Fimozė - tai būklė, kai nepavyksta užsmaukti apyvarpės ant varpos galvutės. Fimozė paprastai pasireiškia jauniems berniukams. Su amžiumi fimozė pasitaiko vis rečiau. Vyresniems berniukams fimozė gali pasireikšti dėl odos ligų, ar varpos traumos, dėl ko formuojasi randas. Fiziologinė fimozė - normali berniuko raidos dalis. Daugumai vaikų apyvarpė visiškai atsismaukia tik iki 5-7 metų amžiaus. Kol ji nesijuda laisvai, po apyvarpe gali kauptis sekretas, kuris kartais tampa dirgikliu. Tai nėra liga, tačiau ši natūrali būsena paaiškina, kodėl mažiems berniukams balanopostitas yra toks dažnas. Naujagimių apyvarpė būna sulipusi su galvute. Tai netrukdo kūdikiui šlapintis, nes šlaplės anga neuždengta. Apyvarpė nuo galvutės dažniausiai atsismaukia pirmaisiais gyvenimo metais. Tačiau kartais apyvarpė pilnai neatsismaukia. Dalinių sąaugų būna 40 proc. 7-8 metų berniukams ir kai kuriems paaugliams. Berniukų apyvarpė būna įvairaus ilgio ir pločio. Vienų ji trumpa ir plati, ne visai dengia galvutę. Jau pirmaisiais gyvenimo metais galima pabandyti švelniai, nenaudojant jėgos atitraukti kūdikio apyvarpę. Jeigu apyvarpė taip glaudžiai prigludusi prie varpos galvutės, kad atsidengus lieka atvira tik nedidelė skylutė, berniukui - pirminė fimozė. Tokiam vaikui šlapinantis apyvarpė išsipučia, o šlapimas teka plonyte srovele. Būtinai kreipkitės į gydytoją.

Jokiu būdu nemėginkite atsmaukti vaiko apyvarpės per prievartą, nes tai skausminga ir galima negrįžtamai sužaloti apyvarpę. Jokiu būdu negalima panaudojant jėgą stengtis atitraukti apyvarpę, tai gali sukelti pažeidimus. Vaikui augant apyvarpė atsismaukia vis daugiau. Vienas didžiausių mitų - kad tėvai turi bandyti atsmaukti apyvarpę, kad ji „greičiau prasivertų“. Tai pavojinga. Dėl fiziologinės fimozės apyvarpė natūraliai atsiskiria tik bręstant, ir šio proceso negalima paskubinti. Priverstinis atsmaukimas sukelia mikroįtrūkimus, skausmą ir sudaro sąlygas bakterijoms patekti po gleivine. Apyvarpės atsmaukimas jėga. Tai yra viena pavojingiausių klaidų. Tėvai kartais bando atsmaukti apyvarpę manydami, kad tai padės ją „pratempti“, tačiau fiziologinė fimozė yra visiškai normali raidos dalis. Priverstinis atsmaukimas sukelia mikrotraumas, kraujavimą ir staigų skausmą, o vėliau - dar stipresnį uždegimą.

Kas yra balanopostitas?

Balanopostitas - tai varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis berniukams nuo kūdikystės iki maždaug 5-7 metų. Ši būklė tėvams kelia daug nerimo, nes vaikas tampa neramus, nenori šlapintis, skundžiasi skausmu ar perštėjimu. Tačiau daugeliu atvejų balanopostitas yra lengvai gydomas, jei nustatoma tiksli priežasties ir laiku pradedama tinkama priežiūra. Balanopostitas - tai uždegimas, apimantis dvi sritis: varpos galvutę (balanitas) ir apyvarpę (postitas). Berniukų anatomija lemia, kad gyvenimo pradžioje apyvarpė natūraliai būna siauresnė ir beveik neatsismaukia - tai vadinama fiziologine fimoze. Ši būklė nėra pavojinga, jei gydoma tinkamai, tačiau uždegimą svarbu pastebėti anksti, kad būtų išvengta skausmingų komplikacijų, tokias kaip šlapinimosi sutrikimai ar pakartotiniai uždegimai.

