Kiekvieno vaiko raida yra individuali. Vienodo amžiaus vaikų gebėjimai gali skirtis. Tačiau, vaiko tėvai jį pažįsta geriausiai. Smulkioji motorika - tai smulkių rankų, pirštų, riešų ir akių raumenų koordinavimas ir valdymas. Šie judesiai būtini atliekant užduotis, kurioms reikia tikslumo, miklumo ir rankų bei akių koordinacijos. Smulkioji motorika vystosi palaipsniui, vaikui augant, o specifiniai gebėjimai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Šiame tinklaraščio įraše trumpai apžvelgsime vaiko smulkiosios motorikos raidą ir pateiksime patarimų kaip ją lavinti.

Smulkioji motorika yra labai svarbi atliekant užduotis, kurioms reikia tikslumo ir smulkių raumenų koordinacijos, pavyzdžiui, rašant, naudojant žirkles, rišant batų raištelius ir manipuliuojant mažais daiktais. Smulkiosios motorikos įgūdžiai formuojasi intensyviai per pirmuosius dvejus metus. Kasdieniai veiksmai, tokie kaip sagų užsegimas ar žirklių naudojimas, priklauso nuo smulkiosios motorikos įgūdžių. Savarankiškos priežiūros užduotys - apsirengimas, valgymas ir higiena - tiesiogiai priklauso nuo smulkiosios motorikos įgūdžių. Smulkiosios motorikos gebėjimai yra labai svarbūs bendram vaikų vystymuisi, nes leidžia atlikti užduotis, reikalaujančias tikslių mažų raumenų grupių judesių. Rašymo, piešimo ir manipuliavimo daiktais įgūdžiai vėliau bus labai svarbūs ir akademinėje veikloje, pasiekimams, socialinei sąveikai ir kasdienei veiklai. Vaikams tobulėjant ankstyvojoje vaikystėje, jų smulkiosios motorikos gebėjimai gerėja, o tai padeda jiems tapti savarankiškesniais atliekant kasdienes užduotis. Tad smulkioji motorika yra labai svarbus sveikos raidos aspektas ir tai yra vienas iš rodiklių, pagal kuriuos galima spręsti apie pasirengimą mokyklai.

Smulkioji motorika yra gebėjimas atlikti įvairius koordinuotus veiksmus, pradedant nuo nedidelio žaisliuko pakėlimo ir baigiant piešimu, rašymu, konstravimu ar tokiais buityje įprastais veiksmais kaip sagos užsegimas ar batų raištelių užsirišimas. Dažniausiai smulkioji motorika vystosi per pirmuosius vaiko gyvenimo metus, kai jis susipažįsta su aplinkoje esančiais objektais, bet ją reikia lavinti ir toliau.

Vaiko smulkiosios motorikos raidos etapai

Šiuo amžiaus etapu vaiko rankutės suspaustos į kumštelius, naujagimis netiesia rankos link žaislo. Kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsį, po truputį seka objektą. Apie 5 mėnesį kūdikis pradeda suvesti rankas į vidurio liniją (sudeda jas ties pilvuku). Aplinkos pažinimas vykdomas oraliniu būdu, todėl rankas ir daiktus kiša į burną. Šiuo laikotarpiu prasideda funkcinis žaidimas (iki tol vyrauja sensorinis (daiktų graužimas, didelis dėmesys garsus skleidžiantiems daiktams). Vaikas pradeda ploti rankutėmis.

8 mėn. Vaikas stato bokštelį iš 3 kaladėlių. Šiuo laikotarpiu pradeda pažinti geometrines figūras. Šiuo periodu būdingas konstrukcinis žaidimas (vėrimas, statymas iš kaladėlių, konstravimas). Stato dėlionę iš 2-3 detalių.

Užsega mažas sagutes, bando verti batų raištelius, tvarkosi tualete, savarankiškai valgo ir kt.

