Širdies atidavimas vaikams yra gilus ir daugialypis veiksmas, kuris pasireiškia įvairiais būdais - per globą, paramą, edukaciją ar tiesiog besąlygišką meilę. Tai pasireiškia tiek individualiais veiksmais, tiek organizuotomis iniciatyvomis, kurių tikslas - užtikrinti vaikų gerovę ir suteikti jiems galimybes augti laimingais ir sveikai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius paramos būdus, remdamiesi konkrečiomis istorijomis ir iniciatyvomis Lietuvoje.

Laikinos Užuovėjos Svarba: Jurgitos Siliūnienės Pavyzdys

Žurnalistė Jurgita Siliūnienė su vyru nusprendė tapti laikina užuovėja vaikams, kurių šeimas ištiko krizė. Jurgitos pusseserė globojo mergaitę ir pasiūlė pabandyti ir jiems. J. Siliūnienė prisimena: „Kai dirbi budinčiu globėju, žinai, kad vaikus turi tik laikinai ir jie nėra tavo. Bet tik tol, kol jų tėvai susitvarkys - gal pusę metų, gal kiek daugiau. Ir žinai, kad tai baigsis, tas vaikas išvažiuos - kažkuris grįš pas tėvus, kažkuris pas nuolatinius globėjus. Nuolatinė vaikų kaita, sako Jurgita, labai sunki, nes pripranti ir turi išleisti, o tada pratintis prie naujų." Ši patirtis atskleidžia laikinos globos svarbą krizinėse situacijose, kai vaikai netenka saugios aplinkos.

Mamos Meilė: Brangiausias Turtas

Kadaise gyveno moteris, kuri turėjo mažą sūnelį. Labai ji berniuką mylėjo, o jis labai mylėjo mamą. Bėgo laikas, berniukas užaugo ir tapo šauniu vyru - mamos padėjėju ir šeimos maitintoju. Bet vieną dieną miestelio turguje jis sutiko gražią merginą ir karštai ją pamilo. Nutarė jis tai merginai pasipiršti. Tačiau mergina tekėti neskubėjo ir pareikalavo iš sužadėtinio įrodymo, kad šis ją tikrai myli. - Kokio įrodymo tau reikia? - paklausė vaikinas. - Atnešk man savo motinos širdį. - nė nesusimąsčiusi atsakė būsima nuotaka, - Tam duodu tau tris dienas. Vaikinas papasakojo motinai kokie rūpesčiai slegia jo pečius. Mama tylėdama išklausė savo vienturtį, taip pat tylėdama pakilo nuo suolo ir paėmusi nuo stalo peilį dūrė sau į krūtinę. Moteris akimirksniu krito negyva. Sūnus išsigandęs pašoko ir verkdamas puolė prie mamos, bet kitą akimirką supratęs jos poelgį, išėmė iš krūtinės širdį, suvyniojo į skepetą ir braukdamas karčias ašaras patraukė su meilės įrodymu pas mylimąją. Jis skubėjo, per ašaras nematydamas kelio, todėl nepastebėjo ant tako gulinčio akmens. Užkliuvo už jo ir skaudžiai užsigavęs parkrito. Nešulys iškrito iš rankų, skepeta atsirišo ir širdis nuriedėjo į kelkraščio dulkes. Atsistojęs jaunuolis lenkėsi pakelti nuo žemės širdį, kai staiga pasigirdo balsas. - Sūneli, ar neužsigvai? - švelniai paklausė mamos širdis. Štai tokia tad mamos širdis - brangiausias turtas, kurį mama nė nedvejodama atiduoda savo vaikams.

Parama Didelėms Šeimoms: Radži Aleksandrovičiaus Vizitas

Prieš kasmetinį organizacijos „Gelbėkit vaikus“ paramos renginį, dainininkas Radži apsilankė devynis vaikus auginančios Vitos šeimoje. Sužinojusi, kad organizacija „Gelbėkit vaikus“ jos šeimai surado naujus namus, moteris pasakos net pašokusi iš laimės. „Dabar gyvename kaip karaliai. Didesni vaikai turi savo kambarį, mergaitės savo, mažiukai irgi savo atskirą“, - pasakojo devynių vaikų mama Vita. Radži, prisimindamas savo vaikystę, kurioje trūko ne tik mamos meilės, bet ir namų šilumos, teigė: „Jūs esate tikra šaunuolė, kad neatsisakėte savo vaikų, ir pati juos auginate. Šaunuolė, kad bet kurioje situacijoje ėjote pirmyn. Vaikai padėkos, kai užaugs. Visokių tėvų būna, būna ir tokių, kurie ir vieno vaiko nesugeba užauginti, atiduoda. Pats savo mamos beveik nemačiau, bet gerai, kad turėjau gerus globėjus. Ši istorija iliustruoja, kaip svarbu remti dideles šeimas, suteikiant joms ne tik materialinę pagalbą, bet ir moralinį palaikymą. Vitos šeimos svajonė - pora dviaukščių lovų, kad vaikams būtų patogiau miegoti ir liktų daugiau vietos kambaryje, bei susitvarkyti antrąjį namo aukštą, jame norėtų įsikurti paauglės dukros.

