Vaikų, turinčių kalbos sunkumų, ugdymas darželyje
Vaikų, turinčių kalbos sunkumų, ugdymas darželyje
Pastaruoju metu švietimo įstaigose pastebimas didėjantis vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, skaičius. Ši problema reikalauja dėmesio ir tinkamos pagalbos, kad vaikai galėtų sėkmingai integruotis į ugdymo procesą ir visuomenę. Sparčiai daugėjant vaikų, turinčių kalbos ar skaitymo sutrikimų, logopedai kalba apie vis gilėjančias problemas: švietimo sistema neturi pakankamai efektyvių įrankių, o darželiai ir mokyklos susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu. Statistika rodo, kad šiandien nėra darželio grupės ar klasės mokykloje, kurioje nebūtų bent vieno vaiko, turinčio kalbos sunkumų. Ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatyti SUP, skaičius šiuo metu siekia apie 20%.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų, kuriems nustatyti SUP, skaičius šiuo metu siekia apie 20%. Tai, viena vertus, lemia specialistų žinios, kompetencija ir gebėjimas atpažinti sutrikimus, kita vertus, tam turi reikšmingos įtakos kintanti biosocialinė aplinka. Vaikų, turinčių SUP, santykinis skaičius visų besimokančiųjų atžvilgiu, per pastaruosius dešimt metų, tolygiai auga.
Šių sunkumų priežastys yra įvairios ir kompleksiškos. Dalis vaikų pradeda kalbėti vėliau, jų kalboje vis dažniau atsiranda anglų kalbos elementų, kas gali stabdyti lietuvių kalbos raidą. Skaitmeninis amžius, nors ir suteikia naujų galimybių, kartu kelia ir iššūkių - foninis triukšmas bei sumažėjusi tiesioginė komunikacija su suaugusiaisiais neigiamai veikia kalbos vystymąsi. Tyrimai patvirtina, kad vaikams, kurie priešmokykliniame amžiuje susiduria su kalbos raidos sunkumais, mokykliniame amžiuje dažnai pasireiškia skaitymo ir rašymo problemos.
Kalbos sutrikimų priežastys
Kalbos sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios ir kompleksiškos. Moksliniai tyrimai rodo, kad kalbėjimo ir kalbos sutrikimus lemia įvairūs veiksniai. Tarp jų yra vaikų įgimtos biologinės savybės, kalbinė ir kultūrinė aplinka, aplinkos veiksniai, tokie kaip vandens užterštumas ir konservantų gausa maiste. Taip pat svarbu atsižvelgti į nėštumo metu vartotus vaistus ir neigiamą alkoholio bei nikotino poveikį.
Šiuolaikinis gyvenimo tempas, tėvų užimtumas ir bendravimo su vaikais stoka taip pat gali turėti įtakos kalbos raidai. Be to, dvikalbystė šeimoje ir ankstyvas užsienio kalbų mokymas kartais gali sukelti kalbos problemų. Skaitmeninis amžius, nors ir suteikia naujų galimybių, kartu kelia ir iššūkių - ekranų perteklius (ilgas laikas prie televizoriaus, telefono ar planšetės turinys vaiką paverčia pasyviu stebėtoju), foninis triukšmas bei sumažėjusi tiesioginė komunikacija su suaugusiaisiais neigiamai veikia kalbos vystymąsi.
Nesaugumo jausmas, dėmesio stoka ar neigiama patirtis gali slopinti vaiko norą bendrauti. Dėl padidintos emocinės įtampos gali vaikas imti mikčioti, ko pasekoje kyla psichologinės problemos. Dažniau mikčioja vaikai iš tų šeimų, kuriose jau yra mikčiojančių. Manoma, kad pagrindinė mikčiojimo priežastis yra vaiko polinkis (įgimtas ar paveldėtas) į mikčiojimą. Esant įgimtam polinkiui, tokie faktoriai kaip komplikuotas nėštumas ar gimdymas, sudėtingi tėvų tarpusavio santykiai nėštumo metu, netinkamas psichologinis klimatas šeimoje vaikui augant gali sukelti mikčiojimą.
Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbinių sričių pažeidimų, komplikuoto nėštumo ar traumų gimdymo metu. Netinkama vaiko kalbinė aplinka, jo psichinio ir motorinio vystymosi ypatumai, taip pat gali turėti įtakos kalbos raidai. Šiek tiek lėčiau kalbėti išmoksta neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai, augantys dvikalbėse šeimose. Gyvo bendravimo stoka, šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai riboja kokybiško bendravimo laiką. Skurdus žodynas aplinkoje, jei vaikas kasdien negirdi turiningų pokalbių, jo žodynas plečiasi lėčiau. Dauguma vaikų, kurie iki 2 metų ilgą laiką praleisdavo prie planšečių, telefonų, pasižymi neišlavėjusia kalba. Jų žodynas skurdus, nesiformuoja taisyklinga gramatinė sandara, dažnai kalba su akcentu, priklausomai nuo to, kokios kalbos filmukai dominavo (rusų, anglų, ispanų, ar kt.).
Kada sunerimti ir kreiptis į logopedą?
Daugelis tėvų klaidingai mano, kad tarimo trūkumai vaikui augant išnyks savaime. Tačiau svarbu žinoti, kada reikia sunerimti ir kreiptis į specialistą. A.Nakvosienė ragina tėvus sunerimti, jei dvejų metų vaikas nekalba ar nesupranta paprastų nurodymų. Jei iki trejų metų vaikas negali pasakyti dvižodžių frazių, tai taip pat yra stiprus signalas, kad laikas kreiptis į specialistus. Į specialistą reikėtų kreiptis, jei kūdikis pirmą gyvenimo pusmetį ir vėliau nepradeda skleisti jokių garsų, jei nereaguoja į garsus arba reaguoja tik į labai stiprų garsą. Kreiptis į logopedą niekada ne per anksti. Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Procesas žymiai efektyviau koreguojamas ankstyvuoju periodu (2,5 - 5 metų), kai aktyviai formuojasi kalbiniai įgūdžiai. Kuo vėlesniame amžiuje kreipiamasi pagalbos į specialistą, tuo kalbos sutrikimo įveikimo galimybės tampa sudėtingesnės. Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas, jis savo problemų „neišaugs“.
Kalbos sutrikimų tipai ir jų įtaka ugdymuisi
Dažniausias ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimo sutrikimas yra fonetinis. Tai įvairūs garsų tarimo sutrikimai, kai vaikas nesugeba artikuliuoti garsų arba netaisyklingai taria vieną ar kitą garsą. Fonologinis kalbos sutrikimas pasireiškia, kai netaisyklingai tariamas garsas, vienas garsas keičiamas kitu. Kalbos neišsivystymą turintys vaikai pradeda kalbėti vėliau.
Jei pradedant lankyti mokyklą, tebėra išlikę tarimo trūkumai dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo - tokiu atveju paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasėkoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamomis raidėmis rašydamas. Tyrimai patvirtina, kad vaikams, kurie priešmokykliniame amžiuje susiduria su kalbos raidos sunkumais, mokykliniame amžiuje dažnai pasireiškia skaitymo ir rašymo problemos. Mokykloje dažniausiai iškylantys skaitymo ir rašymo sunkumai glaudžiai siejasi su ikimokykliname ir priešmokykliniame amžiuje nesuteikta reikiama logopedine pagalba.
Rita Lebedeva, logopedė, dirbanti su priešmokyklinio amžiaus vaikais, pastebėjo, kad kalbos sunkumai ankstyvame amžiuje dažnai lemia skaitymo ir rašymo problemas ateityje. „Kai kurie tėvai mano, kad jų vaikas tiesiog tingi mokytis skaityti ar rašyti, tačiau dažnai už to slepiasi realūs kalbiniai iššūkiai. Kai mums, suaugusiems žmonėms, kažkas sunku, mes to vengiame - vaikai elgiasi taip pat“, - paaiškina ji. Ritos magistrinio darbo metu atliktas tyrimas atskleidė, kad jau ankstyvoje vaikystėje galima pastebėti tam tikrus rizikos ženklus, susijusius su skaitymo sunkumais. Tai - ribotas žodynas, netikslus garsų tarimas, riboti fonologiniai gebėjimai, motorikos problemos ar nepakankamas garsų suvokimas.
