tyrimas ir rezultatuose parašyta „baltymas teigiamas“, daugelis būsimų mamyčių išsigąsta. Vis dėlto nedidelis baltymo kiekis šlapime ne visada rodo ligą - tai gali būti laikina reakcija į fizinį krūvį, karštesnę dieną ar net klaidingą mėginio surinkimą. Tačiau, jei baltymo kiekis didėja ar išlieka pakartotinai, tai gali reikšti inkstų apkrovą ar preeklampsijos pradžią, todėl šią būklę būtina stebėti atsakingai.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie baltymą šlapime nėštumo metu

• Ką tai reiškia? - Nedidelis baltymo kiekis gali būti normalus dėl padidėjusio kraujo tūrio nėštumo metu, bet didesni kiekiai gali rodyti inkstų apkrovą ar preeklampsiją.
• Norma: - Iki 0,3 g/l laikoma saugia riba. Didesni skaičiai (>0,3-0,5 g/l) vertinami kaip įspėjimas.
• Kada pavojinga? - Kai baltymas išlieka keliuose tyrimuose, kartu didėja kraujospūdis ar atsiranda tinimų.
• Ką daryti? - Kreiptis į gydytoją, atlikti papildomus tyrimus (24 val. šlapimo analizę, kraujospūdžio matavimus, kraujo tyrimą).
• Kokia rizika? - Negydoma preeklampsija gali būti pavojinga mamai ir vaisiui, todėl svarbu stebėti kiekvieną nukrypimą nuo normos.

Nėštumo metu inkstai dirba intensyviau, nes per juos filtruojama daugiau kraujo - tiek mamos, tiek augančio kūdikio medžiagų apykaitos produktai. Dėl to šlapimo tyrimuose kartais gali pasirodyti nedidelis baltymų kiekis. Tai vadinama fiziologine proteinurija ir dažniausiai nėra pavojinga.

Tačiau jei baltymo kiekis viršija normą ir kartu nustatomas padidėjęs kraujospūdis, tinimai ar galvos skausmai, gydytojas įtaria preeklampsiją - rimtą būklę, susijusią su sutrikusia placentos ir kraujagyslių veikla.

Tyrimo Tipas	Norma nėščiosioms	Ką reiškia viršijimas
Bendras šlapimo tyrimas	Iki 0,3 g/l	Didesni kiekiai rodo galimą inkstų apkrovą ar preeklampsijos pradžią.
24 val. šlapimo tyrimas	Iki 300 mg per parą	Jei viršija 300 mg, diagnozuojama proteinurija - svarbu tolesnis tyrimas ir gydytojo priežiūra.
Baltymo-kreatinino santykis (PCR testas)	Iki 30 mg/mmol	Didėjimas virš 30 mg/mmol - galimas inkstų pažeidimas ar preeklampsijos rizika.

Baltymo kiekis šlapime vertinamas ne vienas, o kartu su kitais požymiais: kraujospūdžio rodmenimis, tinimų laipsniu, kraujo biochemijos rezultatais (kreatininu, šlapalo kiekiu). Jei baltymo kiekis padidėjęs tik vieną kartą, gydytojas dažniausiai paprašo pakartoti tyrimą. Jei rodiklis išlieka, atliekama 24 valandų šlapimo analizė, leidžianti nustatyti tikslią baltymo paros išskyrimo normą.

Pagrindinės priežastys, kodėl nėštumo metu atsiranda baltymo šlapime

Baltymo atsiradimas šlapime nėštumo metu gali būti laikinas arba susijęs su rimtesniais sutrikimais.

Priežasties Tipas	Kas Vyksta Organizme	Būdingi Simptomai	Ką Daryti
Laikina (nepavojinga) proteinurija	Dėl padidėjusios inkstų apkrovos ar karštesnės dienos laikinai padidėja filtracijos greitis.	Be simptomų, praeina savaime po poilsio ir pakartotinio tyrimo.	Pakartoti tyrimą po 1-2 dienų, gerti daugiau vandens.
Preeklampsija	Sutrikusi placentos kraujotaka lemia padidėjusį kraujospūdį ir baltymo praradimą per inkstus.	Tinimai, galvos skausmai, mirgėjimas akyse, aukštas kraujospūdis.	Skubi gydytojo konsultacija, kraujo spaudimo kontrolė, gali prireikti hospitalizacijos.
Inkstų ar šlapimo takų infekcija	Bakterijos pažeidžia inkstų audinį, dėl to į šlapimą patenka baltymai.	Deginimas šlapinantis, karščiavimas, juosmens skausmas.	Atliekamas šlapimo pasėlis, gydoma antibiotikais, saugiais nėščiosioms.
Dehidratacija	Sumažėja kraujo tūris, šlapimas tampa koncentruotas, atsiranda baltymo pėdsakų.	Tamsus šlapimas, silpnumas, galvos svaigimas.	Didinti vandens suvartojimą, stebėti šlapimo spalvą.
Nustatytos inkstų ligos	Ankstesnė inkstų patologija nėštumo metu paūmėja dėl padidėjusio darbo krūvio.	Tinimai, nuovargis, padidėjęs kreatininas kraujyje.	Reguliarūs nefrologo vizitai, individualus gydymo planas.