Pedagogų Pašaukimas: Širdį Atiduoti Mokiniams

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) buvusių ir esamų moksleivių vardu noriu padėkoti visiems, kurie savo darbais atidavė širdį mokiniams. Pirmasis mokyklos direktorius V. Jankūnas minėtame interviu žadėjo: "Mūsų mokykloje irgi kabės šūkis "Širdį atiduodu mokiniams". Švietimo įstaigų darbuotojų atsidavimas ir meilė vaikams yra neįkainojami. Pedagogai, kurie ne tik moko, bet ir rūpinasi savo mokiniais, padeda jiems augti ir tobulėti, sukuria saugią ir palaikančią aplinką.

Paramos Organizacijos: „Gelbėkit Vaikus“ Pavyzdys

Organizacijos, tokios kaip „Gelbėkit vaikus“, atlieka svarbų vaidmenį remiant vaikus ir šeimas, kurioms reikia pagalbos. Jų veikla apima įvairias sritis: nuo materialinės paramos iki socialinės integracijos ir švietimo. „Gelbėkit vaikus“ organizacijos pavyzdys rodo, kaip galima efektyviai padėti šeimoms, susiduriančioms su sunkumais.

Kasdieniai Iššūkiai ir Paramos Svarba

Gyvenimas didelėje šeimoje, ypač kai ji susiduria su finansiniais sunkumais, yra kupinas iššūkių. Ką reiškia kasdien ruošti maistą devyniems vaikams? Ką reiškia 11-kos asmenų šeimai gyventi 50 kv. metrų bute? Šie klausimai atspindi realybę, su kuria susiduria daugelis šeimų Lietuvoje.

Paramos Portalas: Būdas Tapti Stebuklo Dalimi

Paramos Portalas suteikia unikalią galimybę kiekvienam: tiek tiems, kurie nori pritraukti lėšų savo projektui, tiek žmonėms, siekiantiems prisidėti prie kilnių iniciatyvų. Per Paramos Portalą kiekvienas gali prisidėti prie jau egzistuojančių projektų arba inicijuoti savo, kad dar daugiau žmonių pajustų paramos galią.

Stebuklai Gimsta Iš Paprastų Sprendimų

Dauguma stebuklų prasideda nuo labai paprasto sprendimo. Ne nuo didelių planų ar išskirtinių galimybių, o nuo noro padėti - sprendimo nelikti nuošalyje, skirti dalį savo laiko, dėmesio ar finansų tam, kad kito žmogaus situacija pasikeistų. Tapkite stebuklo dalimi tada, kai matote projektą, kuriam trūksta lėšų, kai suprantate, kad net nedidelė auka gali tapti svarbia grandimi didesniame procese.

Paramos Portalas Kaip Stebuklų Erdvė

Norint, kad gerumas virstų veiksmais, reikalinga aiški ir patikima erdvė. Paramos Portalas yra vieta, kurioje žmonės gali tapti stebuklo dalimi labai konkrečiu būdu. Čia susitinka tie, kuriems reikia pagalbos, ir tie, kurie nori padėti. Projektai Paramos Portale skirti gydymui, reabilitacijai, terapijoms, socialinėms iniciatyvoms ir kitiems gyvybiškai svarbiems tikslams.

Kai Maža Auka Tampa Dideliu Pokyčiu

Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos verta suprasti, yra tai, kad aukos dydis ne visada atspindi jos svarbą. Dažnai būtent nedidelės aukos, susijungusios tarpusavyje, sukuria galimybę tam, kas atrodė nepasiekiama. Tapkite stebuklo dalimi net tuomet, kai galite prisidėti tik simboliškai. Jūsų indėlis tampa dalimi bendros pastangos.

Stebuklo Dalimi Tampama Ir Kuriant Iniciatyvas

Aukojimas yra vienas iš būdų padėti, tačiau ne vienintelis. Kartais stebuklas prasideda nuo idėjos. Jei žmogus susiduria su situacija, kai reikalinga finansinė pagalba gydymui ar reabilitacijai, Paramos Portalas suteikia galimybę sukurti projektą ir kreiptis į bendruomenę.

Stebuklai Keičia Ir Tuos, Kurie Padeda

Tapti stebuklo dalimi reiškia patirti, kad pagalba keičia ne tik gavėją, bet ir davėją. Žmonės, kurie aukoja ar inicijuoja projektus, dažnai pastebi, kad jų požiūris į gyvenimą keičiasi. Atsiranda daugiau empatijos, dėkingumo ir prasmės jausmo. Padėdami kitiems, mes tampame sąmoningesni ir labiau susiję su aplinkiniais.

