Įgyvendinant Institucinės globos pertvarkos projektą, bendruomeninių globos namų atidarymas - vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Pagrindinis jos tikslas - tėvų globos netekusiems vaikams suteikti šeimai artimą aplinką, - saugumą, kuriant patikimą tarpusavio ryšį.

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas reikšmingas poslinkis vaikų globos srityje, orientuojantis į šeimoje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams. Ši transformacija įtvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje bei detalizuota Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plane.

Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija

Institucinės globos pertvarka Lietuvoje siekia, kad be tėvų globos likusiems vaikams nereikėtų augti dideliuose vaikų globos namuose. Vienas iš sprendimų - bendruomeniniai vaikų globos namai, kurie kuriami remiantis vaiko teisių reikalavimais ir vaiko poreikiais, artimoje šeimai aplinkoje.

Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą. Jie įkuriami bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže), pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tokiuose namuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai, rekomenduojama, kad šis skaičius būtų dar mažesnis.

Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius.

Pagrindiniai principai

• Šeimai artimos aplinkos sukūrimas: Veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą.
• Mažas gyventojų skaičius: Siekiama, kad vaikų skaičius būtų nedidelis, sukuriant jaukesnę ir individualizuotą aplinką.
• Integracija į bendruomenę: Namai įkuriami bendruomenėje, skatinant vaikų dalyvavimą vietos gyvenime.

Bendruomeninių vaikų globos namų tikslai ir uždaviniai

Bendruomeninių vaikų globos namų tikslas - užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir šiuose namuose apgyvendintam vaikui globos (rūpybos), ugdymo, sveikatos, socialines paslaugas, sudaryti jam tinkamas artimas šeimai gyvenimo sąlygas ir aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui bendruomenėje, užtikrinti ir organizuoti vaikui bendruomenines socialinės paslaugas, atitinkančias individualius vaiko poreikius ir skatinančias vaiko savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą visuomenėje bei socialinę įtrauktį, užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir jį atstovauti.

Uždaviniai:

1. Saugios aplinkos kūrimas: Sukurti jaukią ir patogią gyvenamąją aplinką, užtikrinant vaikų fizinį, psichinį ir emocinį saugumą.
2. Pastovumo užtikrinimas: Laikytis vaiko globos vietos pastovumo principo, užtikrinant vaikui pastovią gyvenamąją aplinką bei pagal galimybes pastoviai su juo dirbančią specialistų komandą.
3. Sveikatos priežiūra: Užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą, skiriant dėmesį vaiko sveikatinimo programoms, suteikiant galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą ir ligų profilaktiką.
4. Individualizuotos paslaugos: Organizuoti vaikui reikalingas paslaugas bendruomenėje, atsižvelgiant į jo individualius poreikius bei išsakytus norus, atitinkančius vaiko interesus. Paslaugų sudėtis konkrečiam vaikui yra individualizuojama ir numatyta vaiko ISGP, o nuo 16 metų.
5. Vaiko dalyvavimas: Užtikrinti vaiko dalyvavimą visų su juo susijusių klausimų sprendime, kompetentingą vaiko nuomonės išklausymą ir įvertinimą. Atsižvelgti į vaikų nuomonę, pasirenkant mokyklą, organizuojant laisvalaikį, dalyvaujant veiklose, kultūriniuose renginiuose ir t. t.
6. Teisių užtikrinimas: Supažindinti darbuotojus su vaikų teisių įstaigoje užtikrinimo tvarka. Vykdyti bet kokios formos smurto prevenciją, organizuojant grupinius ir individualius pokalbius su vaikais, dalyvaujant šiai temai skirtuose renginiuose bei programose. Periodiškai supažindinti vaikus su jų teisėmis bei įgalinti atpažinti netinkamą elgesį jų atžvilgiu.
7. Visapusiškas dalyvavimas: Užtikrinti vaikams tinkamą pagalbą bei visavertį dalyvavimą visose gyvenimo srityse, sudarant galimybes naudotis visomis vaikams skirtomis programomis ir (ar) kompleksiškai teikiamomis paslaugomis bendruomenėje, dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje.
8. Profesionalumas: Užtikrinti BVGN darbuotojų nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, tobulinimąsi.

Pasak eksperto Gyčio Baltrūno, globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės. Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų. Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas - nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų.

„Beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. - sakė pašnekovas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai. - Juk niekas iš mūsų nenorėtų daryti to, ko niekada neprireikė, pavyzdžiui, keisti patalynės užvalkalus ar plauti indus. Paprasčiausia maisto gamyba gali būti didelis iššūkis.

Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant. „Žmogaus protas visuomet rinksis lengvesnę galimybę - nedaryti, jeigu to nereikalaujama, - pastebėjo G. Baltrūnas.

