Abortas, mediciniškai vadinamas nėštumo nutraukimu, yra vienas opiausių ir daugiausiai diskusijų sukeliantis klausimas pasaulyje. Ši procedūra, nutraukianti gemalo ar vaisiaus vystymąsi moters organizme, yra susijusi su medicininiais, moraliniais, teisiniais ir socialiniais aspektais. Straipsnyje aptariama situacija šalyse, kuriose apriboti abortai, nagrinėjamos tokios politikos priežastys ir galimos pasekmės.

Lietuvos ginekologai laikosi nuosaikiai, tačiau prakalbinti atskleidžia, jog politikų užmojai kelia jiems šiurpą. Gydytojai siūlo prisiminti istorinius pavyzdžius, kurie paskatino įteisinti nėštumo nutraukimą kitose šalyse. Pasirodo, pokyčius kai kur padiktavo ne vien laisvėjančios moterų teisės, bet ir žiaurios realijos.

Abortų legalizavimo istorija ir sovietinis palikimas

Viena pirmųjų šalių, legalizavusių abortus po Antrojo pasaulinio karo, buvo Sovietų Sąjunga. Nors tai buvo ateistinė valstybė be religinių skrupulų, esminė 1955 m. sprendimo priežastis visgi buvo kita. Sovietinei medicinos sistemai daugiau kainavo nelegalių abortų aukų gelbėjimas nei nėštumo nutraukimo su gydytojo priežiūra užtikrinimas. Tiesa, oficialių abortų statistika dar ilgai šiurpino pažangesnes šalis. Sovietų Sąjungoje buvo pasaulyje bene didžiausias fiksuojamas abortų skaičius - 1000 vaisingo amžiaus moterų tekdavo apie 100 abortų.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė paaiškina, kad tokia statistika susiklostė dėl skurdaus švietimo apie šeimos planavimą ir kontracepciją: „Abortai tuo metu buvo kaip šeimos planavimo, vaisingumo reguliavimo priemonė. Moteris pasidarydavo ir ne po vieną abortą. Buvo mažas kontracepcijos pasirinkimas. Lygiai tas pats vyko ir Lietuvoje.“ Jai pritaria ir LSMU Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė. Pasak jos, laisva Lietuva perėmė sovietmečiu įteisintą abortų tvarką, kuri priklauso liberalių šalių kategorijai, tačiau iš esmės labai pasikeitė pats požiūris į šeimos planavimą. „Tuo metu nėštumo nutraukimas prilygo tokiam paprastam požiūriui: ėjau pro šalį, užsukau į polikliniką ir sureguliavau mėnesines. Tačiau per pastaruosius 20 metų šis supratimas labai pasikeitė. Mes savo klinikoje įpareigojame nėštumą norinčias nutraukti moteris pasitarti su psichologu ir socialiniu darbuotoju. Kadangi dažniausiai abortai daromi dėl socialinių priežasčių - nėra lėšų išauginti dar vieną vaiką ir pan. - apsisprendimas pakeičiamas retai, tačiau bent jau mes, medikai, jaučiamės padarę viską“, - sakė ji.

Šiuo metu statistika rodo, kad abortų Lietuvoje žymiai sumažėjo - tiek per visą nepriklausomybės laikotarpį, tiek per pastarąjį dešimtmetį. E. Kuliešytė sako, kad tai pažangos naudojant kontracepciją pasekmė. Tačiau, kita vertus, skaičių nereikia matyti tik kaip absoliučių. Pastaraisiais metais yra sumažėję gyventojų ir gimdymų, gimusiųjų.

Rumunijos pavyzdys: diktatoriaus politika ir tragiškos pasekmės

Tačiau buvo ir Sovietų Sąjungos įtakoje esančių socialistinių respublikų, kuriose buvo ir toliau draudžiami abortai. Pavyzdžiui, Rumunijos diktatorius Nikolajus Čaušesku (Nicolae Ceaușescu) 1966 m. uždraudė abortus ir kontracepciją. Abortų legalizavimo ir draudimo pasaulinę praktiką analizavęs Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro ginekologas Vytautas Klimas atkreipia dėmesį, kad N. Čaušesku buvo išsikėlęs tikslą gyventojų skaičių per 20 m. padidinti nuo 23 mln. iki 40 mln.