Alvija Nakvosienė, Šiaulių Dermės mokyklos Specialiosios pedagoginės pagalbos ir veiklos analizės skyriaus vedėja, atkreipia dėmesį, kad vaikų, turinčių skaitymo sunkumų, vis daugėja, o jų problemos tampa sudėtingesnės. „Vaikai nesupranta ilgesnių sakinių ar sudėtingų gramatinių struktūrų, todėl nesupranta ir perskaityto teksto. Tai nėra vien skaitymo problema - tai kalbos vystymosi padarinys“, - aiškina specialistė.
Logopedo pagalba darželyje
Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų. Jis dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taikydamas specialias priemones kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimams įveikti. Švietimo pagalbos specialistai darželyje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų ugdymosi sėkmę, emocinę gerovę ir visapusišką raidą.
Logopedas - tai specialistas, kuris dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Logopedo tikslas išsiaiškinti ir įvertinti kalbos sutrikimo priežastis bei pobūdį ir padėti šiuos sutrikimus pašalinti arba sušvelninti. Logopedo veikla darželyje apima: individualių, pogrupinių kalbos ugdymo programų sudarymą; dalyvavimą VGK (Vaiko gerovės komisijos) ir kitų įstaigoje sudarytų darbo grupių veikloje; specialiosios pedagoginės pagalbos teikimą; bendradarbiavimą su pedagogais, tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais specialistais dirbančiais su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais; prevencinę, švietėjišką, metodinę, tiriamąją veiklą; konsultavimą pedagogus ir tėvus (globėjus, rūpintojus) švietimo pagalbos bei specialiojo ugdymo klausimais.
Logopedinė pagalba - tai logopedinės pratybos, kurių tikslas šalinti kalbos sutrikimus, lavinti jo kalbinius gebėjimus. Nuo sutrikimo sunkumo priklauso pratybų intensyvumas, trukmė ir pobūdis. Pratybų metu logopedas naudodamas įvairius paveikslėlius, loto, dėliones, žaidimus, kompiuterinius žaidimus ir kt. Pratybų metu lavinamas artikuliacinis aparatas, girdimasis suvokimas, sudaromi garsinės analizės ir sintezės pradmenys, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, lavinami regimieji, erdvės, laiko ir kiti suvokimai. Logopedinėse pratybose naudojamos šiuolaikiškos patrauklios kalbos ugdymo priemonės: įvairūs žaislai, paveikslėliai, knygos, raidynai, dėlionės, didaktiniai žaidimai ir pan. Tik sistemingai lankant logopedines pratybas įmanoma pasiekti norimą rezultatą.
Kaip paskatinti vaiko kalbos raidą?
Pagrindinė kalbinės raidos taisyklė - vaikas išmoksta kalbėti bendraudamas su suaugusiais. Vaiko kalbą tiesiogiai veikia socialinė ir kultūrinė patirtis. Štai keletas patarimų, kaip paskatinti vaiko kalbos raidą:
- Kalbėkite su vaiku suaugusiųjų, o ne vaikų kalba. Kuo aiškiau patys tarsite žodžius ir reikšite mintis, tuo daugiau prisidėsite prie mažojo kalbos ugdymo.
- Neatstumkite vaiko, jei jis daug klausinėja, atsakykite jam aiškiai, suprantamai ir kuo detaliau - taip plėsite vaiko žodyną.
- Raginkite įvardinti daiktus, o ne rodyti į juos.
- Skaitykite knygeles, deklamuokite eilėraščius, dainuokite daineles ir vartykite nuotraukų albumus. Baigiantis dienai kartu aptarkite įvykius.