Padarykite Gerą Darbą

Kiekvienas žmogus gyvenime turi akimirkų, kai susimąsto apie prasmę. Apie tai, kas iš tiesų svarbu, kas palieka pėdsaką ne tik mūsų pačių, bet ir kitų žmonių gyvenimuose. Dažnai šios mintys aplanko tyliai, kasdienybėje, be didelių progų. Ir būtent tada gimsta paprastas, bet labai reikšmingas klausimas: ar šiandien galėčiau padaryti gerą darbą? Geras darbas nebūtinai turi būti didelis ar pastebimas. Kartais jis prasideda nuo sprendimo nelikti abejingam, nuo noro padėti, nuo žingsnio kito žmogaus link.

Geras Darbas Prasideda Nuo Sprendimo

Dažnai manome, kad geri darbai priklauso tik nuo didelių galimybių ar ypatingų aplinkybių. Tačiau iš tiesų viskas prasideda nuo paprasto vidinio sprendimo. Sprendimo pastebėti, išgirsti ir sureaguoti. Padarykite gerą darbą tuomet, kai susiduriate su kito žmogaus problema, kai matote, kad pagalba reikalinga čia ir dabar.

Paramos Portalas - Reali Galimybė Daryti Gera

Norėti padėti yra svarbu, tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kaip tai padaryti efektyviai. Paramos Portalas suteikia galimybę padaryti gerą darbą labai konkrečiu būdu - aukojant projektams ir iniciatyvoms, kurios renka lėšas gydymui, reabilitacijai, terapijoms ar kitoms gyvybiškai svarbioms reikmėms.

Maža Auka - Didelė Reikšmė

Vienas dažniausių stabdžių aukoti - mintis, kad mūsų indėlis per mažas. Tačiau būtent iš mažų aukų susideda dideli pokyčiai. Kai šimtai ar tūkstančiai žmonių prisideda po truputį, surenkamos sumos, kurios leidžia padengti gydymo ar reabilitacijos išlaidas, tęsti terapijas ir suteikti galimybę žmonėms sveikti.

Geras Darbas - Tai Ir Iniciatyva

Pagalba neapsiriboja tik aukojimu. Kartais geras darbas prasideda nuo idėjos. Jei matote problemą, kurią norite spręsti, Paramos Portalas suteikia galimybę ją paversti projektu.

Gerumas Stiprina Bendruomenę

Kiekvienas geras darbas stiprina ne tik konkretų žmogų, bet ir visą visuomenę. Kai padedame vieni kitiems, kuriame pasitikėjimo, solidarumo ir saugumo jausmą.

Geras Darbas Keičia Ir Mus Pačius

Padėdami kitiems, mes patys augame. Geras darbas suteikia vidinę ramybę, pasitenkinimą ir prasmės jausmą.

Padovanokite Savo Gerumą

Kartais didžiausia dovana, kurią galime suteikti kitam žmogui, nėra daiktas ar žodžiai. Tai mūsų laikas, dėmesys ir noras padėti. Padovanokite savo gerumą - tai kvietimas sustoti, apsidairyti aplink ir pastebėti tuos, kuriems šiuo metu reikia daugiau nei gražios šventinės nuotaikos. Gerumas neturi kainos, tačiau jo vertė neįkainojama.

Gerumas - Paprastas, Bet Galingas Pasirinkimas

Gerumas nėra sudėtingas sprendimas, tačiau jis reikalauja sąmoningumo. Kiekvieną dieną turime pasirinkimą - praeiti pro šalį arba sustoti ir padėti.

Kauno Arkivyskupijos Iniciatyvos: Sinodinis Kelias

Kauno arkivyskupija Sinodiniame kelyje dalyvavo per parapijas, įvairias bendruomenes, maldos grupes, sužadėtinių rengimo grupes bei žmones, suvienytus profesijos ar bendrų interesų (pvz., medikus, žurnalistus, menininkus, universitetuose dirbančius mokslininkus, jaunimo atstovus, mokytojus, moksleivius, karius). Juos kalbėtis tarpusavyje parengė atviri susitikimai su arkivyskupu ar kunigu, o pakvietė arkivyskupijos sinodinė komanda, kurioje dalyvavo katalikai, priklausantys skirtingoms visuomenės sritims (gydytojų, žurnalistų, menininkų, pedagogų, politikų, teisininkų, kariuomenės, jaunimo, šeimų sielovados, pašvęstojo gyvenimo bei kunigų atstovai).