Tačiau ši šalis pagarsėjo ne staigiai išaugusia populiacija, o nenorinčių gimdyti persekiojimu ir nelegaliais abortais, nulėmusiais didžiulį nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumą. 1990 m., tik išsivadavusi iš diktatūros, Rumunija įteisino liberaliausią abortų reglamentavimą, pagal moters pageidavimą. „Labai smarkiai padidėjo nėščių moterų mirštamumas Rumunijoje. Tai klasikinis pavyzdys,“ - sako R. Nadišauskienė. Ji pridūrė, kad uždraudus abortą žmonės, patekę į tokią situaciją, vis tiek ieško galimybių nutraukti nėštumą ir tuomet tai dažnai daroma nesaugiai - nemedicininėje įstaigoje, pas medikų žargonu vadinamus „abortmacherius“.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad turi būti užtikrinta galimybė atlikti nėštumo nutraukimą saugiai.

JAV: nuo nelegalių abortų iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo

JAV su abortų legalizavimu delsė kiek labiau nei Vakarų Europa, kur pionierė legalizavimo klausimu 1967 m. buvo Didžioji Britanija. Mokslinė ir grožinė literatura mirga istorijomis apie iki 1973 m. JAV vykdytus nelegalius nėštumo nutraukimus. Minima, kad moterys įsišvirkšdavo sau į gimdą baliklio, bandydavo sukelti persileidimą badydamos vaisius aštriais daiktais, per gimdos kaklelį kišdavo aštrius daiktus ir taip bandydavo išsigramdyti gimdos sieneles. Daugybė moterų mirė dėl vidaus organų pažeidimų, kraujo užkrėtimo, nukraujavimo.

Nelegalių abortų ir kovos su jais simboliu tapo atlankstytas vielinės pakabos kablys, kuriuo buvo įprasta daryti abortus. 1968 m. atlikta studija parodė, kad kasmet JAV buvo padaroma apie 1.2 mln. nelegalių abortų. JAV pagarsėjo ir raudonukės epidemija, kilusia 1962-1965 m. Tuomet abortai buvo draudžiami, tad tų metų kūdikių mirtingumo ir apsigimimų statistika šiurpi. Užregistruota apie 30 tūkst. negyvagimių. Dar apie 20 tūkst. kūdikių gimė su apsigimimais. Skiepai prieš raudonukę buvo išrasti 1969 m.

Kai kuriose valstijose jau 1967 m. buvo leidžiami abortai ypatingai atvejais, o 1973 m. JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad įsčiose gyvenantis kūdikis yra motinos nuosavybė. Nuo tada visose 50 valstijų leista šią “nuosavybę” sunaikinti bet kuria dingstimi. Visai neseniai imtasi tam tikro griežtinimo - JAV Šiaurės Dakotos valstijoje uždrausta atlikti abortą praėjus šešioms nėštumo savaitėms, kai pradeda plakti embriono širdis.

Mykolo Romerio universiteto teisės fakulteto Teisės filosofijos ir istorijos katedros prof. dr. Jonas Juškevičius DELFI patvirtino, kad raudonukės pavyzdys buvo vienas iš argumentų abortą legalizuoti. Gydytoja R. Nadišauskienė sako, kad šiais laikais, jei nėščioji suserga raudonuke, daromas abortas: „Raudonukės pavojus gali grįžti dabar, kai dėl pasklidusių mitų išsivystė priešinimasis skiepams. Šiuo metu, jei nėščioji iki 16 savaičių suserga raudonuke, nėštumas yra nutraukiamas, nes tai yra absoliuti indikacija.“

Tuo tarpu ginekologas V. Klimas JAV abortų legalizavime linkęs suteikti didesnį vaidmenį žmonių laisvėjimui nei medicininėms indikacijoms. „Iš esmės JAV abortų legalizavimas buvo susijęs su pasauline seksualine revoliucija. Pasikeitė požiūris į viską, tame tarpe ir į abortus“, - DELFI sakė jis.

