Vaikų krūpčiojimas ir judesiai miego metu: priežastys ir ką daryti
Vaikų krūpčiojimas ir judesiai miego metu: priežastys ir ką daryti
Vaikų miegas - tai ne tik poilsis, bet ir itin svarbus procesas normaliai raidai, imuninei sistemai ir emocinei sveikatai užtikrinti. Tačiau ne visi vaikai miega ramiai: vieni prabunda naktį, kiti ilgai negali užmigti, o treti sapnuoja košmarus. Šiame straipsnyje gilinsimės į specifinę miego sutrikimų formą - vaikų krūpčiojimą, judesius ir vaikščiojimą miego metu, taip pat į kitus su miegu susijusius iššūkius, tokius kaip nemiga ir dieninis mieguistumas.
Kas yra somnambulizmas ir kitos parasomnijos?
Vaikščiojimas miego metu, dar vadinamas somnambulizmu, yra viena iš parasomnijų rūšių. Parasomnijos - tai nepageidaujami reiškiniai, atsirandantys miego metu. Vaikų miego struktūra yra ypatinga tuo, kad jų gilaus miego stadija yra labai ilga. Būtent šioje stadijoje kyla parasomnijos, t. y. naktinės baimės ir vaikščiojimas miego metu. Žmogus gilioje miego fazėje gali atmerktomis akimis išlipti iš lovos ir vaikščioti.
Somnambulizmas skiriasi nuo kitų parasomnijų tuo, kad jam būdingas vaikščiojimas ir kitas sudėtingas elgesys už lovos ribų. Beveik 40 proc. vaikų somnambulizmas pasireiškia 4-8 metų amžiaus. Vaikščiojimas miego metu dažnai nustatomas ir kitiems šeimos nariams (80-90 proc. atvejų). Somnambulizmas paplitęs ir sveikoje populiacijoje, nes apie 15-40 proc. sveikų asmenų yra kada nors vaikščioję miego metu. Dažniausiai ši parasomnija praeina paauglystėje (apie 15 m.), bet gali tęstis suaugusiųjų amžiuje (iki 25 proc. atvejų).
Vaikas ar suaugęs per pirmąjį miego trečdalį (iki 2 val. po užmigimo) keliasi iš lovos ir vaikšto po namus, gali išeiti į lauką. Eina kiek sumišęs, nepakankamai suvokdamas aplinką, atmerktomis akimis, nekalba, gali keistai elgtis: pasišlapinti, pasituštinti netinkamoje vietoje, nenuosekliai atsakyti. Epizodai gali kartotis nuo kelių kartų per savaitę iki kasmėnesinių, trukti nuo 30 sekundžių iki kelių minučių.
Kitos judesių formos miego metu
Įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūkčiojimai yra įprasti naujagimiams. Nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus ir pan. Tai įgimtas, naujagimiams būdingas refleksas, kuomet pasukus kūdikio galvytę į šoną, toje pačioje pusėje esanti ranka ir koja išsitiesia, o priešingos pusės ranka ir koja susilenkia. Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Mioklonijos - tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai mioklonijos prasideda per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėnesių. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pavyzdžiui, sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui) ir pan. Žindančioms mamoms pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais reikėtų riboti suvartojamo kofeino kiekį.
Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos, naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia.
Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Dažniausiai šie priepuoliai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais, įprastai - 3-6 mėnesių kūdikiams. Infantiliniai spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, t. y. abiejų pusių galūnės trūkteli vienu metu, tačiau judesiai gali būti ryškesni vienoje pusėje. Būdingos spazmų serijos. Infantiliniai spazmai yra siejami su smegenų pažeidimu.
Kokie veiksniai provokuoja naktinį vaikščiojimą?