Kaip lavinti smulkiąją motoriką?

Vaikų smulkiosios motorikos lavinimas gali būti atliekamas tiesiog žaidžiant. Tešlos ar molio kočiojimas, gnybimas ir formavimas padeda sustiprinti rankų raumenis ir pagerinti miklumą. Daug vaikų labai mėgsta konstruktorius, konstravimas iš detalių taip pat padeda lavinti ne tik pirštų judesius bet ir pažinimo funkcijas. Pradėkite nuo vaikams pritaikytų saugių žirklių ir išmokykite vaiką tinkamai laikyti žirkles. Lipdukų klijavimas į tinkamas vietas puiki veikla ne tik smulkiajai motorikai, bet ir akies-rankos koordinacijai, suvokimui, dėmesio koncentracijai lavinti. Tai netradicinis, tačiau neįtikėtinai efektyvus smulkiosios motorikos lavinimo pavyzdys! Išmokykite vaiką tvarkingai sulankstyti drabužius ar rankšluosčius.

Suteikite galimybę vaikui piešti skirtingomis priemonėmis: kreidelėmis, flomasteriais, pieštukais, piešti vandeniniais dažais. Pradėkite nuo didesnių detalių ir paprastų dėlionių, palaipsniui pereikite prie mažesnių detalių ir sudėtingesnių piešinių. Tai padeda pagerinti rankų ir akių koordinaciją ir erdvės suvokimą.

Veiklos smulkiosios motorikos lavinimui

• Piešimas pirštais ir teptukais: Vaikas mokosi valdyti teptuką ir pirštus. Lavėja akių-rankų koordinacija. Skatinamas spalvų pažinimas ir derinimas. Veiklos idėjos: Piešimas ant popieriaus, drobės, akmenukų ar kartono. Eksperimentavimas su įvairiomis spalvomis ir piešimo priemonėmis. Nauda: gerėja smulkioji motorika, kūrybinis mąstymas, vaikas mokosi kontroliuoti rankos judesius.
• Modeliavimas iš molio ar plastilino: Formuojant įvairias figūras iš minkštų medžiagų, lavėja ne tik rankų jėga, bet ir pirštų miklumas. Vaikas minkydamas ir formuodamas stiprina pirštų raumenis. Lavėja vaizduotė kuriant figūras, gyvūnus ar objektus. Veiklos idėjos: Formuoti gyvūnėlius, raides, formas. Kurti spalvotus ornamentus ant popieriaus pagrindo. Nauda: smulkiosios motorikos lavinimas, kūrybiškumo ugdymas, pirštų stiprinimas.
• Karoliukų vėrimas ir smulkių detalių klijavimas: Karoliukų vėrimas, sagų siuvinėjimas ar popierinių mozaikų kūrimas lavina kantrybę, susikaupimą ir rankų miklumą. Reikalauja kruopštumo ir susikaupimo. Lavina rankų judesių koordinaciją. Veiklos idėjos: Verti spalvotus karoliukus ant siūlo. Kurti apyrankes ir vėrinius. Klijuoti spalvotas mozaikas ar aplikacijas ant popieriaus. Nauda: gerėja pirštų miklumas, akių-rankų koordinacija, lavinamas dėmesingumas.
• Popieriaus lankstymas ir kirpimas (origami, karpiniai): Origami ir popieriaus karpiniai reikalauja tikslumo ir dėmesingumo, todėl puikiai lavina smulkiąją motoriką. Lankstant ir karpant popierių aktyviai dirba pirštų raumenys. Reikia susikaupimo ir atidumo. Veiklos idėjos: Lankstyti origami figūras (lėktuvėlius, gerves, gėles). Kurti snaiges, karpinius, atvirutes. Nauda: lavėja smulkioji motorika, kūrybiškumas, stiprinamas dėmesingumas ir tikslumas.
• Žaislai ir užduotys: Pasirinkite žaislus, kurie skatina pirštų judesius, kaip, pavyzdžiui, rakteliai, kubeliai, konstruktoriai, kaladėlės. Dėliodami kaladėles vieną ant kitos vaikai lavins pirštų miklumą. Sudėtingesnių užduočių sprendimas, tokių kaip dėlionės ar konstruktoriai, gali padėti lavinti precizinius vaikų pirštų judesius.
• Raištelių rišimas, sagų segimas: Kuo anksčiau pradėkite mokyti vaikus savarankiškai užsirišti raštelius, segti sagas, užsitraukti užtrauktukus, nes tai puikus būdas lavinti pirštų judesius.
• Smulkių daiktų rūšiavimas: Lavinti smulkiąją motoriką galima ir pasitelkus paprasčiausius daiktus virtuvėje. Pavyzdžiui, leiskite vaikams pagal spalvas surūšiuoti pupeles į skirtingas lėkštes, verkite tuščiavidurius makaronus, spalvinkite ryžius, masažuokite rankytes surišdami grikius į ryšulėlį. Dėliokite giles, kaštonus ar kankorėžius pagal jų dydį.