Afrikos situacija: didžiausias mirtingumas dėl nelegalių abortų

„Net Pietų Amerikos šalys pradėjo iš to vaduotis - ėmėsi legalizavimo. Pas mus, kažkodėl, judama atgal. Žmonės, kurie matė savo artimos moters mirtį dėl nėštumo nutraukimo - žmonos, sesers, dukros - niekada neužmirš ir priešinsis aborto draudimui, jie išeis į gatves. Gaila, kad kai kurie lietuviai iš svetimų klaidų nesimoko. Kažkam atrodo negerai, kad valstybė gina moters teises į pasirinkimą, sveikatą ir neleidžia jai numirti dėl nėštumo nutraukimo. Tie 9 Seimo nariai turbūt nori, kad Lietuvoje būtų kaip Afrikoje...“, - stebisi E. Kuliešytė.

Paminėtas juodasis žemynas garsėja mirtingumu nuo nelegalių abortų. Pasak E. Kuliešytės, iš pasaulyje kasmet dėl aborto komplikacijų mirštančių apie 50 tūkst. moterų didžioji dalis - Afrikoje. Iš ten atkeliauja klaikios istorijos, apie pas šamanus ir šarlatanus apsilankiusias moteris, kurios geria nuodingų augalų antpilus arba leidžia kišti į gimdą įvairiausius aštrius daiktus. Pavyzdys iš Senegalo: 24-erių mergina pastojo ir bijodama tėvų susirado nelegaliai ir ganėtinai pigiai abortus darantį asmenį. Jis jai į vaginą įvedė plastikinį vamzdelį, sakė, kad per tris dienas prasidės kraujavimas ir įvyks abortas. Mergina kentė skausmus, o stiprus kraujavimas prasidėjo tik po savaitės, teko skubiai kreiptis į medikus, nes kilo grėsmė jos gyvybei.

Airijos ir Lenkijos atvejai: teisinis reguliavimas ir realybė

Nepaisant to, kad Airijoje ir Lenkijoje įstatymu yra garantuojama teisė į abortą, jei kyla pavojus moters sveikatai ir gyvybei, net ir tada medikai stengiasi nenutraukti nėštumo, nes bijo likti apkaltinti, todėl moterims gresia suluošinimas, yra labai daug istorijų, kai moterys dėl to nukentėjo. Štai Airiją neseniai sukrėtė šalyje gyvenusios indės istorija. 2012 m. spalį Savita Halappanavar mirė nuo kraujo užkrėtimo, nes dėl griežtų Airijos įstatymų gydytojai nepašalino vaisiaus po persileidimo.

Jos sutuoktinis Praveenas Halappanavaras ruošia kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre. „Airijos indei grėsė pavojus gyvybei ir gydytojai turėjo nutraukti nėštumą, tačiau jie paaiškino agonijoje esančiai moteriai, kad Airija katalikiška valstybė, ir jie negali nutraukti nėštumo kol plaka vaisiaus širdelė “, - sakė E. Kuliešytė. 2012 m. gruodį Airijos ministrų kabinetas nusprendė panaikinti įstatymus, apibrėžiančius abortą kaip nusikalstamą veiksmą, ir pateikti naujas nuostatas, leidžiančias gydytojams atlikti abortą, kai moters gyvybei gresia pavojus, taip pat jei yra grėsmė, kad ji gali nusižudyti.

Pasak E. Kuliešytės, Lenkijoje taip pat gydytojai bijo atlikti abortą, net jei yra būtinybė, nes baiminasi, jog rizika sveikatai ar gyvybei gali pasirodyti nepakankama ir jie taps atsakingi už neteisėtą nėštumo nutraukimą. Pavyzdys - Lenkijoje pagarsėjusi istorija, kai du vaikus auginusi Alicja Tysiąc norėjo nutraukti trečiąjį nėštumą, nes jai grėsė apakimas. Medikai atsisakė daryti abortą ir moteris tapo sunkios stadijos silpnarege. Ji nešioja -26 dioptrijų stiprumo akinius storais stiklais, tačiau ir su jais prastai mato vos pusantro metro atstumu. Suluošinta moteris laimėjo 2007 m. bylą prieš Lenkiją Strasbūro teisme.