Varpos galvutės paraudimas, skausmingumas, patinimas (balanitas). Jeigu uždegimas pasireiškia ir varpos galvutėje ir apyvarpėje, tai vadinama balanopostitu. Apyvarpės uždegimas, mediciniškai vadinamas balanitu, yra dažna berniukų ir kūdikių problema. Ši būklė gali kelti susirūpinimą ir diskomfortą tiek vaikui, tiek tėvams. Suprasdami priežastis, simptomus ir gydymo galimybes, tėvai gali užtikrinti, kad jų vaikui bus suteikta tinkama priežiūra. Apyvarpės uždegimo simptomai paprastai yra pastebimi ir gali sukelti diskomfortą. Balanopostitas vaikui dažniausiai pasireiškia gana aiškiais ir lengvai pastebimais požymiais. Tėvai dažniausiai pirmiausia pamato paraudimą, patinimą ar vaiko nenorą liesti lytinę sritį. Kuo anksčiau simptomai atpažįstami, tuo lengviau uždegimą suvaldyti namuose arba laiku kreiptis į specialistą.

Dažniausi simptomai:

• Varpos galvutė gali tapti raudona, patinusi ir skausminga.
• Apyvarpės, varpos galvutę dengiančios odos raukšlės, patinimas ir dirginimas.
• Apsunkintas šlapinimasis. Šiuo uždegimu sergančiam vaikui sunku šlapintis ir dalis šlapimo lieka pūslėje.
• Apyvarpės nepaslankumas.
• Žaizdelės ant varpos, apyvarpės.
• Kraujingos, pūlingos išskyros iš apyvarpės odelės.
• Niežulys ir varpos galvutės skausmas. Ligonis skundžiasi niežuliu ir skausmu varpos galvutės srityje, išskyromis iš apyvarpės maišelio.
• Opos ant varpos galvutės.
• Limfmazgių padidėjimas kirkšnių srityje. Jei uždegimas stiprus, padidėja, tampa skausmingi kirkšnių limfmazgiai.

Balanopostito metu gali pasireikšti keli arba tik vienas iš žemiau išvardytų simptomų. Mažų berniukų anatomija lemia, kad apyvarpė pirmuosius gyvenimo metus yra fiziologiškai siauresnė ir beveik neatsismaukia. Dėl to po ja lengvai kaupiasi drėgmė, šlapimo likučiai ir natūralūs sekretai. Ši terpė gali sudirginti gleivinę, o esant papildomiems veiksniams - sukelti uždegimą. Apyvarpės skausmas - dažnas negalavimas. Visa apyvarpė gali parausti, gali pasirodyti baltų arba gelsvų išskyrų. Tai balanopostitas - apyvarpės ir varpos galvutės infekcija. Šiuo uždegimu sergančiam vaikui sunku šlapintis ir dalis šlapimo lieka pūslėje. Apyvarpę gali skaudėti ir nesant paraudimui ir išskyroms. Tai silpnos infekcijos požymis. Rimtesnė problema - skausmas šlapinantis. Dažniausiai tai būna infekcijos pasekmė, bet reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti ir šlapimo takų infekcijos požymis.

Apyvarpės Uždegimo Priežastys

Apyvarpės Uždegimo Priežastys Vaikų apyvarpės uždegimo priežastys gali būti įvairios. Neteisinga higiena gali sukelti bakterijų ir mielių dauginimąsi, kas lemia uždegimą. Dėl prastos higienos bakterijos, visuomet esančios ant varpos galvutės, gali daugintis greičiau ir sukelti varpos uždegimą. Taip pat, nesilaikant higienos, gali atsirasti daugiau varškingos masės, susidarančios iš apyvarpės riebalų liaukučių likučių bei nusilpusių ląstelių. Atsiranda varpos galvutės, apyvarpės gleivinės dirginimas, kuris ilgainiui transformuojasi į uždegimą.

Alergijos gali išsivystyti į medžiagas, su kuriomis vaikai kontaktuoja, tokias kaip muilas, šampūnai ar net prausimosi servetėlės. Kai kurių vaikų oda jautriai reaguoja į muilus, servetėles, burbulinių vonių priemones ar skalbimo miltelių likučius. Kontaktas su dirgikliu gali sukelti paraudimą, perštėjimą ir patinimą, kurie savo išvaizda primena infekcinį balanopostitą. Todėl tėvams svarbu pastebėti, ar simptomai nepaaštrėja įvedus naują higienos ar priežiūros priemonę.

Mielių infekcijos, bakterinės infekcijos arba virusinės infekcijos, tokios kaip herpesas, gali sukelti varpos uždegimą. Balanopostitas gali atsirasti dėl bakterijų ar grybelių dauginimosi. Tai dažniau nutinka tuomet, kai po apyvarpe ilgiau užsilaiko drėgmė arba jei vaikas retai keičia sauskelnes. Cukrinis diabetas dėl organizmo imlumo infekcinėms ligoms. Ypač rizika kyla, kai cukraus kiekis kraujyje kontroliuojamas prastai. Gliukozės kiekis šlapime.

