Mindaugas Junčys: Skulptoriaus kelias ir požiūris į meną
Mindaugas Junčys: Skulptoriaus kelias ir požiūris į meną
Skulptorius Mindaugas Junčys gimė 1977 m. ir yra baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Savo kūrybinę veiklą jis pradėjo 1996 m., o vėliau surengė penkias personalines parodas, taip pat aktyviai dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Autorius yra apdovanotas prestižinėmis Lietuvos bei užsienio stipendijomis savo kūrybos vystymui, tarp kurių - Vilniaus savivaldybės premija ir „Metų skulptūros“ apdovanojimas už aukštos techninės meistrystės puoselėjimą.
Meninė vizija ir kūrybos metodai
Mindaugas Junčys savo kūryboje kvestionuoja grožio kategorijas, meno ir kičo bei populiariosios kultūros sampratas. Menininkas pasirenka du kelius kūrinių formavimui: abstraktųjį, kuomet skulptūrose matomos tik asociatyvios nuorodos į aplinką, bei realistiškąjį - kai vaizduojami puikiai atpažįstami, kasdienybėje sutinkami objektai. Pastaruosiuose autorius akcentuoja gana savitą sintezę tarp buitiškos, tačiau raiškingos formos, ir prabangių, tokių klasikinėje skulptūroje dažnai sutinkamų medžiagų, kaip marmuras, granitas ar bronza.
Menininko pasirinktas kūrybos metodas bei ilgas ir sudėtingas kūrimo procesas dirbant su prabangiomis medžiagomis išryškina kūrinio ironiškumą ir išprovokuoja kritišką žvilgsnį į meno ir grožio kūrimą tik paties grožio vardan.
Skulptorius savo darbais kelia vieną pagrindinių klausimų, dažnai randančių atgarsį jo kūryboje - kaip objektas, perimtas iš kultūrinio paveldo, tampa kičo objektu bei atvirkščiai - kičo objektas tampa kultūros dalimi.
Darbas su antkapiais ir jų simbolika
Nors antkapių kūrimas nėra pagrindinė skulptoriaus veikla, Mindaugas Junčys per metus jų padaro du tris. Jis teigia, kad antkapiai jam yra įdomūs tik tada, kai jie jam patinka. Skulptorius nesistengia iš to gyventi ir dažniausiai antkapį kurti paprašo pažįstami žmonės. Jis į antkapį žiūri kaip į skulptūrą, nes žmonės prašo ne antkapio, o kaip nors išskirtinai įamžinti velionį.
Kęstutis Musteikis, kitas skulptorius, pasakojo, kad antkapių kaina, palyginti su dirbtuvėse užsakytais, gali skirtis 2-3 kartus. Tai priklauso nuo akmens kiekio ir sudėtingumo. Skulptorius gali sugalvoti, kaip pataupyti, pavyzdžiui, naudojant plonesnes plokštes ar pigesnį akmenį, tačiau išlaikant gražesnį akcentą.
Kartais skulptoriai tarpusavyje juokauja, kad skulptūrai gali tikti bet koks akmuo, o kapo plokštei reikia gero. M. Junčys teigia, kad jeigu sumanymas yra įdomus, jis gali tiesiog paaukoti honorarą, jei gali sau tai leisti.
Skulptoriai, kai neturi užsakymų, dažniausiai išdrožia kokį rūpintojėlį ar angeliuką. Tada ateina užsakovas, pamato ir sako: „Tokio norėčiau.“ Arba pastato savo darbų pavyzdžius ten, kur pardavinėjamos kapų plokštės.
Mindaugas Junčys Nemunėlio Radviliškio paminklą sukūrė iš akmens ir teigia, kad darbai patys kalba už autorių. Pristatant eskizą darbo grupei, šis klasikinis paminklas su Radvilų antspaudu labiausiai sužavėjo grupės narius, ir kiekvienas miestas pageidavo jo sau.
Kitas svarbus aspektas - antkapio dizainas. M. Junčys teigia, kad užsakovai ateina jau pasižiūrėję į skulptoriaus darbus socialiniuose tinkluose ir pasirenka skulptorių pagal jo stilių. Tačiau skulptorius neprašo pasirašyti ant antkapių, nes tai yra gana intymus procesas, išskyrus Biržiškų kapavietę, kuriai buvo skelbiamas viešas konkursas.
Skulptorius taip pat išreiškė nuomonę, kad jam nepatinka, jog kiekviena šeima dabar daro antkapius sau. Jis mano, kad turėtų būti šeimos kapavietė arba net viena giminės kapavietė, siekiant sutaupyti vietos ir išvengti nereikalingų išlaidų bei taršos problemų.
Skulptūros ir parodos
Mindaugo Junčio kūryba pristatoma Niujorko meno mugėje „Volta“. Galerija (AV17) tęsia lietuvių kūrėjų pristatymą užsienyje ir dalyvauja Niujorko meno mugėje „Volta“. Meno mugėje „Volta NY“ kasmet dalyvauja per 50 galerijų, kurios pristato tiek gerai žinomų, tiek jaunųjų menininkų darbus.
2018 m. meno mugėje „Volta NY“ galerija sulaukė išskirtinio dėmesio ne tik iš mugės lankytojų, kolekcininkų, bet ir iš žiniasklaidos bei tarptautinių meno profesionalų. Šiemet galerija (AV17) pristato skulptoriaus M. Junčio kūrybą, kurioje menininkas kvestionuoja grožio, kičo, populiariosios kultūros bei tradicijos sąvokas.
Taip pat Mindaugas Junčys dalyvavo menininkų plenere Petrašiūnų karjere, kur kartu su kitais skulptoriais kūrė skulptūras iš vietinės žaliavos - dolomito. Tai buvo unikali galimybė pamatyti gamybos ir kultūros, technikos ir meno sintezę. Tikimasi, kad tokie plenerai taps tradiciniais ir bus kuriamas dolomito skulptūrų parkas.
Požiūris į meną ir grožį
Skulptorius Mindaugas Junčys savo kūryboje akcentuoja, kad grožis nėra vien tik estetinė vertybė, bet ir socialinis bei kultūrinis reiškinys. Jis stengiasi išprovokuoti žiūrovą mąstyti apie meno ribas, populiariosios kultūros įtaką ir tradicijų reikšmę.
Pasak skulptoriaus, svarbiau yra kurti, o kuriant antkapį, dažniausiai tenka dirbti su mažu plotu ir toje erdvėje stengtis padaryti ką nors nestandartinio. Jo akimis, didžiausias skulptūrų parkas Vilniuje yra Menininkų kalnelis Antakalnio kapinėse, kur sudėti daugumos skulptorių darbai.
Kiti skulptoriai ir paminklai
Tekste minimi ir kiti skulptoriai, kurie prisideda prie paminklų kūrimo, pavyzdžiui, Kęstutis Musteikis, Vytautas Jasinskas, Šarūnas Arbačiauskas. Jie kartu su Mindaugu Junčiu dalyvavo projektuose, skirtuose įamžinti pirmąsias reformatų mokyklas.
Įvadas į skulptūrą
Kiekvienas skulptorius, pristatydamas savo eskizus, turėjo skirtingą viziją, bet visi siekė sukurti unikalius ir prasmingus paminklus, kurie papuoštų miestų viešąsias erdves.
tags: #skulptorius #mindaugas #juncys #gime