Gydytoja R. Nadišauskienė mano, kad abortų draudimas Lietuvoje iš esmės vargiai pakeistų gimstamumo statistiką, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų ir legalių kelių nutraukti nėštumą, pavyzdžiui, taptų medicinos turistėmis. Taip, kaip dabar yra su Airijoje gyvenančiais emigrantais iš Lietuvos, kurie iš griežtai abortus draudžiančios šalies į gimtą Lietuvą sugrįžta ir norėdami susitvarkyti iškilusią nepageidaujamo nėštumo problemą. „Tikrai yra dėl to atvykstančių iš Airijos. Prieš ir po švenčių visi ginekologai jaučia aktyvesnį emigrančių moterų apsilankymą. Statistikos aiškios neturime, bet, nemoksliškai sakant, esu girdėjusi, taip pat ir iš Lenkijos moterų teisių aktyvisčių, kad ir iš Lenkijos yra atvykstančių moterų, kurios čia nutraukia nėštumą“, - sakė ji.

Socialinės stigmos ir psichologinis spaudimas

Socialinis spaudimas, egzistuojančios stigmos taip pat verčia moteris rinktis ir nesaugaus aborto kelią net ir šalyse, kur nėštumo nutraukimas yra legalus. Vis dar pasigirsta baisių istorijų, primenančių Lietuvos literatūros klasika tapusio Antano Vienuolio apsakymo „Paskenduolė“ herojės Veronikos laikus. „Kirgizijoje viena mergaitė pastojo, pabijojusi pranešti tėvams, negavusi jokios informacijos apie egzistuojančias galimybes, ji nusiskandino Isyk Kulyje. Tai rodo, kad veronikų vis dar yra,“ - apgailestauja R. Nadišauskienė.

PSO registruoja dėl netinkamai atliekamo nėštumo nutraukimo komplikacijų mirštančias moteris ir sovietmečiu, rodos, prie legalių abortų turėjusioje įprasti Rusijoje. Pasak jos, moralinis spaudimas moterims yra žiaurus. Poabortinis sindromas, kurį kvestionuoja dauguma medikų, o remia iš esmės tik religijai, o ne medicinai didesnį vaidmenį suteikiantys, pasak medikės, jei ir gali atsirasti, tai dėl kitų priežasčių. „Žinoma, gali atsirasti, jei moteriai nuolat kalama į galvą, kad ji yra žudikė,“ - sako R. Nadišauskienė.

Lietuva: atsiliekanti reprodukcinė politika

Tačiau, nors abortai Lietuvoje atliekami saugiai ir tapo retu reiškiniu, Lietuvos reprodukcinė politika stipriai atsilieka nuo kitų šalių, net ir nuo Latvijos ir Estijos. Už legalius abortus pasisakanti PSO visgi teigia, jog reikia dėti visas pastangas, kad nereikėtų nutraukti nėštumo. Būtent to, R. Nadišauskienės nuomone, Lietuvoje stinga: „Tai švietimo reikalai, kurie pas mus labai apleisti. Mes netgi labai stipriai atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos, nes niekaip neužtenka politinės valios priimti reprodukcinės sveikatos įstatymą. Estija turi ir nėštumo nutraukimo registrą, teikia iš ligonių kasų apmokamas konsultacijas jauniems žmonėms ir kt.“

E. Kuliešytė pateikia naują pažangesnį nėštumo nutraukimo metodą taikančią Suomiją, kurioje leidžiamas medikamentinis nėštumo nutraukimas. Lietuvoje jis neįteisintas. „Kai buvau Suomijoje, didžiojoje Helsinkio klinikoje, neradau jos ataskaitose informacijos apie abortus. Man buvo paaiškinta, kad nėštumo nepageidaujančios moterys nutraukia nėštumą medikamentais ambulatoriškai. Iki 6-7 nėštumo savaičių galima naudoti tam skirtas tabletes. Metodas yra aprašytas PSO. Moterys renkasi medikamentinį abortą, nes jis teikia privatumą, neatliekama chirurginė intervencija, todėl yra mažesnė rizika infekcijai, kitoms komplikacijoms. Medikamentinis nėštumo nutraukimas, jei atliekamas tinkamai, panašus į savaiminį persileidimą, nereikia gulėti ligoninėje, nenukenčia darbingumas.“ R. Nadišauskienė atkreipė dėmesį, kad ir Estijoje jau senokai yra įteisinti medikamentiniai abortai.

