Užsienio kalbų mokymas darželyje: kodėl tai svarbu ir kaip tai veikia?
Užsienio kalbų mokymas darželyje: kodėl tai svarbu ir kaip tai veikia?
Antrosios kalbos mokymasis vaikystėje labai gerai veikia vaiko raidą ir sukuria pagrindus geresnei vaiko ateičiai. Tyrimai rodo, kad dvi kalbas mokančių vaikų už atmintį ir dėmesį sutelkimą atsakingų smegenų sričių nervinis audinys yra tankesnis. Dvi kalbas mokantys vaikai turi geresnius pažintinius ir analitinius gebėjimus, yra kūrybiškesni, jiems geriau sekasi tikslieji mokslai.
Vaikai antrąją kalbą gali išmokti gyvendami dvikalbėje aplinkoje arba tikslingai jos besimokydami (darželyje, mokyklose ar namuose). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad iki 6-ių metų amžiaus vaikų smegenys vystosi labai intensyviai bei yra itin plastiškos. Todėl, pasak specialistų, idealus laikas pradėti mokytis anglų kalbos yra nuo 3-4 metų. Būtent šiuo laikotarpiu vaikų smegenys labai imlios naujai informacijai, ypač kalbinei. Tokio amžiaus vaikai geba lengvai įsisavinti kalbą per klausymąsi, vaizdus, pamėgdžiojimą, pakartojimą ir žaidimą - taip, kaip jie mokosi ir savo gimtosios kalbos.
Ankstyvoji dvikalbystė ir jos privalumai
Ankstyvoji dvikalbystė - tai būdas, kuriuo kalbos išmoksta vaikai iki 3 metų amžiaus, gyvenantys dvikalbėje aplinkoje ir turintys pakankamai galimybių girdėti abi kalbas ir jomis bendrauti. Dažniausiai tokia galimybė pasitaiko mišriose šeimose, kuriose mama kalba viena kalba, tėtis - kita. Vaikų kalbos raida prasideda daug anksčiau, nei vaikas pradeda kalbėti. Jau per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kelių kalbų aplinkoje gyvenančių vaikų smegenyse kiekvienai iš kalbų susikuria atskiros sritys, leidžiančios jas atskirti ir jų nepainioti. Kiek vėliau, nuo 6 mėnesių, vaikas gali pradėti rodyti polinkį vienai iš jų (paprastai tai, kurią girdi daugiausiai ir/arba tai, kuri jam yra paprastesnė). Šiuo tarpsniu labai svarbu, kad vaikas turėtų vienodai galimybių bendrauti abejomis kalbomis - tik taip užtikrinsite tolygų kalbų mokymąsi.
Kadangi vaikai yra labai imlūs, tam, kad jie imtų, jie turi turėti ką pasiimti iš aplinkos: jei vaikas neturės progų bendrauti viena ar kita kalba, jis jos ir neišmoks. Objektyvių tyrimų duomenys rodo, kad mitas apie tai, jog dvikalbėje aplinkoje gyvenančių vaikų kalbos raida vėluoja, yra paneigtas. Kalbos raidą labiausiai lemia vaiko savybės ir artimiausios aplinkos pastangos ugdant vaiko kalbinius gebėjimus. Dar daugiau, kuo jaunesniame amžiuje vaikas pradeda mokytis kalbų, tuo geriau jis jas išmoksta.
Kaip mokyti vaikus užsienio kalbos darželyje?
Užsienio kalbų mokymas darželyje dažnai vyksta per specialias užsienio kalbos mokymosi programas. Tokios programos orientuojasi į natūralų ir žaismingą kalbos įsisavinimą. Jų tikslas - ugdyti vaikų anglų kalbos komunikacinių įgūdžių pagrindus, integruojant ankstyvą kalbos mokymąsi su STEAM ugdymo elementais. Užsiėmimų metu naudojamos įvairios vaizdinės ir garsinės priemonės, robotai, programavimas, LEGO rinkiniai bei žaidimai, kad mokymasis būtų smagus, patrauklus ir įtraukiantis.
Mokytojai pabrėžia, kad ankstyvasis ugdymas turi vykti natūraliai, žaismingai, nespaudžiant vaikų gramatinėmis taisyklėmis ir be perteklinio krūvio. Svarbiausia šiame etape yra žaisminga patirtis, žodyno plėtra, tarimas ir drąsa vartoti kalbą. Ankstesnė mokymosi pradžia ne tik naudinga, tačiau ir tvari, mat padeda vaikui be įtampos pereiti į vėlesnį, sistemingesnį mokymąsi. Ankstyvoji patirtis suteikia drąsos ir pasitikėjimo savimi.
