Saugus elgesys yra neatsiejama vaiko gerovės ir visapusiško vystymosi dalis. Nuo pat mažens vaikus būtina mokyti, kaip saugiai elgtis įvairiose situacijose: namuose, darželyje, mokykloje, gatvėje, gamtoje ir internete. Tik ugdant sąmoningumą ir gebėjimą reaguoti į aplinką, galima užtikrinti, kad vaikai užaugs atsakingais ir gebančiais pasirūpinti savimi bei kitais piliečiais.

Sveika ir saugi aplinka - tai vaiko augimui ir vystymuisi palanki aplinka, daranti poveikį, nuo kurio priklauso, ar vaikas galės augti ir vystytis išnaudodamas visas savo galimybes bei gyventi visavertį gyvenimą.

Saugumo Ugdymo Būtinybė

Mokydami vaikus saugaus elgesio, mes suteikiame jiems įrankius, reikalingus atpažinti ir išvengti pavojingų situacijų. Tai apima ne tik fizinius pavojus, bet ir virtualius, pavyzdžiui, bendravimą su nepažįstamaisiais internete ar netinkamo turinio žiūrėjimą.

Saugus elgesys skatina vaikus prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Saugus elgesys apima ir pagarbą kitų žmonių saugumui ir gerovei. Vaikai mokosi, kad jų veiksmai gali turėti įtakos kitiems ir kad svarbu elgtis atsakingai, kad nepadarytų žalos.

Pagrindinės Saugumo Temos Vaikams

Saugus elgesys buityje ir gamtoje yra svarbi vaikų ugdymo dalis. Vaikai žaidimo forma mokosi saugios elgsenos buityje ir gamtoje, įgauna psichologinio pasirengimo grėsmėms ir pavojams. Saugaus elgesio pamokos turėtų apimti įvairias temas, atsižvelgiant į vaikų amžių ir aplinką, kurioje jie gyvena.

Saugus Elgesys Namuose

Pamokos tikslas - padėti vaikams atpažinti pavojus buityje ir išmokti jų išvengti. Tiek namuose, tiek darželyje būtina susitvarkyti žaislus, nes paslydus ant jų galima susižeisti, susilaužyti koją ar ranką. Vaikai žino, kad negalima žaisti su degtukais, įvairiomis cheminėmis priemonėmis, negalima glostyti svetimų gyvūnų.

Gaisrinė Sauga

Vaikai turėtų žinoti, kaip elgtis kilus gaisrui, kur yra evakuacijos keliai ir kaip iškviesti pagalbą.

Apsinuodijimo Prevencija

Vaikai turėtų žinoti, kad negalima gerti ar valgyti nežinomų medžiagų, vaistų ar cheminių valiklių.

Saugus Elgesys Mokykloje ir Darželyje

Šiuolaikinėje mokykloje saugumas yra kompleksinis iššūkis, apimantis emocinį, psichologinį ir socialinį mokinių gerovės aspektus.

Konfliktų Sprendimas

Vaikai turėtų mokėti spręsti konfliktus taikiai, be smurto ir agresijos. Jie turėtų žinoti, kaip kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, jei jie patys negali susitvarkyti su situacija.

Patyčių Prevencija

Vaikai turėtų žinoti, kas yra patyčios, kaip atpažinti patyčių aukas ir kaip joms padėti. Taip pat svarbu mokyti juos, kad patyčios yra netoleruotinos ir kad reikia pranešti apie jas suaugusiesiems.

Saugus Elgesys su Nepažįstamaisiais

Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kalbėtis su nepažįstamaisiais, priimti iš jų dovanų ar eiti su jais į nepažįstamas vietas. Jie turėtų žinoti, kad visada gali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, jei jaučiasi nesaugiai.

Evakuacija

Ugdome vaikų sąmoningumą ir gebėjimą reaguoti į aplinką įvairiose situacijose - inscenizuojame praktines situacijas (pvz., gaisras mokykloje; autoįvykis) ir mokome vaiką saugaus elgesio ir reagavimo tokių situacijų metu.