„Kas trukdo tai padaryti Lietuvoje? Tos pačios jėgos, kurios pasisako už abortų uždraudimą. Žinoma, yra rizika, kad tokie abortai dar labiau išeitų iš kontrolės ribų, tačiau iš esmės tai yra saugesnis ir pigesnis kelias nei instrumentinis abortas“, - sako R. Nadišauskienė.

Kontracepcijos ir abortų kainos Baltijos šalyse

Šalis	Kontraceptinės tabletės (mėn.)	Spiralės įvedimas	Abortas
Lietuva	27-59 Lt (8-17 eurų)	138-559 Lt (40-162 eurai)	Panašiai kaip spiralės įvedimas
Estija	10-25 Lt (3-7 eurai)	Kompensuojamas 30%	Chirurginio, 50% medikamentinio kompensuojama

Prieš pora metų paruoštame pranešime apie šeimos planavimą Baltijos šalyse, R. Nadišauskienė palygino Lietuvą su Estija ir Latvija. Lietuvoje nėra reprodukcinės sveikatos įstatymo. Estijoje nuo 1998 m. veikia nėštumo nutraukimo ir sterilizacijos įstatymas, yra patvirtinta reprodukcinės sveikatos programa. Latvijoje seksualinė ir reprodukcinė sveikata saugoma įstatymu nuo 2002 m., reguliuojami ir nėštumo nutraukimai. Estija yra pirmūnė ir dėl jaunimo švietimo, kontracepcijos. Lietuvoje iš trijų Baltijos šalių yra brangiausia tiek kontracepcija, tiek ir abortai.

Vaistinio aborto prieinamumas Lietuvoje: kliūtys ir realybė

Vaistinio nėštumo nutraukimą kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų - taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Lietuvoje statistika nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10-30 tablečių rinkinių. Tačiau susidomėjimas naujove atsirado ir net didėja. Tai rodo tie patys vaistų pardavimo duomenys.

Daug gydytojų moteris nuo aborto - tiek medikamentinio, tiek chirurginio - bando atkalbėti. Seime pernai net buvo iškelta Iniciatyva, kad tokios konsultacijos prieš abortą būtų privalomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto, jos pavadintos „krizinio nėštumo“. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios. Pavyzdžiui, Indrė (vardas pakeistas - BENDRA.lt), nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume. Taip pat gydytoja ją...

Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą. Lietuvoje (ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos) jis gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau (iki 22-os nėštumo savaitės). Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. Užvedus temą apie nėštumo nutraukimą, Vaisingumo šaknys bendruomenėje iškilo daug klausimų tokių, kaip: kodėl apie tai nekalbama daugiau, kas kliudo priimti tokius įstatymus bei kada pagaliau bus įteisintas medikamentinis abortas. Man buvo įdomu sužinoti daugiau apie esamą ir, galbūt, būsimą situaciją. Todėl labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę apie visą tai pakalbėti su LAGD valdybos paskirtos darbo grupės Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašui ruošti vadovu dr. Vytautu Klimu. Nors tai ir labai senas įsakymas, jį bandyta atnaujinti 2014m. Tačiau to nepavyko padaryti dėl tam tikrų grupių pasipriešinimo. „Buvo keletas politikų pastangų sukurti <..> abortų įstatymus, kurių tikslas <..> visiškai uždrausti dabar legalius nėštumo nutraukimo būdus arba kaip galima labiau susiaurinti ir apsunkinti legalių abortų prieinamumą.“ Dar 2018m. buvo siekiama abortus paversti baudžiamuoju nusižengimu, tai būtų buvę panašu į situaciją Lenkijoje. Dėl to paties spaudimo, net porą kartų VVKT įregistruoti vaistai, skirti medikamentiniam abortui, buvo taip pat greitai atšaukti. Taip, mizoprostolis yra minimas lokalios medicininės valdžios patvirtintuose nėštumo pagal medicinines indikacijas nutraukimo bei nesivystančio nėštumo užbaigimo protokoluose, tačiau tai nėra įteisinta įstatymais. Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) darbo grupė šiuo metu ruošia naują Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, į kurį bus įtrauktas ir medikamentinis abortas. Abortų šalininkai teigia, kad tai moters apsisprendimo teisė, o demokratinėje visuomenėje neturėtų būti nurodinėjama piliečiams, kaip planuoti šeimą. Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų. ES abortai draudžiami tik Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato, iki kada (10-18 savaičių) jį galima atlikti.