Higienos Ypatumai Netinkama arba per intensyvi higiena yra dažna balanopostito priežastis. Nedidelis nešvarumų ar sekreto kiekis po apyvarpe dažniausiai nėra pavojingas, tačiau jei apyvarpė plaunama agresyviai arba bandoma atsmaukti jėga, gleivinė lengvai pažeidžiama. Ašarėlės ar mikroįtrūkimai tampa uždegimo židiniu. Kita vertus, pernelyg dažnas plovimas kvapniais muilais taip pat gali sukelti stiprų dirginimą. Per intensyvi higiena. Tėvai neretai galvoja, kad kuo daugiau plovimo, tuo geriau. Tačiau dažnas muilo naudojimas arba lytinių organų „šveitimas“ sukelia dirginimą, sausumą ir gleivinės įtrūkimus. Tai tiesioginis kelias į uždegimą. Kasdienės priežiūros užtenka, jei ji atliekama šiltu vandeniu ir be agresyvių priemonių.

Apyvarpės Uždegimo Gydymas ir Namų Priežiūra

Varpos uždegimo gydymas priklauso nuo priežasties. Jei vaikui pasireiškia apyvarpės uždegimas, svarbu kreiptis į pediatrą arba urologą. Jei vaikas dar mažas ir pats apsiprausti nemoka, padėkite jam. Kaskart prieš procedūrą kruopščiai nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu. Taip pat išmokykite vaiką nusiplauti rankas kaskart prieš ir po higienos procedūrų ar pasinaudojus tualetu. Kūdikių ir mažų vaikų lytinius organus kasdien plaukite švariu vandeniu.

Lengvos formos balanopostitas dažnai pagerėja tinkamai prižiūrint namuose. Svarbiausias tikslas - sumažinti dirginimą ir užtikrinti švelnią higieną. Vaikui galima pagelbėti šiltomis vonelėmis su paprastu vandeniu arba silpnu antiseptiniu tirpalu. Tokios vonelės padeda nuraminti apyvarpės sritį, sumažina patinimą ir pašalina natūraliai susikaupusį sekretą. Į vonelę pripilkite šilto vandens, įberkite šaukštelį druskos ir pasodinkite vaiką į vonelę bent kelioms minutėms. Vanduo turi apsemti varpą. Tokia procedūra padės mažinti uždegimą. Gali padėti nuolatinis plovimas vandeniu be muilo ar kitų prausiklių.

Tėvams svarbu nebandyti atsmaukti apyvarpės jėga. Gydytojai pabrėžia, kad gydant namuose tikslas nėra „atlaisvinti“ apyvarpę, o nuraminti sudirgimą. Po vonelių reikia švelniai nusausinti odą ir vengti kvapnių kremų ar muilų.

Jeigu higiena nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją. Jis gali pasiūlyti antibiotikų tepalą arba sirupą. Apyvarpės uždegimo gydymui naudojami: Antibakteriniai vaistai. Priešgrybeliniai tepalai. Antiseptiniai tirpalai. Antibiotikai. Ligos pasikartojimo atveju atliekama apyvarpės apipjaustymo operacija - cirkumcizija. Gydymosi metu reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, kadangi ši liga yra užkrečiama.

Vaistai

Vaisto tipas	Forma	Kaip veikia?	Kada skiriamas?
Antibiotinis tepalas	Tepalas ar kremas	Slopina bakterijų dauginimąsi ir mažina uždegimą.	Bakterinės kilmės balanopostitui su paraudimu, patinimu ir išskyromis.
Priešgrybelinis tepalas	Kremas	Veikia grybelines infekcijas, dažnesnes kūdikiams.	Kai pasireiškia grybelio požymiai: balkšvos apnašos, paraudimas, išbertos sritys.
Priešuždegiminis tepalas	Silpni kortikosteroidai	Mažina patinimą ir skausmą, ramina sudirgintą odą.	Esant stipresniam skausmui ar edemai, dažnai derinamas su kitomis priemonėmis.
Antiseptiniai tirpalai	Vandeninės vonelės	Padeda sumažinti bakterijų kiekį ir išvalyti sekretą.	Lengviems uždegimams arba kaip papildoma priemonė šalia tepalų.