Tėvai gali labai natūraliai palaikyti vaiko domėjimąsi anglų kalba, nesukeldami jiems spaudimo ar perteklinio krūvio. Svarbiausia, kad kalba būtų „įpinta“ į kasdienes situacijas. Pavyzdžiui, einant gatve galima kartu įvardyti transporto priemones anglų kalba, kavinėje peržiūrėti ir anglišką meniu, renkantis drabužius paminėti jų spalvas. Vaikams tai atrodo kaip žaidimas, o ne pamoka, todėl jie natūraliai įsisavina naujus žodžius. Labai tinka ir dainelės, mat muzika padeda greičiau įsiminti žodžius bei lavina tarimą. Trumpų angliškų pasakų skaitymas, kartu aptariant ir išsiverčiant pagrindines frazes, taip pat suteiks dar daugiau džiaugsmo ir naudos. Svarbiausia, kad visas mokymasis vyktų paprastai ir su gera nuotaika. Tada kalba taps natūralia kasdienio gyvenimo dalimi.
Ar verta mokyti vaikus užsienio kalbos darželyje?
Nors oficialiai Lietuvoje anglų kalbos pamokos bendrojo ugdymo programoje prasideda nuo antros klasės, vis tik tėvai renkasi skirtingai: vieni pradeda vaikus į privačias anglų kalbos pamokas leisti dar darželyje, kiti laukia priešmokyklinių metų, treti - oficialaus starto. Tėvų patirtys skirtingos: vieni pastebi, kad tokio amžiaus vaikai labai greitai „pagauna“ žodžius, nebijo kalbėti ir jau priešmokyklinėje klasėje supranta paprastas frazes, dainuoja angliškas daineles. Kiti mano, kad svarbu, jog vaikas pirmiausia gerai įsisavintų gimtąją kalbą, išmoktų skaityti lietuviškai, ir renkasi pradėti nuo priešmokyklinės klasės.
Tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo ir ankstyvosios anglų kalbos mokytoja Lorena Mileškaitė mano, kad skirtumas tarp vaikų, kurie darželyje ar priešmokyklinėje lankė privačias anglų kalbos pamokėles ir tų, kurie pirmą kartą susiduria su anglų kalba mokykloje, yra juntamas. Tačiau šis skirtumas nėra labai didelis. Dažniausiai vaikai, turėję ankstyvą patirtį, jaučiasi labiau pasitikintys savimi, drąsiau vartoja girdėtus žodžius, turi šiek tiek platesnį žodyną ir aiškesnį fonetinį tarimą. Tai atitinka ir Bendrosios ugdymo programos nuostatą, kad ankstyvosios patirtys besimokant kalbos padeda lengviau startuoti vėliau. Tėvams tokia patirtis taip pat suteikia daugiau ramybės ir tikėjimo, kad vaikui bus lengviau, nors realybėje kiekvieno mokinio kelias yra individualus.
Anot jos, reikia pripažinti, kad ankstyvieji užsiėmimai suteikia gerą pagrindą, tačiau nepakeičia sisteminio mokymosi mokykloje, kurioje daugiausia dėmesio skiriama gramatikai, skaitymui ir rašymui. Todėl ryškiausias skirtumas yra emocinis. Vaikai, kurie buvo susidūrę su anglų kalba, dažniausiai drąsiau kalba, pasitiki savimi ir tai palengvina jų įsitraukimą į mokymąsi.
Paskubėti su kalbos mokymu nederėtų, jei vaikas sunkiai prisitaiko prie naujovių. Į kitakalbę aplinką patekęs vaikas pradžioje greičiausiai bandys susikalbėti savo gimtąja kalba, ir, supratęs, kad ji „neveikia“ greičiausiai visiškai nustos kalbėti ir bandys susitarti neverbaliniu būdu (gestais, mimika). Per kurį laiką perpras trumpus, nesudėtingus, dažniausiai girdimus žodžius ir jų junginius, ims juos kartoti. Jei gyvenate kitakalbėje aplinkoje, kalbėkitės su vaiku tik gimtąja kalba, ypač jei patys tos šalies kalbos gerai nemokate ar kalbate su akcentu - taip vaikas neperims Jūsų klaidų ir greičiau išmoks taisyklingo tarimo ir gramatikos.
Vis tik, kad ir kokia kalba tai būtų, nei jūs, nei jūsų vaikas tikrai niekada nesigailės jos išmokęs. Pirma, niekada negalite žinoti, kokių kalbų prireiks jūsų vaikui. Antra, visada prisiminkite, kad vaikui kalbos mokymasis yra kur kas daugiau, nei tik kalbos mokymasis: tai jo smegenų mankšta! Nuolat priminkite sau ir vaikui kalbų mokėjimo teikiamus privalumus: bendravimo laisvę keliaujant, žiūrint filmus ar skaitant knygas. Net ir „nepopuliari“, aplinkiniai nesuprantama kalba gali praversti.