- LAVINKITE smulkiosios motorikos įgūdžius: kurkite mozaikas, dėliokite dėliones, konstruokuokite, pieškite, verkite karoliukus.
- Nuo ankstyvojo amžiaus nubrėžkite labai aiškias laiko prie ekrano ribas ir jų laikykitės. Per didelis laikas, praleistas prie ekranų, gali sukelti lėtesnę vaiko raidą, įskaitant ir kalbinę, negebėjimą susikaupti veiklai, hiperaktyvumą ir dirglumą.
Kasdien kalbėkite su vaiku: Bent kelis kartus per dieną pasikalbėkite apie tai, ką vaikas veikė, ką matė ar kaip jaučiasi. Kalbėkite su vaiku vis ilgesniais sakiniais, skaitykite ilgesnes, sudėtingesnes pasakėles. Greičiausiai vaikas turės savo pamėgtą pasaką ar eilėraštį, kurių norės klausytis vėl ir vėl. Tai nėra blogai. Gali būti, kad labiausiai patinkančius epizodus jis bus išmokęs atmintinai, tad leiskite vaikui įsijungti ir pasekti mėgstamiausią pasakėlės dalį, kartu padeklamuokite eilėraštuką.
Užduokite atvirus klausimus: Skatinkite vaiką užduoti klausimų, prašydami pasirinkti (ko norėtum obuolio ar kriaušės? Žaiskite kalbos lavinimo žaidimus: Net paprasti žaidimai ir užduotys, tokios kaip skiemenavimas ar ritmų atkartojimas, kurias galima atlikti kad ir važiuojant automobiliu, gali padėti stiprinti ir lavinti fonologinius gebėjimus, būtinus sėkmingam skaitymui. Būkite pavyzdys: Stenkitės kalbėti aiškiai, nuosekliai ir vartoti kuo įvairesnį žodyną. Palaikydami akių kontaktą, kalbėkite lėtesniu tempu, trumpais sakiniais, aiškiai tardami žodžius. Svarbus atliekamų veiksmų komentavimas: - „Dabar valgysim pusryčius. Atsisėsime prie stalo. Valgysime košę, kiaušinį,…. Įpyliau tau arbatos… Po to eisime į lauką. Reikia susidėti žaislus į dėžę. Palaikykite vaiko norą tarti, kartoti žodelius. Nepatariame sakyti vaikui, kad jis ne taip pasakė. Pažaiskite žaidimą „Kas ką veikia“. Pamatę kokį nors gyvūną - paukštį, vabzdį, drugelį, pasakykite, kaip atrodo, ką veikia, kaip juda.
Niekada neignoruokite vaiko klausimų: Kurių šiuo amžiaus tarpsniu bus labai daug. „Kodėl?“ taps mėgstamiausiu jų, tad apsišarvuokite kantrybe ir būkite išradingi! Stenkitės visuomet įdėmiai išklausyti vaiko: taip parodysite, kad tai, ką jis sako, yra jums svarbu. Tai padės ne tik kurti glaudesnį ryšį, tačiau ir leis jam įsisąmoninti, kad visuomet gali į jus kreiptis ir kad visuomet bus išklausytas.
Logopedo pagalbos svarba ir tėvų bendradarbiavimas
Logopedo pagalba yra įprasta praktika net ir mokyklinio amžiaus vaikams. Labai svarbu, kad tėveliai bendradarbiautų su logopedu, atliktų namų darbams skirtas užduotis ir patys skirtų laiko darbui su vaiku. Tėveliai, dvejojantys, ar kreiptis į specialistą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai, turintys kalbos sutrikimų, mokykliniame amžiuje patiria mokymosi ir bendravimo sunkumų. Išmokęs taisyklingai tarti garsus, išlavinęs foneminę klausą bei suformavęs žodžių garsinės analizės ir sintezės įgūdžius, vaikas daug lengviau išmoks skaityti ir rašyti.