Saugus Elgesys Gamtoje

Pavojingi Gyvūnai ir Augalai

Vaikai turėtų žinoti, kaip atpažinti pavojingus gyvūnus ir augalus, pavyzdžiui, nuodingas uogas ar vabzdžius. Jie turėtų žinoti, kad negalima liesti ar erzinti laukinių gyvūnų.

Saugus Elgesys Prie Vandens Telkinių

Vaikai turėtų žinoti, kad negalima maudytis vieniems, be suaugusiųjų priežiūros, ir kad reikia laikytis saugos taisyklių prie vandens telkinių. Kaip elgtis žiemą ant ledo, kad negalima valgyti sniego, varveklių. Aptarėme įvairias pavojingas vietas (statybos vieta, laužas, ledas, tvenkinys, laiptai, šiukšlynas ir t.t.).

Pasiklydimo Prevencija

Vaikai turėtų žinoti, kaip elgtis pasiklydus gamtoje, kaip rasti kelią atgal ir kaip iškviesti pagalbą.

Saugus Elgesys Internete

Asmeninės Informacijos Apsauga

Vaikai turėtų žinoti, kad negalima dalintis savo asmenine informacija internete, pavyzdžiui, vardu, pavarde, adresu, telefono numeriu ar nuotraukomis.

Bendravimas su Nepažįstamaisiais

Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kalbėtis su nepažįstamaisiais internete, priimti iš jų kvietimų susitikti ar siųsti jiems savo nuotraukas.

Netinkamas Turinys

Vaikai turėtų žinoti, kad internete yra daug netinkamo turinio, pavyzdžiui, smurto, pornografijos ar neapykantos kurstymo. Jie turėtų žinoti, kaip atpažinti tokį turinį ir kaip apie jį pranešti suaugusiesiems.

Elektroninės Patyčios

Vaikai turėtų žinoti, kas yra elektroninės patyčios, kaip atpažinti patyčių aukas ir kaip joms padėti. Taip pat svarbu mokyti juos, kad elektroninės patyčios yra netoleruotinos ir kad reikia pranešti apie jas suaugusiesiems.

Efektyvūs Saugumo Ugdymo Metodai

Svarbu ne tik tai, ką mes mokome vaikus apie saugų elgesį, bet ir kaip mes tai darome. Efektyvūs mokymo metodai turėtų būti interaktyvūs, įtraukiantys ir pritaikyti prie vaikų amžiaus ir interesų.

Praktiniai Užsiėmimai

Vaikai geriausiai mokosi per patirtį. Todėl svarbu organizuoti praktinius užsiėmimus, kuriuose jie galėtų išbandyti įvairias saugaus elgesio situacijas. Pavyzdžiui, galima inscenizuoti gaisrą mokykloje, autoįvykį ar pasiklydimą gamtoje.

Žaidimai ir Stalo Žaidimai

Vaikai žaidimo forma mokosi saugios elgsenos buityje ir gamtoje, įgauna psichologinio pasirengimo grėsmėms ir pavojams. Naudojame stalo žaidimus ir konstruktorius, specialiai siekiant atkartoti gyvenimiškas situacijas, kurių metu vaikai mokosi, kokie poelgiai gali kelti pavojų, o kas apsaugo nuo jų.

Filmukai ir Animacija

Vaikams patinka žiūrėti filmukus ir animaciją. Todėl galima naudoti šias priemones, kad perteikti jiems saugaus elgesio žinias. Svarbu pasirinkti filmukus, kurie būtų informatyvūs, įdomūs ir atitiktų vaikų amžių.

Diskusijos ir Pokalbiai

Vaikai turėtų turėti galimybę diskutuoti ir užduoti klausimus apie saugų elgesį. Tai padeda jiems geriau suprasti temas ir įsisavinti žinias.

Pavyzdžiai iš Realaus Gyvenimo

Vaikai geriau mokosi, kai mato, kaip saugus elgesys veikia realiame gyvenime. Todėl svarbu pasakoti jiems istorijas apie žmones, kurie išvengė pavojų dėl savo atsargumo ir sąmoningumo.