Pasirengimas ir Dalyvavimas

Parapijų sinodiniams susitikimams pasirengė apie 300 savanorių moderatorių. Tokiu būdu kunigai susirinkimuose neprivalėjo dalyvauti, tuo sudarydami galimybę parapijiečiams pasisakyti laisvai ir atvirai. Nerinkome duomenų apie susitikimų dalyvių skaičių. Buvo gauti 139 laiškai su atsakymais iš parapijų ir įvairių grupių. Nepraktikuojantiems ar nesijautusiems pakviestaisiais į konkrečias grupes internete buvo sudaryta galimybė pateikti savo anonimines įžvalgas.

Sinodinio Kelio Sėkmė

Pastebėta, kad kvietimo dalyvauti sinodiniame kelyje sėkmė priklausė ir nuo kvietimo pobūdžio: kuo asmeniškesnio būta kvietimo, tuo dalyviai buvo aktyvesni. Kviečiamieji noriai atsiliepė ir dalyvavo atsakingai, nes jautėsi pakviesti. Ne kartą minėta ir džiugi nuostaba, kad buvo pirmą kartą klausomi apie tikėjimą, dvasinius ir praktiškus dalykus…

Iššūkiai ir Pastebėjimai

Nedidelė dalis kunigų Sinodinio kelio galimybę ignoravo ar net viešai neigė jos naudą, tad savo parapijose nekvietė ir į susitikimus. Savanorių moderatorių veikimo sėkmė daug priklausė ir nuo asmeninių jų savybių. Kunigų neįpareigojimas koordinuoti ir net dalyvauti parapijų susitikimuose leido išvengti dažnai dėl įvairių priežasčių (nebūtinai dėl tarnysčių gausos) kylančio nenoro prisiimti (dar vieną naują) atsakomybę. Pasauliečių prisiimama atsakomybė dažnai atneša gausesnių vaisių, nei tuomet, kai ją prisiima kunigai, tradiciškai besiteisinantys užimtumu.

Klausimai ir Diskusijos

Sinodinio kelio sėkmė didele dalimi priklausė nuo būdo, kuriuo buvo kviečiama kalbėtis grupėse formuluojant klausimus, kad atsivertų širdys ir būtų pasidalinta patirtimi, įžvalgomis bei pasiūlymais, paliekant daug vietos kūrybai, laisvei ir Šventajai Dvasiai: „Reikia mūsų visų, kad Sinodas įvyktų. 1. Kas mums brangu Bažnyčioje? 2. Dėl kokių dalykų Bažnyčioje mums skaudu? 3. Tokiomis temomis dalijosi besirengiantieji Santuokos sakramentui - labai įvairių profesijų, požiūrių žmonės, ir praktikuojantys, ir nebūtinai aktyvūs katalikai.

Bendruomenės Atsiliepimai

I. Ačiū, kad Bažnyčia yra! Mums brangus pats jos buvimas, ten esanti ramybė ir ryšys su Dievu, per ją ateinanti teigiama atmosfera. Kai Dievas arti, jautiesi arčiau ir savo artimųjų (taip pat ir jau iškeliavusiųjų). Brangi galimybė čia išgirsti Dievo žodį, jį suvokti ir juo pasimaitinti. Dėka gerų pamokslų ir bendruomenės žmonių pagalbos primenama, kad iškilus sunkumams Dievas visada yra šalia. Labai svarbi galimybė čia reflektuoti savo gyvenimą, jo prasmę.

II. Bandydamas kritiškai pažiūrėti į krikščionių Bažnyčias Lietuvoje… ne vienas pastebi abejingumą, gynybinę poziciją visuomenės atžvilgiu, savo naudos ieškojimą ir įvairias baimes… Apgailestaujama, kad pastebimas siekis ne tarnauti, o ne viešpatauti. Kiekvienos tarnystės paskirtis - ugdyti Bažnyčią ir jai tarnauti.

III. Bažnyčios misijos stilius turėtų būti ne tiek tikinčiųjų valdymas ir reguliavimas, kiek tiesos liudijimas (plg. Jn 18, 37), gydančios bei ugdančios malonės skelbimas ir kompetentingas dvasinio gyvenimo mokymas, kai labiau rūpinamasi sėja, o ne derliumi.

Rugsėjo paskutinį sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ir kraujagyslių ligas, paskatinti sveikesnę gyvenseną. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad šiuo metu visame pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos sparčiai plinta, todėl labai svarbu prevencija. Vienas iš mūsų įstaigos tikslų - paskatinti kiekvieną vaiką rūpintis savo sveikata jau nuo vaikystės, formuoti sveikesnės gyvensenos įpročius šeimose Todėl, rugsėjo 30 dieną vyko sveikatinantis renginys „Saugok savo širdelę“. Dalyvavo priešmokyklinių grupių vaikai ir auklėtojos. Po paskaitėlės apie širdį, vaikams teko ir skaičiuoti, ir mįslę įminti, ir ant vienos kojos šokuoti, ir paklausyti kaip širdis plaka. Veiklos apibendrinime vaikučiai gavo balionus su širdutėm, kurie atspindėjo vaikų emocijas.