Abi pašnekovės sutaria, kad vaikui galima pagelbėti tik bendradarbiaujant - logopedui, pedagogui ir tėvams. Labai svarbus nuoseklus darbas ir namuose. Net paprasti žaidimai už užduotys, tokios kaip skiemenavimas ar ritmų atkartojimas, kurias galima atlikti kad ir važiuojant automobiliu, gali padėti stiprinti ir lavinti fonologinius gebėjimus, būtinus sėkmingam skaitymui.
Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymosi procesą labai svarbus ugdymo sėkmei, todėl ypatingai svarbu, kad visi bendruomenės dalyviai būtų atviri, supratingi ir pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų sėkmingą ugdymo procesą. Norint užtikrinti vaiko sėkmingą ugdymą, ypatingai svarbus tėvų bendradarbiavimas su švietimo specialistais, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausius būdus ir metodus. Svarbu kurti bendradarbiaujančius santykius, įsiklausyti į rekomendacijas, skirti laiko susitikimams ir pagalbos vaikui planavimui.
Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas: Vaikas nekaltas dėl savo kalbos problemų, todėl nekaltinkite ir nekritikuokite jo, o stenkitės suprasti ir padėti. Tėveliai, nekaltinkite ir nekritikuokite savo vaikų, o stenkitės suprasti ir padėti. Jūsų vaikučiai patys geriausi, patys protingiausi, patys šauniausi! Tereikia mokėti su jais dirbti.
Pedagogų vaidmuo
Darželio pedagogai - vieni svarbiausių vaikų kalbos raidos stebėtojų. Mokytojai, žinodami apie vaiko kalbos sunkumus, gali naudoti trumpesnius sakinius, paprastesnius tekstus ir individualizuoti užduotis pagal vaiko kalbos raidos lygį. „Jei žinai, kas vaikui sunkiausia, gali padėti būtent ten, kur reikia“, - pabrėžia logopedė A.Nakvosienė.
Pedagogai gali skatinti pasakojimus grupėje, naudoti vaidybinius žaidimus, klausimų metodą, kurti tinkamą kalbos aplinką grupėje.
Įtraukusis ugdymas ir specialiųjų poreikių vaikai
Įtraukusis ugdymas įpareigoja visą bendruomenę susitelkti todėl siekiame sukurti saugią ir visus vaikus auginančią aplinką, leidžiančią atsiskleisti kiekvieno vaiko prigimtiniams talentams. Įtraukiojo ugdymo pagalba kiekvienas vaikas gali mokytis ir išmokti, kiekvienas vaikas turi teisę pasirinkti kur mokytis, o švietimo įstaiga užtikrina kokybiškas įtraukiojo ugdymo sąlygas: įtraukimą, dalyvavimą ir pasiekimus.
Specialiųjų poreikių vaikas - tai vaikas, kuris dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų gali ribotai dalyvauti ugdyme ir visuomenės gyvenime. Lopšelyje-darželyje integruotai ugdomi vaikai, turintys kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimas suteikia jiems galimybę įgyti bendravimo su kitais vaikais įgūdžių. Dalyvaudami bendroje veikloje su sveikaisiais, specialiųjų poreikių vaikai pradeda geriau save vertinti. Tyrimai rodo, kad specialiųjų poreikių turintys žmonės, kurie vaikystėje ugdomi kartu su sveikais savo bendraamžiais, užaugę sėkmingiau integruojasi į bendruomenę.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Darželyje dirba specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas. Specialistai ir pedagogai nuolat bendradarbiauja tarpusavyje rasdami tinkamiausius sprendimui ugdymo kliūtims šalinti. Psichologai darželiuose vykdo prevencines programas, teikia individualias ir grupines konsultacijas ugdytiniams, tėvams. Specialieji pedagogai dirba tik su vaikais, turinčiais vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Specialiojo pedagogo darbas padeda įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdyti individualius gebėjimus, individualiai pritaikant ugdymo turinį, metodus, priemones ir aplinką.