Ikimokyklinio Ugdymo Principai ir Jų Reikšmė

Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus vaiko raidos etapas, kurio metu formuojasi pagrindiniai elgesio įgūdžiai ir vertybinės nuostatos. Vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinamas ugdymo(si) kryptingumas, integralumas, veiksmingos ugdomosios sąveikos ir ugdymo(si) kokybė.

Ugdymo(si) ir Priežiūros Vienovės Principas

Kiekviena sąveika su vaiku, tiek suplanuota, tiek netikėta, yra ugdanti ir turtinanti jo patirtį. Kasdienė rutina taip pat yra ugdymo dalis.

Vaiko Raidos ir Ugdymo(si) Dermės Principas

Ugdymas turi atitikti vaiko amžių, individualius poreikius ir galimybes.

Žaismės Principas

Mokymasis per žaidimą yra efektyviausias būdas ugdyti vaiko elgesio kultūrą.

Lėtojo Ugdymo(si) Principas

Ugdymas turi būti orientuotas į gilų įsitraukimą ir supratimą, o ne į skubotą informacijos įsisavinimą.

Reflektyvaus Ugdymo(si) Principas

Mokytojas kartu su vaiku apmąsto jo patirtis, emocijas, veiklas ir rezultatus, numatant tolesnį veikimą.

Šeimos ir Mokyklos Partnerystės Principas

Mokykla ir šeima bendradarbiauja rengiant programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) Sritys ir Jų Įtaka Elgesio Kultūrai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

„Mūsų Sveikata ir Gerovė“

Ši sritis apima sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą, saugaus elgesio mokymą, emocinės gerovės užtikrinimą. Projektas „Aš saugus, kai žinau“ buvo puiki proga vaikams mokytis svarbių saugumo įgūdžių žaismingai ir įdomiai. Visos savaitės metu mažieji lopšelio-darželio auklėtiniai susipažino su saugaus elgesio taisyklėmis įvairiose situacijose: gatvėje, namuose ir susidūrus su pavojingomis medžiagomis. “Skruzdėliukai” grupės vaikai piešė miestą pilną mašinų, žmonių, pastatų, šviesoforų. Kalbėjosi apie saugų elgesį mieste. Kūrė, konstravo pagalbos mašinas statė jas į atitinkančių pastatų kiemus. „Pelėdžiukai“ aiškinosi ir aptarė saugaus elgesio taisykles namuose. Aptarė, kokie nelaimingi dar atsitikimai gali nutikti namuose ar grupėje. Sužinojo, kur ir į ką galima kreiptis pagalbos ištikus bėdai, išmoko pasakyti pagalbos telefoną. Sužinojo, kaip įsiminti skubios pagalbos numerį 112. Grupės „Kodėlčiukai“ ugdytiniai sužinojo ir įtvirtino, kad žaisti su peiliu, kitais aštriais įrankiais, adatomis ar mezgimo įrankiais negalima, nes yra pavojus įsipjauti ar įsidurti. Susipažino su saugaus elgesio su žirklemis taisyklėmis: kirpti reikia atsisėdus; laikant žirkles negalima vaikščioti; perduoti kitam laikant už snapelio, vaikų žirklės turi būti bukais galais. Su mokytojos priežiūra ugdytiniai lavino akies-rankos koordinaciją karpydami popierių įvairiomis kryptimis. Ugdytiniai klausė mokytojo padėjėjos Aušros pasakojimo apie buityje, grupės patalpoms valyti naudojamas chemines medžiagas. Vaikai sužinojo, kad jos gali būti pavojingos, todėl jų liesti nevalia. Mokytojo padėjėja atkreipė vaikų dėmesį į pavaizduotus ant cheminių medžiagų etikečių pavojaus piktogramose pateiktus juodus simbolius, paaiškino, ką jie reiškia. ,,Voveriukai” grupės vaikai mokėsi svarbiausių saugumo taisyklių: prisiminė pagalbos numerį 112 ir, kad šiuo numeriu reikia skambinti nelaimės atveju. Jie statė numerį 112 iš kaladėlių, spalvino policijos automobilį ir žiūrėjo filmukus su policijos bičiuliu Amsiumi. „Gudručiai“ visą savaitę aiškinosi, kokie gali būti pavojai ir nelaimingi atsitikimai, įdėmiai klausėsi, kaip nuo jų reikia apsisaugoti. Susidomėję žiūrėjo, aiškinosi, kokios yra cheminės medžiagos ir kaip jos naudojamos grupėje. Išsiaiškino, kam reikalingi vaistai. Sudarė diagramą „Kas dažniausiai man paduoda vaistus“. Pagal jos rezultatus, dažniausiai vaikams vaistus duoda mamos. Sveikatos specialistė vaikams vedė pamokėlę „Saugus eismas-“. Jos metu su vaikais kalbėjosi kaip saugiai elgtis gatvėje. Žaidė žaidimus: „Šviesoforas“ ir „Kelio ženklai“. Iš spalvoto popieriaus iškirptų detalių suklijavo policijos automobilį. Sužinojo, kur ir į ką galima kreiptis pagalbos ištikus bėdai. Išmoko įsiminti skubios pagalbos numerį 112. Projekto metu vaikai taip pat turėjo galimybę susitikti su specialiais svečiais - policininkais kinologais, kurie pademonstravo savo keturkojų draugų Arčio ir Koksio gebėjimus bei triukus. Savaitę užbaigė šventė „Šviesoforas - mano draugas“, kurios metu vaikai kartu su policininku Amsiumi linksmai prisiminė viską, ko išmoko. Šokdami ir dainuodami jie dar kartą įtvirtino saugaus elgesio taisykles ir simbolius, taip pat gerai praleido laiką.