Vaistus visada turėtų skirti gydytojas, įvertinęs, ar uždegimas infekcinis, ar dėl dirginimo, ar susijęs su fimoze. Savarankiškai rinktis tepalus nerekomenduojama, nes netinkamas gydymas gali dar labiau sudirginti gleivinę. Jei konservatyvūs gydymo metodai nėra efektyvūs ir balanopostitas nuolat kartojasi, pacientui gali būti pašalinama apyvarpė (t. y. atliekamas apipjaustymas). Tai nesudėtinga procedūra.

Kada Kreiptis į Gydytoją ir Prevencija

Jei vaiko šlapinimasis tampa skausmingas, jis sulaiko šlapimą, uždegimas didėja arba pakyla temperatūra, reikia kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti plintantį uždegimą, kuris negydomas gali apsunkinti šlapinimąsi ar sukelti stipresnį skausmą. Taip pat būtina konsultacija, jei balanopostitas kartojasi. Pasikartojantys atvejai gali reikšti, kad apyvarpė pernelyg siaura arba higienos įpročiai reikalauja korekcijų. Pastebėjus bent vieną iš išvardintų simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją urologą ir laiku pradėti individualų balanopostito gydymą. Svarbu žinoti, kad balanopostito gydymas namuose, nepasirodžius gydytojui, gali sukelti nemalonių pasekmių.

Balanopostito profilaktika yra tokia pat svarbi kaip ir pats gydymas. Tėvams dažnai atrodo, kad svarbiausia yra kuo kruopščiau nuplauti apyvarpę, tačiau iš tikrųjų būtent per intensyvi higiena ir per dažnas plovimas yra viena dažniausių uždegimo priežasčių. Prevencija yra paprasta, tačiau ją svarbu taikyti nuosekliai.

Švelni Higiena

Higiena turėtų būti švelni, be jokio jėgos naudojimo. Apyvarpės negalima stumti žemyn ar bandyti atsmaukti. Pakanka kasdienio prausimo šiltu vandeniu, o muilas (ir tik švelnus, bekvapis) naudojamas tik varpos išorėje. Jau nuo pat mažens berniukams diegti tinkamus asmens higienos įpročius. Būtina išmokyti kasdien tinkamai apsiplauti savo lytinius organus, tai daryti atsmaukus apyvarpę. Vaikams, kurie turi reikiamos higienos įgūdžius, balanopostitas pasireiškia žymiai rečiau.

Vystyklų ir Apatinių Pasirinkimas

Kūdikiams svarbu dažnai keisti sauskelnes, kad drėgmė neužsilaikytų. Vyresniems berniukams rekomenduojami kvėpuojantys, medvilniniai apatiniai, kurie sumažina dirginimą ir trintį. Sintetiniai audiniai gali sulaikyti šilumą ir drėgmę, taip sukurdami palankią aplinką uždegimui.

Kaip Saugoti Vaiką Nuo Pasikartojančių Uždegimų Jei balanopostitas kartojasi, dažniausiai priežastis yra: pernelyg intensyvi higiena, dirgiklių naudojimas, ir per retas sauskelnių keitimas kūdikiams. Kartais pasikartojantys uždegimai rodo, kad apyvarpė labai siaura, tačiau tai nustato tik gydytojas. Paprastai rekomenduojama kelias savaites taikyti švelnesnę higieną, vengti kvapiųjų priemonių ir stebėti, ar simptomai sumažėja.

Dažniausios Klaidos, Kurias Daro Tėvai Balanopostito gydymas dažnai apsunkinamas ne dėl pačios būklės rimtumo, o dėl klaidų, kurias tėvai padaro bandydami padėti vaikui. Dalis šių klaidų atsiranda iš noro „pagreitinti“ gijimą, tačiau kai kurios priemonės iš tikrųjų situaciją pablogina. Suprasdami dažniausias klaidas, tėvai gali užkirsti kelią pasikartojantiems uždegimams ir užtikrinti, kad gydymas būtų švelnus ir efektyvus. Savarankiškai pasirenkami tepalai. Internete tėvai dažnai randa patarimų naudoti įvairius kremus ar tepalus. Problema ta, kad ne visi tepalai tinkami vaikams, o dar mažiau jų tinka jautriai apyvarpės sričiai. Naudojant netinkamą priemonę uždegimas gali stiprėti. Vaistus visada turėtų skirti gydytojas.

tags: #vaikui #neatsismaukia #apyvarpe

• Sterilizavimo metodai
• Vaiko kalbos raida
• Sauliaus Pilinkaus gyvenimas
• Eilėraščiai vaikams apie metų laikus
• Vaikų elektriniai visureigiai