PAMIĘTAJ O SERCU - ŚWIATOWY DZIEŃ SERCA W naszym przedszkolu zorganizowano różne działania mające na celu przybliżenie dzieciom tematyki zdrowotnej oraz zachęcanie do zdrowego stylu życia. „Zdrowe bicie serca”- pod tym hasłem odbyły się pogadanki dla dzieci i pokaz multimedialny. Wszystkie przedszkolaki miały możliwość obejrzenia filmu. Dzieci zdobyli wiedzę o zdrowym stylu życia, zdrowym odżywianiu , radzeniu sobie ze stresem czy wpływie aktywności fizycznej na zdrowie.

KBK nuorodos

• 18031733 Kuo daugiau žmogus daro gera, tuo jis tampa laisvesnis. Tikroji laisvė tik ta, kuri tarnauja gėriui ir teisingumui. Pasirinkdami neklusnumą ir blogį, žmonės piktnaudžiauja laisve ir tampa nuodėmės vergais.
• 18031768 Stiprūs jausmai dar neparodo nei asmens moralumo, nei jo šventumo; tai tik neišsemiama vaizdinių ir nuotaikų atsarga, kuria reiškiasi moralinis gyvenimas. Moralės požiūriu aistros yra geros, kai jos turi įtakos geram veiksmui; priešingu atveju jos yra blogos. Gera valia jausmus palenkia sau ir nukreipia į gėrį ir palaimą; bloga valia pasiduoda netvarkingoms aistroms ir jas dar sustiprina. Emocijos ir jausmai gali būti dorybių sutaurinti arba ydų sujaukti.
• 18042500 Gero darymą lydi dvasinis pasitenkinimas ir moralinis grožis. Tiesa irgi neša džiaugsmą ir spindi dvasiniu grožiu. Tiesa savaime yra graži. Protingą sukurtosios ir nesukurtosios tikrovės pažinimą išreiškianti žodžio tiesa yra būtina protu apdovanotam žmogui, tačiau tiesa gali rasti ir kitokių, papildomų žmogiškos raiškos formų, ypač kai reikia išreikšti tai, kas neišsakoma: žmogaus širdies gelmes, sielos polėkius, Dievo slėpinį. Juk ji [Išmintis] yra Dievo galybės alsavimas ir tyras Visagalio šlovės išsiliejimas; užtat niekas, kas sutepta, į ją neįeina. Juk ji yra amžinosios šviesos atspindys, kuriamosios Dievo galybės veidrodis be dėmės ir jo gerumo paveikslas (Išm 7, 25-26). Ji yra puikesnė už saulę ir nustelbia visus žvaigždynus. Palyginta su dienos šviesa, ji atrodo šviesesnė, nes dieną išstumia naktis, o išminties joks nedorumas nenugali (Išm 7, 29-30). Buvau sužavėtas jos grožio (Išm 8, 2).
• 18041827 Visas dorybes gaivina ir įkvepia meilė. Ji yra „tobulumo raištis“ (Kol 3, 14); ji pati yra dorybių forma; ji jas susieja ir surikiuoja; ji yra krikščioniškojo gyvenimo šaltinis ir tikslas. Krikščioniškoji meilė sutvirtina ir nuskaidrina mūsų žmogiškąjį gebėjimą mylėti, iškelia jį iki antgamtinio tobulumo, iki dieviškosios meilės.
• 18061788 To siekdamas žmogus stengiasi aiškintis patyrimo duomenis ir laiko ženklus vadovaudamasis išminties dorybe, išmanančių žmonių patarimais ir padedamas Šventosios Dvasios bei Jos dovanų.
• 18061780 Žmogaus asmens kilnumui būdinga ir būtina, kad jo sąžinė būtų teisinga. Sąžinė yra moralės principų suvokimas (synderesim), jų pritaikymas įvairioms aplinkybėms, kai reikia praktiškai įvertinti, kodėl ir ką pasirinkti, ir pagaliau sprendimas dėl konkrečių norimų atlikti arba jau atliktų veiksmų. Protingas sąžinės sprendimas praktiškai ir konkrečiai pripažįsta proto įstatyme išreikštą moralinį gėrį. Išmintingu vadiname tokiam sprendimui paklūstantį žmogų.
• 18072095 Dieviškosios tikėjimo, vilties ir meilės dorybės ugdo ir gaivina moralines dorybes. Taigi meilė mus ragina Dievui atiduoti, ką mes, kūriniai, pagrįstai esame Jam skolingi. Tą padaryti mus įgalina religingumo dorybė.
• 18072401 Septintu įsakymu draudžiama neteisėtai paimti arba pasilaikyti svetimą nuosavybę ir kaip nors daryti žalą artimo turtui. Juo įsakoma laikytis teisingumo ir meilės tvarkant žemiškas gėrybes ir žmogaus darbo vaisius, reikalaujama, atsižvelgiant į bendrąjį gėrį, gerbti tų gėrybių paskirtį visiems žmonėms ir teisę į privatinę nuosavybę. Krikščionys deda pastangas, kad šio pasaulio gėrybės kreiptų į Dievą ir brolišką meilę.