Abortų ribojimo argumentai ir motyvai

Abortų ribojimo šalininkai dažnai remiasi etiniais ir religiniais įsitikinimais, teigdami, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo momento, todėl abortas laikomas gyvybės atėmimu. Jie taip pat pabrėžia "negimusio vaiko" teisę į gyvybę ir valstybės pareigą ją saugoti. Šios pozicijos atstovai tiki, kad abortų draudimas ar apribojimas padės sumažinti abortų skaičių ir skatins gimstamumą.

Tačiau, kaip pastebi specialistai, abortų draudimas iš esmės nieko nepakeis, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų kitų legalių kelių nutraukti nėštumą - vyktų į kitas šalis, kaip dabar yra su Airijoje gyvenančiais emigrantais iš Lietuvos.

Galimos abortų ribojimo pasekmės

Abortų draudimas ar apribojimas gali sukelti įvairių neigiamų pasekmių. Visų pirma, tai gali padidinti nelegalių abortų skaičių, kurie dažnai atliekami nesaugiomis sąlygomis ir kelia didelį pavojų moters sveikatai ir gyvybei. Kaip teigia specialistai, situaciją gali pabloginti ir neišvengiamai atsirasiančių kriminalinių abortų pasekmės, nelegaliai atliekamų abortų medicininės komplikacijos.

Be to, abortų ribojimas gali neigiamai paveikti moterų reprodukcinę sveikatą ir autonomiją. Moterys, kurios neturi galimybės legaliai ir saugiai nutraukti nėštumą, gali būti priverstos gimdyti nepageidaujamus vaikus, o tai gali turėti ilgalaikių socialinių ir ekonominių pasekmių tiek moteriai, tiek vaikui.

Alternatyvūs sprendimai ir prevencinės priemonės

Užuot draudus ar ribojus abortus, daugelis ekspertų siūlo daugiau dėmesio skirti prevencinėms priemonėms, tokioms kaip lytinis švietimas, kontracepcijos prieinamumas ir parama nėščioms moterims ir šeimoms. Lytinis švietimas padeda jaunuoliams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, o kontracepcija leidžia planuoti nėštumą ir išvengti nepageidaujamų pastojimų.

Be to, svarbu užtikrinti, kad nėščios moterys ir šeimos gautų reikiamą paramą ir išteklius, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Respublikinės Šiaulių ligoninės, Moters ir vaiko klinikos, Priėmimo, skubiosios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Liuda Gražina Bekerienė teigia, kad reikia kalbėtis su žmonėmis, nes kategoriškas sprendimas ugdo agresiją. Ji mano, kad tai šeima renkasi. Abortai - nėra gėris. Tačiau yra galimybių šviestis ir laisvai priimti savo sprendimus. Reikia pamąstyti apie nėštumo planavimą. Yra įvairių apsisaugojimo būdų, kai nelaukiama nėštumo. Galbūt švietėjiškas darbas padėtų teisingai pasirinkti.

Visuomenės nuomonė ir besikeičiantys požiūriai

Visuomenės nuomonė abortų klausimu yra labai įvairi ir priklauso nuo kultūrinių, religinių ir politinių įsitikinimų. Kai kuriose šalyse didžioji visuomenės dalis palaiko moters teisę į abortą, o kitose - vyrauja konservatyvesnės pažiūros.

