Normalus gimdymas: metodika ir priežiūra
Normalus gimdymas: metodika ir priežiūra
Gimdymo procesas - tai sudėtingas ir natūralus fiziologinis procesas, kurio metu išnešiotas vaisius (37-41 savaitės + 6 dienos) gimsta natūraliais takais, veikiant gimdos susitraukimams.
Normalus gimdymas paprastai prasideda apie 280-ąją nėštumo dieną (40-ąją savaitę). Nėštumą palaiko ir gimdymą sukelia daugybė veiksnių, įskaitant hormoninius, biocheminius, nervinius ir mechaninius procesus. Nėštumo pabaigoje organizme išsiskiria daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios skatina gimdos raumenų susitraukimą, tokių kaip acetilcholinas, prostaglandinai, oksitocinas ir kt. Tuo pat metu mažėja progesterono, kuris slopina gimdos susitraukimus, kiekis, o tai skatina gimdymo procesą.
Artėjančio gimdymo požymiai gali būti keli. Apie dvi savaites iki gimdymo gimdos dugnas gali šiek tiek nusileisti, vaisiaus galvutė spaudžiasi prie mažojo dubens įeigos, todėl kūno svorio centras pasislenka į priekį. Taip pat gali prasidėti nereguliarūs parengiamieji sąrėmiai, kurie suformuoja apatinį gimdos segmentą ir brandina gimdos kaklelį. Gimdos kaklelio konsistencija pakinta - jis suminkštėja, centruojasi, trumpėja ir po truputį atsidaro. Sustiprėja gimdos kaklelio liaukų sekrecija, iš gimdos kaklelio kanalo išstumiamas gleivių kamštis.
Gimdymą skatinančios jėgos
Pagrindinės gimdymą skatinančios jėgos yra sąrėmiai ir stangos.
Sąrėmiai
Sąrėmiai yra reguliarūs, periodiškai pasikartojantys, skausmingi ir nevalingi raumenų susitraukimai. Gimdymo pradžioje sąrėmiai kartojasi kas 10-15 minučių ir trunka 15-20 sekundžių, vėliau jie dažnėja ir ilgėja. Gimdymo pabaigoje sąrėmiai gali kartotis kas 2-3 minutes ir trukti 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūną ir apatinį segmentą. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas stiprėja ir pasiekia viršūnę (acme), o vėliau vėl silpnėja.
Stangos
Stangos yra refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų ir diafragmos susitraukimai. Jos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė stangas gali šiek tiek valdyti - stiprinti arba sumažinti.
Gimdymo padėtys
Jau nuo senovės pastebėta, kad judėjimas ir padėties keitimas gimdymo metu gali būti naudingi. Jie skatina gimdymo veiklą, mažina nepatogumą, pagreitina gimdymą ir gali padidinti dubens matmenis. Istoriškai moterys buvo skatinamos gimdyti stačiomis, tačiau vėliau buvo pasiūlyta gulima (horizontali) padėtis. Dabar priimtiniausia laikoma gulima arba pusiau sėdima padėtis. Gimdymo stacionare moterys gali naudotis įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip dideli kamuoliai, pagalvės, vonia su vandeniu, siekdamos sumažinti sąrėmių skausmą ir keisti padėtį.
Gimdymo laikotarpiai
Gimdymo procesas skirstomas į tris pagrindinius laikotarpius:
Atsidarymo laikotarpis
Šis laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais ir baigiasi visiškai atsidarius gimdos kakleliui (10-12 cm). Pirmakartėms jis trunka 10-12 valandų, o kartotinai gimdančioms - 6-8 valandas. Atsidarymo laikotarpis skirstomas į dvi fazes: latentinę (nuo reguliarių sąrėmių iki 4 cm kaklelio atsidarymo) ir aktyvią (nuo 4 cm iki visiško atsidarymo). Šiuo laikotarpiu svarbu stebėti motinos ir vaisiaus būklę, registruoti vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą. Taip pat gali būti taikomos skausmą malšinančios ir atpalaiduojančios priemonės.
Išstūmimo (išvarymo) laikotarpis
Šis laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms jis gali trukti iki 2 valandų, kartotinai gimdančioms - iki 1 valandos, nors įprastai trunka apie 20 minučių. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama nepertraukiamai registruoti kardiotokogramą. Svarbu tinkamai prižiūrėti gimdyvę, suteikti jai rankinę pagalbą gimstant naujagimio galvutei ir užtikrinti tinkamą tarpvietės apsaugą.
Užgimus vaisiaus galvai, ji lengvai palenkiama, kad gimtų užpakalinis petys. Gimus pečių juostai, padedama užgimti kūnui. Virkštelė perkerpama per pirmąją minutę. Naujagimis pridedamas motinai prie krūties kuo greičiau po gimimo.
Placentinis laikotarpis
Šis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo, paprastai iki 15 minučių. Šis laikotarpis yra pavojingas dėl galimo kraujavimo, kurį gali sukelti gimdos atonija, placentos likučiai ar gimdos takų plyšimai. Aktyvi placentinio laikotarpio taktika, apimanti oksitocino suleidimą, ankstyvą virkštelės perkirpimą ir gimdos masažą, padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką.
Gimdymas ir gimdymas | Gimdymas
Normalaus gimdymo biomechanizmas
Normalaus gimdymo biomechanizmas apima keletą svarbių etapų, užtikrinančių vaisiaus prasilenkimą per gimdymo takus.
Galvos nusileidimas ir palinkimas
Pirmasis etapas yra galvos nusileidimas į dubenį, kai jos diametras yra žemiau įėjimo plokštumos. Vėliau vaisiaus galva palinksta (flexio capitis), smakras priartėja prie krūtinės ląstos, o pakaušis nusileidžia žemyn. Tokiu būdu vaisiaus galva į mažąjį dubenį statosi mažiausia apimtimi.
Vidinio galvos pasisukimas
Mažojo dubens vidurio plokštumoje vaisiaus galva pradeda suktis, prisitaikydama prie dubens matmenų. Šis procesas baigiasi dubens išėjimo plokštumoje, kur galvos strėlinė siūlė sutampa su tiesiuoju šios plokštumos matmeniu.
Galvos atsilošimas ir išorinis pasisukimas
Dubens išėjimo plokštumoje vaisiaus galva atsilošia (deflexio capitis), o po pakaušio užgimimo gimsta jos veidinė dalis. Tuo tarpu vaisiaus pečiai įsistato į dubens plokštumą ir pradeda suktis. Pečių pasisukimas skatina išorinį vaisiaus galvos pasisukimą, kuomet pakaušis pasisuka į dešiniąją arba kairiąją motinos šlaunį.
Vaisiaus kūno gimimas
Paskutiniame etape gimsta vaisiaus priekinis petys, remdamasis į apatinę sąvaržos briauną, po to gimsta užpakalinis petys ir likusi vaisiaus kūno dalis.
tags: #sveikatos #ministerijos #isleista #metodikos #normalus #gimdymas