Kada kreiptis į specialistą?

Į specialistą verta kreiptis, jei vaiko smulkioji motorika vystosi lėčiau nei tikėtasi, o tai pradeda trukdyti kasdienėms veikloms. Nerimą turėtų kelti situacijos, kai vaikas praleidžia svarbius raidos etapus - pavyzdžiui, vėluoja pradėti paimti daiktus ar apsirengti savarankiškai. Kiti signalai - jautrumas jutiminiams dirgikliams, kai vaikas vengia liesti daiktus ar stipriai reaguoja į prisilietimus, taip pat nuolatinis nerangumas ar koordinacijos stoka atliekant abiem rankomis reikalaujančias užduotis. Jei vaikui sunku manipuliuoti smulkiais objektais, naudotis mokykliniais įrankiais ar dalyvauti klasės veiklose, tai rodo, kad reikia įvertinti jo motorinę raidą.

Smulkiosios motorikos sunkumai dažnai pasireiškia per kasdienes veiklas, kuriose reikalingas tikslus pirštų ir rankų judėjimas. Jei vaikas dažnai keičia rankos padėtį valgydamas ar spalvindamas, sunkiai užsegia sagas ar užtrauktukus, tai gali rodyti nepakankamą judesių kontrolę. Kiti signalai - sunkumai laikant smulkius daiktus, tokius kaip monetas ar konstruktoriaus detales, nenuoseklus piešimas, kai linijos išeina už kraštų. Tokie ženklai dažnai daro įtaką vaiko pasitikėjimui savimi ir mokymosi rezultatams.

J. Ponomariovienės teigimu, šie gebėjimai yra tiesiogiai susiję ir su vaiko kalbos raida. Galvos smegenų žievėje yra sritis, atsakinga už rankų pirštų, riešų ir plaštakų judesius. Ši sritis yra šalia motorinio kalbos centro, todėl smulkiosios motorikos lavinimas stimuliuoja šio centro veiklą, prisidedant prie kalbos vystymosi. Tad, kai vaikas atlieka įvairius pirštų judesius, skatinamas ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių, padedant tobulėti smegenų brandai.

Tiesa, J. Ponomariovienė teigia, kad svarbiausia lavinant smulkiosios motorikos įgūdžius, būti kantriems, palaikyti vaikus ir skatinti jų pastangas. O jei visos šios priemonės nepadeda ir toliau kyla iššūkių, visuomet galima pasikonsultuoti su šios srities specialistais.

tags: #smulkioji #motorika #vaikui

• Daugiau apie "Atiduoti Širdį Vaikams"
• Kaip lavinti kūdikį namuose
• Kaip pasirinkti žaislus kūdikiams
• Ugdymas vaikui
• Pagalvės kūdikiams: kada pradėti naudoti