JAV visuomenės nuomonės tyrimo kompanija „Gallup“ nuo 1996 metų klausia amerikiečių, ar jie priskiria save „pro-life“ (pasisakančiai už negimusios gyvybės apsaugą) ar „pro-choice“ (pasisakančiai už moters galimybę rinktis) stovyklai. 1996-aisiais pritariančiosios moters galimybei rinktis sudarė daugumą - jų buvo 56 proc., už gyvybę pasisakė tik 33 proc. respondentų. O šių metų duomenys rodo jau visiškai kitokią padėtį. Už gyvybės apsaugą pasisako 48 proc., už moters pasirinkimą - 45 proc. Praeitą mėnesį Airijos referendume dėl abortų net 66,4 proc. balsavusiųjų pasisakė už tai, kad ši procedūra šalyje būtų nebedraudžiama. Airijos premjeras L.Varadkaras referendumo rezultatą įvertino taip: „Žmonės išsakė savo valią. Europos Sąjungoje tik trys valstybės - Airija, Lenkija ir Malta - draudė abortus nepriklausomai nuo nėštumo stadijos. Lietuvoje šiuo metu abortas leidžiamas iki 12 savaičių, vėliau - tik jei gresia pavojus moters sveikatai ar gyvybei. Airijos referendumas parodė, kad nepaisant to, kad didelė dalis šios šalies gyventojų išpažįsta katalikiškas vertybes, jų požiūris į abortą, paliudytas referendume, yra panašus kaip Lietuvoje: remiantis 2015 metais atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, apie 60 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria abortų reguliavimo griežtinimui. Nepaisant šių tendencijų, Lietuvos Seime kelią skinasi Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymas kartu su Baudžiamojo kodekso ir Civilinio kodekso pataisomis, kuriomis ketinama įtvirtinti abortų draudimą ir kriminalizavimą, išskyrus atvejus, kai nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei ar sveikatai, arba moteris pastojo po išžaginimo. Artimiausiu metu įstatymų projektų paketas turėtų būti svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete, ir, gavus žalią šviesą, keliauti į Seimo posėdį. Neformaliai kalbama, kad tai turėtų būti dovana rudenį į Lietuvą atvyksiančiam popiežiui Pranciškui. Ar tikrai tokia „dovana“ ir uolumas apsaugotų nuo rizikų, kurias sukeltų nepageidaujamas nėštumas ir „abortų turizmas“? Pastarosiose savo kalbose net ir popiežius pabrėžė, kad pernelyg didelis dėmesys skiriamas abortų klausimams - ne mažiau svarbios socialinės gerovės, visuomenės skurdo, migracijos, prekybos žmonėmis, užslėptosios eutanazijos ir panašios problemos. Aktualus taptų ir plačiai nuskambėjęs Savitos Halappanavar mirties atvejis Airijoje, kai gydytojai atsisakė atlikti šiai moteriai abortą dėl to, jog nebuvo tikri, ar grėsmė gyvybei yra išties reali (kas iki šiol buvo būtina sąlyga teisėtam aborto atlikimui). Abortų reguliavimas yra lakmuso popierėlis vertinant valstybės požiūrį į savo gyventojus. Tikinčios moterys, tikėtina, ir taip laikosi bažnyčios mokymo. Tuo tarpu visuotinis valstybės kišimasis į šeimos planavimą draudimais yra totalitarinės valstybės bruožas, kada valstybė nepasitiki savo gyventojais ir už juos prisiima sprendimus visais, net ir intymiausiais klausimais. Atrodytų, kad Lietuva yra pakankamai aukštą demokratijos lygį pasiekusi valstybė ir tokie sprendimai neatrodytų racionaliai priimtini. Daugumos Lietuvos gyventojų nuomone valstybė neturėtų kištis į asmeninius žmonių sprendimus dėl nėštumo nutraukimo. Minėto 2015 m. „Spinter“ tyrimo duomenimis, tik 1 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų, kad valstybė galėtų kištis sprendžiant, ar turėtų būti atliekamas abortas, ar ne. Be to, visuomenė išaugo iš požiūrio, kad tik abortas yra šeimos planavimo priemonė. Statistika rodo, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik devynis kartus. Valstybė vietoje draudimų, turėtų žymiai labiau pasirūpinti visuomenės, ypač jaunimo, sveika gyvensena, lytiniu ugdymu bei rengimu šeimai. Lietuvos Statistikos departamento ir Higienos instituto duomenimis Lietuvoje kasmet 260-300 paauglių (15-17 metų) pagimdo (2 proc. visų gimdymų), o apie 70 pasidaro abortą (6 proc. visų abortų). Abortų draudimai tik pablogins nepilnamečių situaciją, o nelegalūs abortai sukels riziką jų gyvybėms ir ateičiai.

tags: #uzsienio #saliu #patirtis #reguliuojant #abortu #baudziamuma

• Temperatūros pokyčiai po baseino
• Atraskite "Blogiausi pasaulio vaikai" personažus
• Sužinokite viską apie akumuliatorinius automobilius vaikams
• Sauskelnių keitimas naujagimiui
• Naujagimio registravimas Dainuvos poliklinikoje