Naktinio vaikščiojimo epizodus gali išprovokuoti karščiavimas, stresinės situacijos, pavyzdžiui, kelionė ar šeimos pokyčiai. Kai epizodai dažni arba reikia vaiką išleisti į stovyklą, skiriami tricikliai antidepresantai arba benzodiazepinai. Pirmiausia reikia išsiaiškinti visus provokacinius faktorius, nes kiekvienam žmogui jie yra individualūs. Dažnai pacientams naktinį vaikščiojimą provokuoja karščiavimas. Tokiais atvejais kelias naktis, kai vaikas karščiuoja, gydoma vienu pasirinktu medikamentu, nes būna vaikščiojimo epizodai, paskui mėnesių mėnesius gali ir nebūti.
Kada verta kreiptis į specialistus?
Tėvai dažnai būna susirūpinę, kad jų vaikui nebūtų epilepsijos ir kad vaikas nesusižeistų vaikščiodamas naktimis. Svarbu yra, kokio amžiaus žmogus suserga pirmą kartą, tada šeimos anamnezė (ar kažkam yra buvę parasomnijos) ir diagnostika.
Per metus medicinos įstaigos sulaukia iki 70 pacientų su miego sutrikimais, parasomnijų iš jų būna apie 20-30 atvejų. Tačiau konsultacijų poliklinikoje gali būti ir keli šimtai pacientų. Kreiptis į medikus patarčiau, kai epizodai per mėnesį kartojasi kelis kartus. Pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jis nustatys sunkumo laipsnį, o paskui nukreips vaikų neurologo konsultacijai. Esant reikalui, pacientas tiriamas vaikų miego laboratorijoje.
Kaip padėti vaikui, kuris krūpčioja ar vaikšto miego metu?
Turi būti pastovus, amžiaus poreikį atitinkantis miego režimas ir trukmė. Prieš naktį vaikas turi būtinai nueiti į tualetą, prieš miegą riboti skysčius. Būna, kad parasomnija pasireiškia tuo pačiu laiku, tai tėvai turėtų žinoti, kada ji prasidės. Galite vaiką švelniai pažadinti likus 30 min. iki parasomnijos pradžios, bet labai nesutrikdykite vaiko miego. Rekomenduojama labai atsargiai žadinti. Rasti savo pažadinimo būdą.
Negerai vaikams yra naktinėjimas, ilgas sėdėjimas prie ekranų. Būna, vaikai ilgai naktinėja, o paskui įkrenta į gilų miegą ir prasideda vaikščiojimas per miegus.
Prieš miegą pasirūpinkite, kad atmosfera namuose ir jūs patys būtų ramūs ir atsipalaidavę. Kad kūdikis galėtų išmiegoti visą naktį nepabudęs, svarbu, kad jis išmoktų nusiraminti ir be jūsų pagalbos, todėl kai tik kūdikis verkia ir jūs prieinate prie jo lovelės, neimkite jo ant rankų, kad nusiramintų. Pabandykite kaskart neiti prie mažylio, vos tik jis pravirksta. Stebėkite, ar jis nusiramina ir užmiega pats. Maitinimas nėra geriausias sprendimas sprendžiant miego problemas. Jei kūdikis per dieną pavalgė pakankamai, nakčiai nesiūlykite jam krūties ar buteliuko. Tiesiog įeikite į vaiko kambarį, švelniai paglostykite jo nugarą arba tyliai pakalbėkite su juo, bet neimkite į rankas ir nesūpuokite.
Vaikų miego problemas patartina pasistengti kuo skubiau išspręsti, nelaukiant, kol dėl nuolatinio nuovargio sutriks organizmo veikla. Miegas yra ypač svarbus, nes tik pailsėjus galima normaliai dirbti dienos metu. Kad būtų užtikrintas fizinis ir protinis pajėgumas, miegas būtinai turi būti sveikas ir be jokių sutrikimų. Miegas, kaip ir mityba, yra ypač reikšmingas normaliai vaikų raidai. Tai, kad vaikai labiausiai auga miegodami, nėra mitas. Būtent naktį hipofizė pagamina daugiausia augimo hormono. Be to, sveikas miegas padeda įsiminti informaciją, sukauptą dienos metu, todėl jis taip pat yra reikalingas sėkmingam mokymuisi.