Dažniausia ir pavojingiausia priežastis - preeklampsija. Ji pasireiškia 5-8 % nėščiųjų ir, negydoma, gali progresuoti iki eklampsijos - būklės, kai atsiranda traukuliai ir gresia gyvybei pavojingos komplikacijos. Dėl to ankstyvas baltymo nustatymas šlapime yra vienas svarbiausių nėščiųjų sveikatos stebėsenos rodiklių.

Baltymas šlapime ir preeklampsijos rizika: kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kai baltymas šlapime aptinkamas kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu (≥140/90 mmHg), tinimais ar galvos skausmais, gydytojai įtaria preeklampsiją.

Nauda anksti pastebėjus baltymą šlapime:

• Preeklampsija gali būti suvaldoma dar prieš išsivystant komplikacijoms.
• Leidžia gydytojui anksčiau skirti prevencinius vaistus ar lovos režimą.
• Pagerėja placentos kraujotaka ir vaisiaus aprūpinimas deguonimi.
• Mažėja priešlaikinio gimdymo ir cezario pjūvio rizika.

Rizika, ignoruojant baltymą šlapime:

• Gali išsivystyti eklampsija - būklė su traukuliais ir sąmonės praradimu.
• Padidėja placentos atšokimo rizika, pavojinga kūdikio gyvybei.
• Sutrinka inkstų, kepenų funkcija ir kraujo krešėjimas.
• Vaisiaus augimas sulėtėja dėl prasto maisto medžiagų tiekimo.

Jei nėščioji pastebi nors kelis iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• Šlapimas pradeda putoti ar drumstėti;
• Atsiranda tinimai rankose, veide ar kojose;
• Kraujospūdis viršija 140/90 mmHg;
• Jaučiamas stiprus galvos skausmas, mirgėjimas akyse, skausmas po šonkauliais;
• Pasireiškia staigus svorio padidėjimas (dėl skysčių kaupimosi).

Tokiais atvejais gydytojas paskiria 24 val. šlapimo analizę, kraujo biocheminį tyrimą ir vaisiaus būklės vertinimą (ultragarsą, Doplerio tyrimą). Kai kuriais atvejais gali prireikti stebėjimo ligoninėje, ypač jei preeklampsija progresuoja ar kraujospūdis sunkiai kontroliuojamas.

Baltymas šlapime nėštumo metu: gydymas, stebėjimas ir profilaktika

Kai baltymas šlapime nustatomas pakartotinai, gydymas priklauso nuo to, kiek jis padidėjęs ir ar kartu pasireiškia kiti simptomai. Lengvi atvejai dažniausiai gydomi stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijos būdu, o sunkesni - reikalauja medikamentinio gydymo ar net stacionarinės priežiūros.

Situacija	Ką Daryti	Ko Vengti
Baltymas nedidelis, spaudimas normalus	Gerti daugiau vandens, ilsėtis, vengti druskos pertekliaus, pakartoti tyrimą po kelių dienų.	Neignoruoti rezultato, nes baltymas gali didėti.
Padidėjęs kraujospūdis + baltymas	Gydytojas skiria kraujospūdį mažinančius vaistus (saugus pasirinkimas nėščiosioms - metildopa, labetalolis), stebimas vaisiaus augimas.	Vengti savarankiško gydymo, papildų ar žolelių, galinčių paveikti spaudimą.
Diagnozuota preeklampsija	Hospitalizacija, infuzijos, magnio sulfatas traukulių profilaktikai, nuolatinis kraujospūdžio ir vaisiaus stebėjimas.	Nepalikti be priežiūros, nes būklė gali pablogėti per kelias valandas.
Inkstų infekcija	Skiriami antibiotikai, tinkami nėščioms (pvz., cefuroksimas), poilsis ir pakankamas skysčių kiekis.	Nesigydyti savarankiškai - kai kurie antibiotikai nėštumo metu netinkami.

Kas padeda sumažinti riziką:

• Reguliarūs tyrimai - šlapimo analizė kas vizitą leidžia anksti aptikti pokyčius.
• Subalansuota mityba - vengti per daug sūraus ir perdirbto maisto, vartoti šviežias daržoves, žuvį, pilno grūdo produktus.
• Pakankamas poilsis - venkite ilgalaikio streso ir miego trūkumo.
• Skysčių balansas - išgerti 1,5-2 litrus vandens per dieną, jei gydytojas neriboja.
• Kraujospūdžio kontrolė - matuoti kasdien, ypač jei yra polinkis į hipertenziją.
• Gydytojo priežiūra - niekada nebandyti „liaudiškų priemonių“ be specialisto leidimo.

Gliukozė šlapime

Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Siekiant tai išsiaiškinti, atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.

Ketonai šlapime

Ketonų (acetono, acetacto rūgšties, β-hidroksibutirato) organizme atsiranda skylant riebalams. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių (įprasto energijos šaltinio). Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų.

Eritrocitai ir leukocitai šlapime

Tiriama, ar šlapimo mėginyje nėra eritrocitų ir leukocitų.

Nitritai šlapime

Nitritų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.

Kiti laboratoriniai tyrimai nėštumo metu

Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

Infekciniai tyrimai

• Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii): Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.
• Raudonukė: Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
• Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Pirminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.
• Hepatitas B: Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai...

tags: #sam #isakymas #apie #nesciuju #slapimo #paselio

• Gailutės Valatkienės biografija
• Kaip tinkamai parinkti medžius prie namų
• Kaip kartojimas padeda vaikams?
• Informacija apie Šiaulių vaiko ligoninę
• Kretingos rajono meras Antanas Kalnius