• 18082848 Norint „nepasiduoti pagundai“ reikia širdies apsisprendimo: „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis [...]. Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams“ (Mt 6, 21. 24). „Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią“ (Gal 5, 25). Kai „pritariame“ Šventajai Dvasiai, Tėvas mums suteikia jėgų. „Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą“ (1 Kor 10, 13).
• 18082473 Kankinystė yra iškiliausias tikėjimo tiesos liudijimas, liudijimas pačia mirtimi. Kankinys liudija mirusį ir prisikėlusį Kristų, su kuriuo jį vienija meilė, liudija tikėjimo ir krikščioniškojo mokymo tiesą. Tvirtumu jis pakelia prievartinę mirtį. „Leiskite man tapti laukinių žvėrių maistu, kad jų dėka galėčiau Dievą pasiekti.“
• 18092341 Skaistumo dorybė priklauso pagrindinės susivaldymo dorybės sričiai: toji siekia protingai sutramdyti aistras ir kūno geismus.
• 18092517 Širdis yra moralinis asmenybės centras: „Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės“ (Mt 15, 19). Tad šventajame Krikšte įsišaknijęs visas antgamtinis krikščionio gyvenimas.
• 18112015 Tobulumo kelias eina per kryžių. Nėra šventumo be atsižadėjimo ir dvasinės kovos. Kas kopia aukštyn, tam kiekvienas žingsnis yra pradžia - niekada nesibaigiančios pradžios pradžia. Kas kopia aukštyn, niekada nesiliauja trokšti to, ką jau yra pažinęs.
• 2008 Krikščioniškajame gyvenime žmogaus nuopelnai Dievo akyse atsiranda dėl to, kad Dievas laisvai nutarė leisti žmogui bendradarbiauti su Jo malone. tad ir nuopelnai dėl gerų darbų pirmiausia priskirtini Dievo malonei ir tik paskui tikinčiajam. Taigi žmogaus nuopelnų šaltinis galiausiai yra Dievas, nes geri žmogaus darbai prasideda Kristuje iš Šventosios Dvasios įkvėpimo ir pagalbos.
• 142 Savuoju Apreiškimu „neregimasis Dievas iš didžios meilės prabyla žmonėms kaip draugams ir su jais kalbasi norėdamas juos pakviesti ir priimti į savo bendrystę“. Tam kvietimui tinkamas atsakas yra tikėjimas.
• 143 Tikėjimu žmogus savo protą ir valią visiškai palenkia Dievui. Visa savo esybe žmogus pritaria Dievui Apreiškėjui. Šventasis Raštas tą žmogaus atsaką apreiškiančiam Dievui vadina „tikėjimo klusnumu“.
• 144 Paklusti (ob-audire) tikėjime reiškia laisvai pritarti išgirstam žodžiui, nes jo tiesą laiduoja Dievas, pati Tiesa. Šventajame Rašte kaip tokio klusnumo pavyzdys mums pateikiamas Abraomas. „Tikėdamas Abraomas paklausė šaukimo keliauti į šalį, kurią turėjo paveldėti, ir išvyko, nežinodamas kur einąs“ (Žyd 11, 8). Tikėdamas jis gyveno kaip svetimšalis ir ateivis Pažadėtoje žemėje. Tikėdama Sara gavo galią pagimdyti pažado sūnų. Pagaliau Abraomas tikėdamas atnašavo savo viengimį sūnų.
• 145 Tad Abraomas įgyvendino Laiške žydams pateiktą tikėjimo apibrėžimą: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Žyd 11, 1). „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“ (Rom 4, 3). Kai „įsitvirtino tikėjime“ (Rom 4, 20), Abraomas tapo „tėvu visiems tikintiesiems“ (Rom 4, 11. 18).
• 146 Senajame Testamente yra daug tokio tikėjimo liudijimų. Laiške žydams giriamas pavyzdingas protėvių tikėjimas, „per jį protėviai gavo gerą liudijimą“ (Žyd 11, 2. 39). Tačiau „Dievas geresniuosius dalykus buvo numatęs mums“: malonę tikėti į Jo Sūnų Jėzų, „savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją“ (Žyd 11, 40; 12, 2).