Meditacija prieš miegą vaikams ir visai šeimai - atsipalaiduokite, leiskite sau kokybiškai pailsėti
Nemiga ir dieninis mieguistumas
Nemiga yra negalavimas, kamuojantis įvairaus amžiaus vaikus - nuo kūdikių iki paauglių. Kartais nemiga būna laikina, nulemta konkrečios situacijos, o kartais užsitęsia ir gali baigtis rimtais raidos ir psichikos sutrikimais. Svarbu greitai nustatyti problemą ir imtis veiksmų pasitelkus atitinkamus metodus.
Vaikų nemigos priežastys gali būti įvairios: traumuojantys išgyvenimai, lėtinis stresas (pavyzdžiui, susijęs su mokymusi), vaikystės baimės, socialinės problemos (pavyzdžiui, bendraamžių atstūmimas), paros ritmo sutrikimai, netinkama mityba, kai kurių vaistų vartojimas, skausmas, viršutinių kvėpavimo takų nepraeinamumas, miego apnėja, neurologinės ar psichinės ligos.
Vaikams, kuriems buvo nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai, daug dažniau susiduria su miego problemomis. Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams jos pasireiškia du kartus dažniau, o nemiga skundžiasi net 73 proc. vaikų su depresiniais sutrikimais. Tokiais atvejais yra labai svarbi teisinga diagnozė ir gydymas.
Tėvams turėtų kelti rūpestį šie simptomai: padidėjęs mieguistumas dieną, sumažėjęs aktyvumas dieną, nuotaikos pablogėjimas, susikaupimo problemų atsiradimas, mokymosi rezultatų suprastėjimas, susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas, nenoras užsiimti fizine veikla.
Paauglių nemigą lemia daug veiksnių, tačiau pagrindiniai yra šie: psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, baimės ar depresija), hormoniniai pokyčiai, pernelyg daug pareigų arba veiklų, laiko sau trūkumas, netinkama mityba, stresas. Tėvai, auginantys paauglius, dažnai nesupranta jų problemų. Paauglys nebūtinai tinginiauja - jis gali tiesiog kentėti dėl nemigos.
Kai kuriais atvejais sudėtinga nustatyti vaiko nemigos priežastį arba ją sėkmingai pašalinti. Būtini vaistai, tačiau reikėtų turėti mintyje, kad vaikams negalima duoti jokių migdomųjų ar raminamųjų be gydytojo konsultacijos. Yra saugių ir veiksmingų naminių nemigos gydymų būdų, kurie tinka įvairaus amžiaus vaikams.
Vaikų nemigos pasekmės gali būti sunkiai valdomas verksmingumas, irzlumas, augimo sutrikimai, koncentracijos ir mokymosi problemos, impulsyvumas arba drovumas, nuotaikos svyravimai, sunkumai įsiminti informaciją. Ignoruojama problema gali lemti depresijos, neurozės ir nerimo būsenų progresavimą.
| Priežastis | Aprašymas |
|---|---|
| Stresas ir nerimas | Gyvenimo pokyčiai, mokyklos problemos, šeimos konfliktai. |
| Baimės | Tamsos baimė, baimė užmigti vienam, košmarai. |
| Paros ritmo sutrikimai | Nereguliarus miego grafikas, per ilgas ar per trumpas dieninis miegas. |
| Netinkama mityba | Sunkiai virškinamas maistas vakare, kofeino vartojimas. |
| Fiziniai faktoriai | Karščiavimas, skausmas, dantų dygimas, kvėpavimo takų problemos. |
| Neurologiniai ir psichikos sutrikimai | Epilepsija, autizmo spektro sutrikimai, depresija. |
Stebėdami pirmuosius požymius, taikydami reguliarią miego rutiną ir tinkamą aplinką, galite ženkliai pagerinti vaiko poilsį. Miego sutrikimai vaikams gali turėti reikšmingą poveikį jų sveikatai, elgesiui ir mokymosi rezultatams.