G. Baltrūnas pastebi, kad tendencija pasaulyje yra tokia, jog tokiuose namuose vis dėlto apsigyvena daugiau vyresnių vaikų, kurie nenori keliauti iš vieno globėjo pas kitą, todėl kuria jaukią ir privačią erdvę bendruomeniniuose namuose. Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui.

Pertvarkos procesų ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: „Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus.

Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė sako, kad bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai kaip įstaiga bus palankesnė tuo, jog neturės jokių skiriamųjų ženklų - nebus įstaigos lentelės, kiekvienas tokiuose namuose gyvenantis vaikas turės savo asmeninį raktą, o erdvės bus kuriamos atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, į svečius visuomet bus galima pasikviesti draugų. Kitaip tariant, primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka.

„Viskas vyksta geranoriškai, darbuotojams ir vaikams kartu planuojant veiklas ir darbus. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį, - sako Ž. Vaidachovičienė, akcentuodama, kad labai svarbu vaikams sudaryti sąlygas įgyti darbinius, namų ūkio, biudžeto planavimo ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius. Moteris teigia, kad ne visi tradicinėse šeimose augantys vaikai moka įjungti skalbimo mašiną ar išsilyginti savo drabužius. O čia tokie įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis. - Džiaugiamės vaikų savarankiškumu, jų gebėjimu planuotis savo biudžetą.

Vis dėlto, kad ir koks šiuolaikiškas, visus standartus atitinkantis pastatas bebūtų, ne tai paverčia vietą namais, į kuriuos visada norisi sugrįžti. Visų pirma, tai žmogiškieji ištekliai - socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius. Apie tai kalba ir Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų direktorius Marius Baltuška. „Sukūrę tvarius, saugumu ir pasitikėjimu grįstus santykius, džiaugiamės, kad jau suaugę ir iš globos namų išėję vaikai pas mus grįžta, dalinasi savo pasiekimais ir patirtimis.

Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai. Tam yra parengta GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa. Remiantis ja, jau ne vienerius metus yra mokomi darbuotojai, galintys deramai atliepti į krizines situacijas patekusių vaikų poreikius. - „Žinome, kad vaikai patenka iš disfunkcinių šeimų, todėl reikia skirti dvigubai daugiau dėmesio ir rūpesčio, tuo pačiu skatinant, kad jie įgytų kuo daugiau savarankiškų įgūdžių, ateityje jiems padėsiančių gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje“, - apie laukiančius bendruomeninių namų iššūkius sako Ž.

Teisinis reglamentavimas

Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms.

Pagrindiniai teisės aktai

• Socialinių paslaugų įstatymas - pagrindinis įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, įskaitant socialinės globos organizavimą ir teikimą.
• Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo - užtikrina neįgaliųjų teises, įskaitant teisę į socialinę globą.
• Tikslinių kompensacijų įstatymas - reglamentuoja tikslinių kompensacijų skyrimą asmenims, kuriems reikalinga socialinė globa.
• Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas - užtikrina apsaugą nuo smurto, įskaitant socialinės globos įstaigose gyvenančius asmenis.
• Biudžetinių įstaigų įstatymas - reglamentuoja biudžetinių socialinės globos įstaigų veiklą.
• Viešųjų pirkimų įstatymas - reglamentuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimus socialinės globos įstaigose.

Kiti svarbūs dokumentai

• Socialinių paslaugų katalogas - apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo standartus.
• Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas - nustato tvarką, pagal kurią nustatomas asmens poreikis socialinėms paslaugoms ir jos skiriamos.
• Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” - nustato higienos ir sveikatos saugos reikalavimus suaugusiųjų asmenų stacionarios socialinės globos įstaigoms. (Nors pavadinime minima suaugusiųjų globa, kai kurie reikalavimai gali būti taikomi ir vaikų globos namams, atsižvelgiant į kontekstą).
• Socialinės globos normos - nustato socialinės globos kokybės reikalavimus.
• Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas - reglamentuoja mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
• Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika - nustato socialinių paslaugų finansavimo principus ir lėšų apskaičiavimo metodus.
• Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas - reglamentuoja maitinimo organizavimą socialinės globos įstaigose. (Atitinkamai, gali būti taikomi panašūs reikalavimai ir vaikų globos namams).

Higienos reikalavimai bendruomeniniams vaikų globos namams

Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“:

• Plotas: Vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto. Taigi, namo plotas, skirtas iki 10 vaikų, turėtų būti ne mažesnis kaip 140 kv. m. Namas turi atitikti vaikų socialinės globos įstaigos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus.
• Asmeninis plotas: Kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui (įskaitant ir šeimynos dalyvius) turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m. Jeigu šeimynoje esant maksimaliam šeimynos vaikų skaičiui yra poreikis apgyvendinti šeimynoje gyvenančio vaiko brolį ar seserį, šeimynoje gyvenančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 9 kv. m.
• Miegamieji: Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Jei vaikų socialinės globos įstaigoje globojama motina su vaiku, globojamai motinai ir vaikui turi būti įrengtas atskiras miegamasis, kurio plotas ne mažesnis kaip 10 kv. m.
• Atsikiri miegamieji: Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji. Lovos turi būti sustatytos taip, kad prie jų galima būtų laisvai prieiti.
• Virtuvė: Socialinės globos namuose maistas gaminamas socialinės globos namų šeimynos virtuvėje ar bendrosiose maisto tvarkymo patalpose.