„Aš ir Bendruomenė“

Ši sritis apima socialinių įgūdžių ugdymą, bendravimo ir bendradarbiavimo mokymą, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi gerbti kitus, būti tolerantiški, spręsti konfliktus, dalyvauti bendruomenės veikloje.

„Aš Kalbų Pasaulyje“

Ši sritis apima kalbos įgūdžių ugdymą, komunikacijos mokymą, skaitymo ir rašymo įgūdžių formavimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi reikšti savo mintis, klausytis kitų, suprasti kalbos niuansus, skaityti ir rašyti.

„Tyrinėju ir Pažįstu Aplinką“

Ši sritis apima pažintinių įgūdžių ugdymą, smalsumo skatinimą, aplinkos pažinimo mokymą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi stebėti, analizuoti, eksperimentuoti, formuluoti klausimus ir ieškoti atsakymų.

„Kuriu ir Išreiškiu“

Ši sritis apima kūrybinių įgūdžių ugdymą, saviraiškos mokymą, meninio skonio formavimą. Ugdant šios srities kompetencijas, vaikai mokosi kurti, improvizuoti, išreikšti save įvairiomis formomis - per muziką, šokį, dailę, teatrą.

Tėvų Svarba Ugdant Saugų Elgesį

Nors mokyklos ir darželiai atlieka svarbų vaidmenį mokant vaikus saugaus elgesio, tėvai yra pagrindiniai asmenys, atsakingi už savo vaikų saugumą.

Būti Pavyzdžiu

Vaikai mokosi iš savo tėvų. Todėl tėvai turėtų patys laikytis saugaus elgesio taisyklių ir rodyti gerą pavyzdį savo vaikams.

Kalbėtis su Vaikais Apie Saugumą

Tėvai turėtų reguliariai kalbėtis su savo vaikais apie saugumą ir atsakyti į jų klausimus. Jie turėtų skatinti vaikus pranešti apie bet kokius incidentus ar situacijas, kuriose jie jaučiasi nesaugiai.

Sukurti Saugią Aplinką Namuose

Tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų namuose būtų saugi aplinka, kurioje vaikai galėtų žaisti ir mokytis be rizikos susižeisti ar apsinuodyti.

Stebėti Vaikų Veiklą Internete

Tėvai turėtų stebėti savo vaikų veiklą internete ir užtikrinti, kad jie nesilankytų pavojingose svetainėse ir nebendrautų su nepažįstamaisiais.