• 147 Mergelė Marija tobuliausiai pakluso tikėjimui. Tikėjimu Marija priėmė angelo Gabrieliaus atneštą žinią ir pažadą, patikėjusi, kad „Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1, 37), ir pati sutiko: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Elzbieta ją pasveikino: „Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 45). kai jos sūnus Jėzus mirė ant kryžiaus, jos tikėjimas nesusvyravo. Marija nenustojo tikėjusi Dievo žodžio „išsipildymu“. Dėl to Bažnyčia ir gerbia Marijoje regimą gryniausią tikėjimą.
• 148 Tad Abraomas įgyvendino Laiške žydams pateiktą tikėjimo apibrėžimą: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Žyd 11, 1). „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“ (Rom 4, 3). Kai „įsitvirtino tikėjime“ (Rom 4, 20), Abraomas tapo „tėvu visiems tikintiesiems“ (Rom 4, 11. 18).
• 149 Krikščioniui tikėti į Dievą reiškia neatskiriamai tikėti į Tą, kurį Jis siuntė: savo mylimąjį Sūnų, kuriuo Jis gėrisi; Dievas mums liepė Jo klausyti. Pats Viešpats yra pasakęs savo mokiniams: „Tikite Dievą - tikėkite ir mane!“ (Jn 14, 1). Mes galime tikėti į Jėzų Kristų, nes Jis pats yra Dievas, Žodis, tapęs kūnu: „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus - Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė“ (Jn 1, 18). Kadangi yra „Tėvą regėjęs“ (Jn 6, 46), Jis vienas Jį pažįsta ir gali apreikšti.
• 150 Negalima tikėti į Jėzų Kristų be Jo Dvasios pagalbos. Tai Šventoji Dvasia apreiškė žmonėms, kas yra Jėzus. Nes „nė vienas negali ištarti: 'Jėzus yra Viešpats', jei Šventoji Dvasia nepaskatina“ (1 Kor 12, 3). „Dvasia visa pažįsta, net Dievo gelmes. [...] Dievo minčių nežino niekas, tik Dievo Dvasia“ (1 Kor 2, 10-11). Vien tik Dievas visiškai pažįsta Dievą. Bažnyčia nuolat išpažįsta, kad tiki į vieną Dievą - Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią.
• 151 Petrui išpažinus, jog Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, Jėzus atsako, kad jam tai apreiškė „ne kūnas ir kraujas [...], bet mano Tėvas, kuris yra danguje“ (Mt 16, 17). Tikėjimas yra Dievo dovana, Jo įdiegta antgamtinė dorybė. „Šitokiam tikėjimui reikia pirmiau ateinančios ir padedančios Dievo malonės bei Šventosios Dvasios vidinės pagalbos. Toji Dvasia paveikia širdį ir palenkia ją į Dievą, atveria dvasios akis ir teikia 'malonumą kiekvienam pritarti tiesai ir ją tikėti'.“
• 152 Tikėti įmanoma tik veikiant malonei ir vidinei Šventosios Dvasios pagalbai. Tačiau tiek pat tikra, kad t...
• 2086 „Pirmasis yra tikėjimo, vilties ir meilės įsakymas. Juk sakydami, jog Dievas yra pastovus, nekintamas, visada toks pat, ištikimas, pagrįstai išpažįstame Jį esant visiškai teisų. Todėl, pritardami Jo žodžiams, privalome tvirtai Juo tikėti ir visiškai pasitikėti. Kas mano, jog Dievas yra visagalis, švelnus ir pasirengęs veikiai daryti gera, ar galėtų į Jį nedėti savo vilčių? Ar galėtų kas Jo nemylėti apmąstydamas Jo gerumo ir meilės turtus, kuriais yra mus apipylęs? Todėl savo įsakymus ir paliepimus Šventajame Rašte Dievas pradeda arba baigia šiais žodžiais: Aš esu Viešpats.“
• 2087 Mūsų dvasinio gyvenimo šaltinis yra tikėjimas į Dievą, kuris mums apreiškia savo meilę. Šv. Paulius kalba apie tikėjimo klusnumą kaip apie pirmąją pareigą. Pasak jo, „Dievo nepripažinimas“ yra visų moralinių nuopuolių pradas ir paaiškinimas. Mūsų pareiga Dievui yra į Jį tikėti ir Jį liudyti.
• 2088 Pirmu įsakymu reikalaujama stiprinti savo tikėjimą, sumaniai ir budriai jį saugoti ir atmesti visa, kas jam priešinga. Valingai abejojant tikėjimas nevertinamas ar net atsisakoma laikyti tiesa, ką Dievas yra apreiškęs ir Bažnyčia pateikia tikėti. Nevalingas abejojimas rodo svyravimą tikėjimo atžvilgiu, sunkumus įveikti prieštaras tikėjimui arba jo nepažinimo keliamą nerimą. Sąmoningai puoselėjamos abejonės gali visai aptemdyti dvasią.