Kaip mokyti vaikus | iš Prahos darželio, 1 dalis | Anglų kalba vaikams
Mokymo metodai ir jų pritaikymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikams skirta anglų kalbos programa orientuota į natūralų ir žaismingą kalbos įsisavinimą. Užsiėmimų metu naudojamos įvairios vaizdinės ir garsinės priemonės, robotai, programavimas, LEGO rinkiniai bei žaidimai, kad mokymasis būtų smagus, patrauklus ir įtraukiantis. Mokytojai pabrėžia, kad darželinukams svarbiausia yra žaidimas. Tad jų anglų kalbos pamokėlių struktūra turėtų būti labai lanksti. Tokio amžiaus vaikams efektyvu mokytis per žaidybinius metodus. Gali būti naudojamos dainelės, kortelės, istorijos, ritminiai žaidimai, daug vaizdinių priemonių. Kalbos tokie vaikai mokosi per pojūčius: vaizdus, klausą, judesį, lytėjimą.
Pradinukams jau galima įvesti daugiau struktūros - pradėti rašyti žodžius, skaityti paprastus tekstus, mokytis sakinių struktūros, palaipsniui įvesti pradines gramatines sąvokas. Tačiau net ir vyresnių vaikų pamokų metu reikėtų išlaikyti žaismingumą. Juk pradinukai taip pat dar maži ir labai noriai įsitraukia į žaidimus bei kūrybines užduotis, kurios skatina jų teigiamas emocijas bei didina įsitraukimą.
Vaikai mokosi žaisdami ir net nežinodami, kad yra mokomi. Užsienio kalbos patys mažiausieji mokosi neverčiant ir nereikalaujant iš vaiko daugiau, nei jis gali. Ikimokykliniame amžiuje mokant užsienio kalbos didžiausias dėmesys skiriamas mokymo metodams, pedagogo gebėjimui tinkamai parinkti priemones ir mokomąją medžiagą, betarpiškam pedagogo bendravimui su vaikais. Anglų kalbos vaikai mokosi žaisdami įvairius žaidimus, piešdami ant lentos ar popieriaus lapų, naudojant vaizdines medžiagas ar skaitant įvairias knygas ir pasakas, kurias vėliau mažieji suvaidina. Svarbiausia, kad kiekvieną dieną vaikai yra skatinami aktyviai įsitraukti į jiems taip gerai pažįstamą sritį - žaidimą ir nejausdami, jog yra mokomi, jie mokosi (pakartoja) naujų angliškų žodžių, sakinių ar minčių dėstymo.
| Amžius | Trukmė | Kaina (orientacinė) | Metodika |
|---|---|---|---|
| 2-4 m. | 30 min./sav. | nuo 20 €/mėn. | Žaidimai, dainelės, judesys, vizualinės priemonės |
| 5-6 m. | 45 min./sav. | nuo 20 €/mėn. | Žaidimai, dainelės, judesys, vizualinės priemonės, paprastos gramatikos elementai |
Kadangi vaikai yra labai judrūs ir nuolat smalsiai tyrinėja pasaulį, jie mokosi iš santykių ir nuotykių, kuriuos patiria. Jeigu vaikams suteikiamos tinkamos galimybės tyrinėti aplinkos daiktus, gauti naujų žinių ir žaisti, jie gali lavinti savo vaizduotę, motorinius, pažinimo, kalbos ir socialinius įgūdžius. Pirmaisiais mažylio gyvenimo metais mokyti jį užsienio kalbos yra lengviausia, nes šiuo savo gyvenimo etapu vaikučiai yra viskam imlūs ir mokosi be didelių pastangų. Per pamokėles žaisdami, šokdami, dainuodami ir piešdami jie atranda kitokį pasaulį - kalbos.
Vis tik, svarbu nepamiršti, kad ankstyvas mokymasis turi būti orientuotas į patirtį, o ne rezultatus. Tėvams bei mokytojams neformuoti pernelyg didelių lūkesčių. Vaikai nė nesuvokia, kad mokosi ir tobulėja. Jei mažųjų pamokėlės būna žaismingos, o mokymuisi pasitelkiamos priemonės ir metodai atsižvelgiant į vaikų amžių, jie ne tik išlaiko dėmesį, bet ir noriai kartoja žodžius, dainuoja, įsimena frazes. Vaikai mėgsta daineles, noriai kartoja žodžius, įsitraukia į veiklas su judesiais, mielai žaidžia interaktyvius žaidimus. Dažnai jie net nesuvokia, kad mokosi, mat viskas vyksta žaidimo forma. Ir nors 3-6 metų vaikai geba išlaikyti dėmesį trumpiau, nei mokyklinio amžiaus mokiniai, tačiau jų dėmesį galima valdyti pasitelkiant dinamiškus metodus ir juos nuolat keičiant tam, kad vaikams netaptų nuobodu.