Saugumo Savaitės Darželiuose

Lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ vyko saugumo savaitė „Būk saugus visur ir visada“. Šios savaitės metu ugdytiniai įtvirtino saugaus elgesio taisykles buityje, gamtoje, atliko praktines užduotis, klausėsi sveikatos specialistės paskaitų. Priešmokyklinių grupių ugdytiniai vyko į Klaipėdos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. Vaikai lankėsi Marijampolės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Vaikams pasakojo apie saugaus elgesio taisykles buityje ir gamtoje. Įdomi, nuotaikinga pamokėlė, per kurią vaikai mokė saugiai elgtis meškiuką Jorį. Apsilankymo metu vaikai susipažino su ugniagesių darbu, apžiūrėjo gaisrų gesinimo įrangą, gaisrines mašinas, į kurias vaikai galėjo net įlipti.

Būrelis "Saugus Vaikas": Praktinis Saugumo Ugdymas

Jau ne vienerius metus veikia neformalaus švietimo mokiniams skirtas būrelis „Saugus vaikas“, kurį organizuoja VšĮ „Būk saugus LT“. Būrelio mokiniai mokosi visų pagrindinių kelių eismo ir saugaus elgesio taisyklių, vyksta teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. Būrelio lankytojai vyko į pažintines ekskursijas į Energetikos ir technikos, Pinigų, Kelių ir Lietuvos geologijos muziejus, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklą, „Šokoladinę“. Būrelis gali būti organizuojamas pradinių klasių mokiniams ir 11-13 metų moksleiviams.

Pagrindinės Saugumo Temos Būreliuose

Būreliuose ir užsiėmimuose nagrinėjamos įvairios saugaus elgesio temos:

• Saugaus eismo samprata, pėsčiųjų ir keleivių saugaus elgesio taisyklės.
• Elgesys viešajame transporte, saugi elgsena eismo aplinkoje.
• Bendrosios eismo dalyvių pareigos, saugos priemonės ir jų naudojimas eisme.
• KET eismo dalyviams, atsakomybė už save ir kitus kelyje.
• Gamtosauga ir dviratis, pasiruošimas laikyti dviračio ir mopedo vairuotojo KET testą pažymėjimui gauti.
• Ekologija, mechaninio judėjimo samprata, praktiniai užsiėmimai su paspirtukais ir radijo bangomis valdomu transportu.
• Pirmosios medicininės pagalbos suteikimas nukentėjusiajam, atsargus elgesys prie vandens, skęstančiųjų gelbėjimo pagrindai.
• Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata, fizinis aktyvumas, veikla ir poilsis.
• Saugi elgsena buityje ir gamtoje, psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams.
• Pagarbus bendravimas, stichinės nelaimės, pavojai, civilinė sauga, karinio parengimo pradmenys.
• Gaisrai, gaisrinė sauga, evakuacija iš pastato, elektra mūsų namuose, darbų sauga.
• Saugi elgsena žaidžiant ir eksperimentuojant, įdomioji matematika, gamtos mokslų įdomybės, konstravimas.
• Taupymo samprata, finansinis raštingumas, mano pasaulis (astronomijos pagrindai), tiriamoji veikla.

Integruotas Požiūris Į Saugumą Mokykloje

Formuojant prevencijos kultūrą nuo pirmos dienos, sėkminga prevencija prasideda nuo mokyklos durų slenksčio. Efektyvus prevencijos modelis remiasi pozityvaus elgesio stiprinimu, akcentuojant tai, ko tikimės, o ne tai, ko negalima daryti. Pedagogai yra saugios mokyklos stuburas, todėl efektyvus mokytojas turi mokėti atpažinti ankstyvus agresijos ar atsiskyrimo ženklus, taikyti deeskalacijos technikas, kurti įtraukią klasės atmosferą, bendradarbiauti su tėvais ir specialistais bei dokumentuoti incidentus ir sekti pažangą. Mokinių įgalinimas ir atsakomybės ugdymas yra labai svarbūs, suteikiant jiems tikrą galimybę paveikti savo aplinką.