• 2089 Netikėjimas yra apreikštosios tiesos nevertinimas arba valingas atsisakymas jai pritarti. „Erezija vadinamas atkaklus neigimas po Krikšto priėmimo kokios nors tiesos, kurią privalu tikėti dieviškuoju ir katalikiškuoju tikėjimu, ar atkaklus abejojimas ja; apostazija yra visiškas krikščioniškojo tikėjimo atmetimas; schizma - pavaldumo Popiežiui arba bendrystės su jam pavaldžiais Bažnyčios nariais atsisakymas.“
• 2090 Kai Dievas apsireiškia žmogui ir jį pašaukia, tinkamai atsiliepti į Dievo meilę vien savo jėgų žmogui nepakanka. Jis turi viltis, kad Dievas jam suteiks gebėjimą atsakyti meile į meilę ir elgtis, kaip reikalauja meilės įsakymai. Viltis yra pasitikėjimo kupinas dieviškosios palaimos ir Dievo palaimingojo regėjimo lūkestis; ji taip pat yra baimė įžeisti Dievo meilę ir užsitraukti bausmę.
• 2091 Nevilties apimtas žmogus nustoja tikėtis iš Dievo asmeninio išganymo, pagalbos tai pasiekti arba nuodėmių atleidimo. Ja priešinamasi Dievo gerumui, Jo teisingumui (nes Viešpats yra ištikimas savo pažadams) ir Jo gailestingumui.
• 2092 Perdėto pasitikėjimo savimi yra dvi rūšys. Arba žmogus pervertina savo paties galimybes (vildamasis būti išganytas be pagalbos iš aukštybių), arba per daug pasitiki Dievo visagalybe ir gailestingumu (vildamasis gauti atleidimą neatsivertęs, o garbę - jos nenusipelnęs).
• 2093 Tikėjimas Dievo meile apima kreipimąsi ir pareigą į dieviškąją meilę atsiliepti nuoširdžia meile. Pirmu įsakymu mums liepiama Dievą mylėti labiau už viską, o dėl Jo mylėti ir visą kūriniją.
• 2094 Dievo meilei nusidedama įvairiai: abejingas žmogus nevertina Dievo meilės arba ją atmeta, nežino, kad ji pirmesnė, ir neigia jos jėgą. Nedėkingas žmogus pamiršta Dievo meilę arba atsisako ją pripažinti ir atsilyginti meile už meilę. Drungnumas yra delsimas ar nesistengimas atsiliepti į Dievo meilę; jis gali reikšti ir atsisakymą leistis į meilės dinamiką. Vangumas, arba dvasinis tingumas, skatina žmogų atmesti iš Dievo ateinantį džiaugsmą ir bodėtis dieviškuoju gerumu. Neapykanta Dievui kyla iš žmogaus puikybės. Priešinamasi Dievo meilei neigiant Jo gerumą ir piktžodžiaujant Jam dėl to, kad Jis draudžia nusidėti ir skiria bausmes.
• 2656 Į maldą įžengiama kaip į liturgiją: pro siaurus tikėjimo vartus. Viešpaties artumo ženkluose ieškome ir ilgimės Jo Veido, norime klausytis Jo žodžių ir jų laikytis.
• 2657 Šventoji Dvasia mus moko švęsti liturgiją laukiant Kristaus sugrįžimo; taip Ji moko mus melstis su viltimi. Bažnyčios ir asmeninė malda vėlgi stiprina mūsų viltį. Ypač konkreti ir turtinga psalmių kalba moko mus dėti savo viltį į Dievą: „Kantriai VIEŠPATIES laukiau, Jis pasilenkė prie manęs ir išgirdo mano šauksmą“ (Ps 40, 2). „Taigi vilties Dievas jus, gyvenančius tikėjimu, tepripildo visokių džiaugsmų ir ramybės, kad Šventosios Dvasios galybe būtumėte pertekę vilties“ (Rom 15, 13).
• 2658 „Viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 5). Liturginio gyvenimo išugdyta malda visko semiasi iš meilės, kuria esame mylimi Kristuje ir kuri mums leidžia į ją atsiliepti meile taip, kaip Jis mus pamilo. Myliu Tave, o mano Dieve, ir mano vienintelis troškimas mylėti Tave iki paskutinio gyvenimo atodūsio. Myliu Tave, o mano mieliausiasis Dieve, ir norėčiau verčiau mirti Tave mylėdamas, negu gyventi Tavęs nemylėdamas. Myliu Tave, Viešpatie, ir vienintelės malonės Tave teprašau: mylėti Tave amžinai. Tad šventajame Krikšte įsišaknijęs visas antgamtinis krikščionio gyvenimas.

tags: #atiduodu #sirdi #vaikams

• Gimnastikos mokytojai Vilniuje ir Kaune
• 25 nėštumo savaitė: svoris
• Kaip pasirinkti vaistus nuo kirmėlių vaikams
• Komfortas ir stilius vaikams
• Vaisiaus judesiai 23 savaitę