Šie reikalavimai užtikrina, kad vaikai gyventų erdvioje, švarioje ir saugioje aplinkoje, atitinkančioje jų poreikius.

COVID-19 prevencijos reikalavimai

COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus laikino gyvenimo, grupinio gyvenimo, bendruomeninių vaikų globos namams, šeimynoms ir kitoms nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo paslaugas.

Pagrindiniai COVID-19 Prevencijos Reikalavimai

• Temperatūros matavimas: Užtikrinama, kad būtų matuojama visų darbuotojų, atvykstančių paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų kūno temperatūra. Jau apgyvendintų įstaigoje paslaugų gavėjų kūno temperatūrą rekomenduojama matuoti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
• Izoliavimas: Nustačius, kad paslaugų gavėjui pasireiškė karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), paslaugų gavėjas nedelsiant turi būti izoliuojamas ir konsultuojamasi Karštąja koronaviruso linija 1808 dėl tolimesnių veiksmų.
• Grupinių veiklų ribojimas: Privalu užtikrinti, kad įstaigoje planuojant grupines veiklas būtų ribojamas jose dalyvaujančių asmenų skaičius (ne daugiau kaip 10 asmenų). Kiekvienam grupėje esančiam asmeniui paslaugų teikimo patalpoje turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 5 kv. m plotas. Esant galimybei, tarp paslaugų gavėjų užsiėmimų metu užtikrinamas saugus atstumas (ne mažiau kaip 2 m).
• Apsaugos priemonės: Rekomenduojama, kad bendrose patalpose paslaugų gavėjai naudotų nosį ir veidą dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Taip pat rekomenduojama, kad rizikos grupei priklausantys asmenys - vyresni nei 60 m ir sergantys lėtinėmis ligomis - pagal galimybes būtų apgyvendinami atskirai.
• Lankymo draudimas: Šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose žmonių lankymas draudžiamas.

Bendruomeninių vaikų globos namų pavyzdžiai Lietuvoje

Bendruomeninių vaikų globos namų modelis Lietuvoje sėkmingai įgyvendinamas įvairiuose regionuose.

• Elektrėnų šeimos namai: Nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jais visą parą rūpinasi darbuotojai.
• VšĮ „Šv. Jono vaikai“ (Trakų rajonas): Bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose.
• Ignalinos rajono savivaldybės Šeiminiai namai: Ignalinos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą, 2021 metų spalio mėnesį atvėrė duris pirmiesiems Ignalinos rajone bendruomeniniams vaikų globos namams (nuo 2024 m. liepos 1 - os dienos - Šeiminiai namai), įrengtiems penkiaaukščių namų butuose Didžiasalyje. Viename bute gali gyventi 8 vaikai, kitame - 5. Juose įsikūrė Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro globojami vaikai. 2023 m. veikia Šeiminiai namai Nr. Pupienos g., Šeiminiai namai Nr. Agarinio g. (+370 667 21 204, el. p.) ir Šeiminiai namai Nr. Mokyklos g.

Gyvenimo sąlygos šeimynose

Kiekvienoje Šeiminių namų šeimynoje gali gyventi iki 8 vaikų. Vaikų priežiūrą vienoje šeimynoje užtikrina 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai.

Namuose vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau dviejų vaikų, artimesniam bendravimui gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai. Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, globotiniai gali ir skatinami, mokomi pagal savo amžių ir galimybes patys gaminti maistą.

Namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą. Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris gali leisti vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę.

Finansavimo sistemos problemos ir "Paslaugų krepšelis vaikui"

Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui.

Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.

Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.

Valdymas ir administravimas

Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturios miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų. Savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai).

Tyrimai ir apklausos

Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose.

Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija.

Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas.

Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.

„Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą.

Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti. Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę.

„Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.

Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė teigia: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui.

Iššūkiai ir perspektyvos

Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti.

„Būna susistabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako Elektrėnų šeimos namų vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. - Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi.

Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m.

tags: #etatu #normatyvai #bendruomeniniuose #vaiku #globos #namuose

• Vaikų edukacinės programos
• Daugiau apie darželio paveikslą
• Kriterijai ir principai ikimokykliniame ugdyme
• Vadovo veiklos aprašymas: Raudondvario lopšelis-darželis „Riešutėlis“
• Viskas jūsų mažyliui