Ikimokyklinio Ugdymo Gairės

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

• ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• žaismės principas.
• sociokultūrinio kryptingumo principas.
• integralumo principas.
• įtraukties principas.
• kontekstualumo principas.
• vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.

Ugdymo(si) Kontekstų Kūrimas

Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas yra nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Universalus Dizainas Mokymuisi

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Kontekstų Pavyzdžiai

• Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: Padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą keliančią aplinką, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Vaikų Pasiekimai ir Vertybinės Nuostatos

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Sveikatos ir Gerovės Kompetencijų Ugdymas

Pavyzdžiui, ugdant vaikų sveikatos ir gerovės kompetencijas, siekiama, kad vaikai domėtųsi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima:

• Ragavimą įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
• Suaugusiojo padedamas ruošimą maistą: tepimą, laužimą, mirkymą.
• Įvardijimą kelių maisto produktų, kuriuos valgyti sveika, ir kelių, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
• Vaisių, daržovių plovimą ir pasakymą, kodėl; pjaustymą, gaminimą užkandžius, salotas.
• Aiškinimąsi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
• Išvardijimą, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikiant sveikatai palankiems maisto produktams.
• Kūno ženklais parodymą ar pasakymą, kad nori į tualetą.
• Suaugusiojo padedamas naudojimąsi tualetu, prausimąsi ir šluostymąsi veidą, apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus.
• Padėjimą į vietą vieną kitą daiktą.
• Dažniausiai savarankiškai naudojimąsi tualetu.
• Savarankiškai ar priminus rankų plovimą, veido prausimąsi, čiaudėjimą ar kosėjimą prisidengiant burną ir nosį.
• Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus.
• Dažniausiai savarankiškai rankų plovimąsi, veido prausimąsi; čiaudėjimą ar kosėjimą prisidengiant burną ir nosį.
• Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengimą ir nusirengimą, apsiavimą ir nusiavimą batus, susišukavimą.
• Taisyklingai rankų plovimąsi.
• Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengimą ar apsirengimą drabužius.
• Pažinimą šviesoforo spalvas, žinojimą, ką jos reiškia; pasakymą, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
• Stebėjimą suaugusiajam, saugiai naudojimąsi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
• Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekimąsi laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
• Pakomentavimą kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
• Supratimą, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
• Atpažinimą tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasakymą suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
• Žaidžiant, ką nors veikdamas stengimąsi saugoti save ir kitus.
• Savarankiškai ar priminus laikymąsi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
• Paaiškinimą saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardijimą aplinkoje esančias nesaugias vietas.
• Paaiškinimą, kad jo kūnas priklauso tik jam, sakymą „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
• Paaiškinimą, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Fizinio Aktyvumo Skatinimas

Taip pat svarbu skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir ugdyti judėjimo džiaugsmą. Esminiai gebėjimai apima:

• Pralindimą pro kliūtis keturpėsčias.
• Savarankiškai atsistojimą, stovėjimą, atsitūpimą, pasilenkimą, ėjimą į priekį, į šoną ir atgal, bėgimą tiesiomis kojomis, lipimą laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
• Pastovėjimą ant vienos kojos (3-4 sekundes).
• Tikslingai skirtingu ritmu ėjimą, apėjimą arba peržengimą kliūtis, ėjimą plačia (25-30 cm) linija.
• Bėgimą keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
• Laikydamasis lipimą ir nulipimą laiptais pakaitiniu žingsniu.
• Nušokimą nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašokimą nuo žemės, peršokimą liniją.
• Stovėdamas pasistiebimą, atsis...

tags: #saugaus #elgesio #igudziu #formavimas #ikimokykliniame #amziuje

• Sveikatos ugdymas „Sveikuolyje“
• Vaikų edukacinės programos
• Kamajų Antano Strazdo gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus veiklos
• Kaip įrengti vaikų žaidimų kambarį
• Istorija ir dabartis: Juodšilių vaikų kolonija